„The Economist“: lūžio taškas kare – iniciatyva atsidūrė Ukrainos pusėje

Kaip pastebi Londono Karališkojo koledžo karo studijų garbės profesorius seras Lorensas Friedmanas, išgyvenusi atšiaurią žiemą, kurią lydėjo kasdieniniai išpuoliai prieš energetikos sistemą ir masiniai miestų apšaudymai, Ukraina dabar keičia įvykių eigą savo naudai ir daro Rusijai vis didesnę žalą praktiškai visais atžvilgiais.

„Pirmą kartą per beveik trejus metus karo iniciatyva, atrodo, perėjo į Ukrainos pusę“, – pažymėjo jis.

Lauktas Rusijos pavasario puolimas ne tik, kad žlugo, bet balandį Rusijos kariuomenė pirmą kartą nuo 2024 m. rugpjūčio patyrė teritorinių nuostolių. Remiantis „The Economist“ skaičiavimais, pagrįstais Karo tyrimų instituto (ISW) žemėlapiais, per pastarąsias 30 dienų Rusija prarado kontrolę daugiau kaip 113 kv.km teritorijos kontrolę.

„Zumapress“/„Scanpix“/Rusijos kariai

„Apskritai tai atrodo kaip lūžio taškas kare. Jei rusai iš savo pastangų negaus jokių rezultatų, nebūčiau nustebęs, jei kai kuriose vietose viskas pradės griūti“, – įvertino L.Friedmanas, dažnai vadinamas vienu iš žymiausių pasaulio strategijos ekspertų.

️35 tūkst. karių nuostoliai per mėnesį viršija naujų karių įtraukimo tempus, teigiama „The Economist“ analizėje. O per visą karo laikotarpį Rusija prarado beveik 1,4 mln. žmonių, tarp kurių žuvusieji sunkiai sužeistieji. Už šios statistikos, kaip pabrėžia žurnalistai, slepiasi kur kas niūresnė tendencija – keičiasi žuvusių ir sužeistų fronte santykis.

Iki praėjusių metų šis santykis galėjo būti nuo 1:2 iki 1:3, o tai pagal šiuolaikinius standartus yra blogai. Dabar, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, vienam sužeistajam tenka beveik du žuvusieji.

„Rusijos karių stoicizmas ir fatalizmas, matyt, tirpsta“, – išreiškė nuomonę L.Friedmanas.

Vaizdas niūrus

Š️io santykio pokytis gali būti susijęs su tuo, kad didelę dalį nuostolių sukelia dronai, kurie seka karius ir kelia grėsmę bandymams evakuoti sužeistuosius. Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro vyresnysis karinis analitikas Sethas Jonesas „The Economist" sakė, kad rusai palieka sužeistuosius mūšio lauke.

„Sunku įsivaizduoti, kaip situacija galėtų pagerėti Rusijos naudai. Jei jums tektų atsiskaityti Putinui, vaizdas būtų gana niūrus“, – mano ekspertas.

️Karinių dronų kūrimo centro „Uškujnik“ generalinis direktorius Aleksejus Čadajevas balandį rašė, kad Ukraina atsiėmė lyderystės statusą dronų srityje, o Rusija patiria sunkumų perkeliant dalinius arčiau fronto linijos.

B️e kita ko, dronų smūgių zona išsiplėtė giliai į Rusijos užnugarį, o tai daro didelę įtaką Rusijos veiksmams fronte, įvertino L.Friedmanas.

Kadrai iš vaizdo įrašo/Ukrainos ataka Permėje

Jo manymu, Ukrainos kariams lengviau sunaikinti pagalbines puolimo infrastruktūras nei smogti kariams, kurie vadovauja atakoms. Pati Ukrainos kariuomenė susiduria su tomis pačiomis problemomis fronte, tačiau ji dažniau evakuoja karius iš fronto linijos, taip pat bando pulti trumpesniame fronto ruože, dėsto „The Economist“.

️Prie nesėkmių fronte prisideda Ukrainos smūgių Rusijos užnuguriui masto, nuotolio ir intensyvumo augimas. Kovo mėnesį Ukraina pirmą kartą pranoko Rusiją pagal tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių smūgių skaičių. Pajėgumai suduoti tikslinius smūgis taikiniams 2 tūks. km atstumu nuo sienos reiškia, kad į ukrainiečių dronų veikimo zoną patenka apie 70 proc. Rusijos gyventojų.

️Dėl Rusijos dydžio ir Ukrainos kampanijos, skirtos susilpninti jos priešlėktuvinę gynybą, netgi vertingų objektų apsauga tampa beveik neįmanoma.

Rusija neturi taškinės gynybos daugelyje vietų, kur ji yra būtina. Tuo pačiu metu Ukraina sukūrė keletą tipų dronų-perėmėjų, kurie šiuo metu numuša apie 95 proc. Rusijos „Shahedų“.

Putino jėga traukiasi?

Pagrindinis klausimas, kaip rašo „The Economist“, dabar yra tas, ar įvairios Rusijos nesėkmės – mūšio lauke ar dėl ekonominės infrastruktūros sunaikinimo – rodo, kad V.Putino galimybės Ukrainoje iš tikrųjų mažėja. Kitas svarbus klausimas – ar Rusija ruošia savo pajėgas dideliam puolimui vasarą.

AP/ „Scanpix“/Vladimiras Putinas

„Realybė yra tokia, kad jie patiria sunkumų fronte ir jiems mažai kas pavyksta“, – reziumavo L.Friedmanas.

Balandžio 10 d. prezidentas V.Zelenskis paskelbė, kad Rusijos pajėgos siekia užimti Družkivkos, Kostiantynivkos ir Pokrovsko miestus Donecko srityje iki 2026 m. balandžio pabaigos. Tačiau matyti, kad tai dar vienas Rusijos planas, kuris nepavyko.

Balandžio 22 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad rusai neatsisako bandymų veržtis į priekį ir ketina užimti ne tik Donbasą, bet ir visą Ukrainos teritoriją.

Tuo tarpu Karo studijų instituto analitikai mano, kad Maskva išlaiko savo teritorines pretenzijas Ukrainoje, kurios driekiasi už neokupuotos Donecko srities ribų.

Gegužės 2 d. „DeepState“ atstovai pranešė, kad balandžio mėnesį Rusijos kariai užėmė 141 kv. km Ukrainos teritorijos, tai yra 11,9 proc. mažiau nei kovo mėnesį, kai buvo užimta 160 kv. km.