Kaip rašo „The Economist“ redaktoriaus pavaduotojas Edwardas Carras savo straipsnyje, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas greičiausiai neturi aiškaus karo su Ukraina plano. Jis mano, kad ateityje Kremliaus šeimininkas turės susidurti su liūdnomis savo veiksmų pasekmėmis.
Putinas nesuvokia visų problemų masto
E.Carro nuomone, V.Putino problemos priežastis yra ta, kad jis taip ir nesugebėjo nugalėti Ukrainos mūšio lauke. Jo ambicingas vasaros puolimas 2025 m. baigėsi visišku fiasko.
Žurnalistas pažymėjo, kad Rusijos taktika yra siųsti nedideles karių grupes į vadinamąją „mėsmalę“. Tik kai kuriems kariams pavyksta prasiveržti, o visi kiti žūsta.
E.Carras pabrėžė, kad per metus iki spalio vidurio Rusijos nuostoliai išaugo beveik 60 proc. iki 984 000–1 438 000 žmonių. Jis pridūrė, kad dabar žuvusiųjų skaičius siekia nuo 190 000 iki 480 000 žmonių.
Žurnalistas apskaičiavo, kad maždaug kiekvienam ukrainiečiui tenka penki žuvę Rusijos kariai. Be to, jis priminė, kad per vasarą okupantai nesugebėjo užimti nė vieno didelio Ukrainos miesto.
E.Carras pripažįsta, kad rusai palaipsniui žengia į priekį. Tačiau, jo teigimu, siekiant visiškai okupuoti keturias sritis, kurias nori užimti V.Putinas, prireiks dar maždaug penkerių metų. Jis prognozuoja, kad bendri Rusijos nuostoliai artimoje ateityje gali siekti beveik 4 milijonus žmonių, jei rusai ir toliau žus fronte tokiu pat intensyvumu.
Žurnalistas mano, kad pažangos stoka paaiškina, kodėl V.Putinas taip pat atakuoja Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Pasak jo, Kremliaus vadovas tikisi padaryti dalį Ukrainos netinkamą gyventi ir pakirsti gyventojų dvasią.
Trumpas nepadėjo Putinui pasiekti pažangos Ukrainoje
E.Carras pažymėjo, kad V.Putinas taip pat tikėjosi, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakreips svarstykles jo naudai. Jis pripažino, kad Vašingtono vadovas iš tiesų galėjo primesti Ukrainai nepalankią taiką, nutraukdamas Amerikos paramą, ypač žvalgybos ir oro gynybos srityse. Be to, 2025 m. pradžioje trumpam galėjo atrodyti, kad D.Trumpas iš tiesų labiau linko prie V.Putino pozicijos.
Dabar Europa moka už ginklus Ukrainai, atsakydama į D.Trumpo reikalavimą sąjungininkams. Žurnalisto nuomone, JAV prezidentas suprato, kad sprendimas palikti Ukrainą vieną kovoti su Rusija sužlugdys jo siekį tapti Nobelio premijos laureatu. Be to, spalį jis netgi įvedė sankcijas dviem Rusijos naftos bendrovėms – „Lukoil“ ir „Rosneft“.
Putinas neketina nutraukti karo su Ukraina
E.Carras prognozuoja, kad V.Putinas tęs karą su Ukraina ir 2026 m. Jis pažymėjo, kad Kremliaus vadovas tikriausiai tiki, jog laikas yra jo pusėje. Vis dėlto Vietnamo, Afganistano ir Irako patirtis rodo, kad lyderiai kabinasi į bet kokią viltį, kad padėtis pasikeis.
Žurnalistas mano, jog V.Putinas tikisi, kad jo generolai ras naują būdą kariauti, kol Ukraina neišnaudos savo išteklių, kol dabartinė Ukrainos vyriausybė nesugrius arba kol D.Trumpas ar Europa nepraras kantrybės.
Vis dėlto E.Carras yra įsitikinęs, kad jei nieko iš to neįvyks, V.Putino laukia baisus atpildas. Jo teigimu, kai tik rusai supras, kad Kremliaus vadovas be reikalo pradėjo karą su Ukraina, V.Putinas gali priimti pralaimėjimą užsienyje ir pradėti terorą šalies viduje arba imtis dar didesnio eskalavimo.



