„Net ir laimingiausiose santuokose pasitaiko konfliktų. Tas pats galioja ir geopolitiniams aljansams. Kai partneriai imasi svarbios užduoties – ar tai būtų vaikų auginimas, ar pasipriešinimas Rusijos despotinės valdžios neoimperiniams planams – tam tikra trintis yra neišvengiama“, – rašoma leidinyje.
Žurnalistai pabrėžia, kad nuolatinės įtampos šaltinis yra ginčai dėl rusiškos naftos tiekimo Europai. Neseniai įvykęs incidentas su „Družba“ vamzdynu netgi sukėlė abipusius kaltinimus šantažu. Europiečius taip pat erzina Ukrainos spaudimas kuo greičiau tapti ES nare.
Papildomų problemų Ukrainos ir ES santykiuose sukelia ir Donaldas Trumpas. Per pastarąjį įtampos epizodą dėl Grenlandijos Volodymyras Zelenskis apkaltino Europą geopolitiniu silpnumu, užuot ją palaikęs.
„The Economist“ pažymi, kad kalbėti apie Ukrainos ir ES „skyrybas“ dar per anksti, nes atrodo, kad partneriai tiesiog negali apsieiti vieni be kitų.
„Taigi, po ketverių metų beveik santuokinės vienybės Ukraina ir jos Europos partneriai išgyvena nesutarimų laikotarpį. Tačiau baimės dėl skyrybų būtų per ankstyvos. Priešingai – ši pora gali iš šio audringo laikotarpio išeiti dar stipresnė. Geopolitikoje, kaip ir santuokoje, garsiausi ginčai dažniausiai kyla tarp partnerių, kurie supranta, kad paprasčiausiai negali išsiskirti“, – teigiama publikacijoje.
Kaip pranešė UNIAN, Briuselio viršūnių susitikime Viktoras Orbanas atsisakė paremti 90 mlrd. eurų ES paskolą Ukrainai, nepaisydamas kitų lyderių spaudimo, taip dar labiau paaštrindamas vidinius nesutarimus Sąjungoje.
Įtampa padidėjo po griežtos Volodymyro Zelenskio kalbos ir ginčo dėl „Družba“ naftotiekio, kurį Orbanas panaudojo kaip politinį argumentą.
Sprendimas buvo atidėtas iki kito viršūnių susitikimo, tikintis, kad situacija pasikeis po rinkimų Vengrijoje, kur Orbano pozicijos gali susilpnėti.
