Dabar populiaru
Publikuota: 2019 lapkričio 5d. 11:22 , Atnaujinta: 2019 lapkričio 5d. 14:31

Teismas: Lenkijos sprendimas pakeisti teisėjų pensinį amžių prieštarauja ES įstatymams

Europos sąjunga
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Europos Sąjunga

Lenkijos sprendimas pakeisti šalies teisėjų pensinį amžių prieštarauja Europos Sąjungos teisei, antradienį nutarė Bendrijos aukščiausioji teismo institucija, aštrėjant priešpriešai tarp Briuselio ir Varšuvos konservatyviosios vyriausybės dėl demokratijos normų laikymosi.

Prieš dvejus metus Lenkijoje priimtomis taisyklėmis buvo nustatytas mažesnis teisėjų išėjimo į pensiją amžius, bet to, jis buvo padarytas skirtingas vyrams ir moterims. Šis žingsnis „prieštarauja ES teisei“, paskelbė Liuksemburge įsikūręs Europos Teisingumo Teismas (ETT), palaikydamas Europos Komisijos sprendimą.

Jis taip pat paprieštaravo vienai susijusiai taisyklei, kuria tik Lenkijos teisingumo ministras gali spręsti, ar pratęsti kokio nors teisėjo darbą, suėjus nustatytam pensiniam amžiui.

Lenkijos vyriausybė reagavo argumentais, kad šie pakeitimai buvo suverenus sprendimas, „nekėlęs grėsmės teisėjų nepriklausomumui“, be to, nurodė, kad įstatymas, šiaip ar taip, buvo taisytas.

„Verdiktas susijęs su sena situacija, neatitinkančia dabartinių taisyklių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė Lenkijos užsienio reikalų ministerija.

Ji pažymėjo, kad reforma pernai buvo pakeista suderinant teisėjų vyrų ir moterų pensinį amžių, o įgaliojimus pratęsti teisėjo darbą suteikiant nacionalinei teisėjų tarybai.

„Komisijai derėjo atsiimti šį skundą, kai įsigaliojo pataisytas įstatymas“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.

Netolerantiška populistų vyriausybė

Lenkijos valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri dažnai konfliktuoja su ES institucijomis, tvirtina, kad teismų reformų reikia kovojant su korupcijai ir pertvarkant teismų sistemą, dar neatsikračiusią viso komunistinio palikimo.

Tačiau Europos Komisija PiS poziciją priskiria nerimą keliančiai tendencijai kai kuriose rytinėse bloko narėse autokratiško valdymo link, atsisakant ES demokratijos, teismų nepriklausomybės ir teisinės valstybės standartų.

Dėl susirūpinimo, ar laikomasi teisinės valstybės principo, įvairiu laipsniu yra stebimos Lenkija, Čekija, Vengrija ir Rumunija. Briuselis nuogąstauja, kad oligarchai ir turtingi politiniai veikėjai šiose šalyse telkia valdžią savo rankose.

PiS jau yra žengusi prieštaringai vertinamų žingsnių valstybinei žiniasklaidai monopolizuoti ir teismų reformoms įgyvendinti.

Dešiniojo sparno populistinė PiS, kuri į valdžią atėjo 2015 metų pabaigoje, o praėjusį mėnesį buvo perrinkta, yra itin konservatyvi, besipriešinanti LGBT teisėms, bet didinanti išlaidas socialinei apsaugai ir viliojanti rinkėjus kaimuose.

Jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis, daugelio laikomas įtakingiausia Lenkijos figūra, praeitą mėnesį sakė, kad partija turi mandatą „toliau keisti Lenkiją“.

„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis
„Scanpix“/AP nuotr./Jaroslawas Kaczynskis

PiS jau yra žengusi prieštaringai vertinamų žingsnių valstybinei žiniasklaidai monopolizuoti ir teismų reformoms įgyvendinti.

Pagal pakeitimus, kuriuos bandyta įvesti 2017 metų liepą, teisėjų vyrų pensinis amžius buvo 65 metai, o teisėjų moterų – 60 metų. Ankstesnis pensinis amžius, nepriklausomai nuo lyties, buvo 67 metai.

Teisėjai priešinosi naujai tvarkai, kurią vadino įsakymais anksčiau išeiti į pensiją, ir tvirtino, kad vyriausybė bando pakeisti nepriklausomus teisėjus sau lojaliais.

ETT sprendime nurodoma, kad šia reforma buvo pažeistos ES taisyklės dėl lyčių nediskriminavimo darbo užmokesčio ir pensijų srityje.

ETT atmetė Lenkijos argumentą, kad pakeitimai yra „pozityvi diskriminacija“, ir nurodė, kad „tais skirtumais nekompensuojami nenaudingi veiksniai, kuriuos patiria valstybės tarnautojų moterų karjeros“.

Teismas taip pat nusprendė, kad sąlygos, kuriomis teisingumo ministras galėtų nuspręsti palikti teisėją dirbti ilgiau, buvo „pernelyg aptakios ir nepatikrinamos“, be to, kėlė klausimą dėl teisėjų, apie kuriuos eina kalba, neutralumo.

Nauja byla

Nors Varšuva tvirtina, kad dabar taisyklės atitinka ES įstatymus dėl teisėjų pensinio amžiaus, Briuselis vis tiek nėra patenkintas.

Prieš mėnesį Europos Komisija patraukė Lenkijos vyriausybę į ES teismą dėl kitos teismų reformos: naujo disciplinarinio režimo teisėjams, kuriuo galbūt keliamas pavojus jų nepriklausomybei.

Lenkijos teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro šią naują bylą – jau trečią, kurią Europos Komisija iškelia Varšuvai – pavadino „politiniu aktu“, kuris „galėtų duoti priešingų rezultatų“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

00:56
01:25
06:38

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min