Straipsnyje pažymima, kad pastaroji savaitė buvo itin pražūtinga konflikto eskalacijai ir labiau apsunkino Vašingtono padėtį nei susilpnino Iraną.
Iš pradžių JAV prezidentas Donaldas Trampas užsibrėžė keletą tikslų: nuo Irano branduolinės programos išardymo iki Teherano strateginio vaidmens Artimuosiuose Rytuose pakeitimo. Tačiau iki kovo pabaigos šie tikslai taip ir liko nepasiekiami. Iranas, nepaisant smūgių, toliau priešinasi ir išlaiko dideles galimybes toliau daryti spaudimą Vakarams, pažymi „The Economist“.
Įtakos svertai
Leidinio teigimu, Iranui pavyko išlaikyti įtaką strategiškai svarbiuose taškuose, konkrečiai Hormūzo sąsiauryje, per kurį keliauja apie penktadalis pasaulinės naftos prekybos. Laivybos apribojimas čia tapo svarbiu Teherano taktiniu pranašumu, darančiu įtaką pasaulinėms energetikos rinkoms.
JAV ir jų sąjungininkų kariniai smūgiai strateginiams objektams nepadėjo visiškai sunaikinti Irano infrastruktūros. Be to, Iranas aktyviai naudoja asimetrinius karo metodus, įskaitant bepiločių orlaivių smūgius ir išpuolius prieš laivybą, o tai verčia Vakarus pritaikyti savo strategijas.
Kaip rodo šios savaitės įvykiai, JAV ir Iranas derasi dėl karo veiksmų nutraukimo, tačiau šalių pozicijos kardinaliai skiriasi. Vašingtonas nurodo, kad konflikto sprendimą galima pasiekti diplomatiniu būdu ir per Pakistaną įteikė Iranui 15 punktų sąrašą. Tačiau Iranas nepasitiki JAV ir primygtinai reikalauja išlaikyti politinę ir karinę autonomiją, taip pat nori tam tikrų saugumo garantijų.
Galimos pasekmės
Pasak „The Economist“, dėl šio konflikto Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai jau patyrė didelių politinių ir ekonominių išlaidų.
Kontroliuodamas naftos srautą per Hormūzo sąsiaurį ir darydamas spaudimą regiono infrastruktūrai, Iranas išprovokavo energetikos kainų kilimą, kuris daro poveikį Jungtinių Valstijų, Europos ir Azijos ekonomikai.
Irano strateginis pranašumas taip pat stiprina jo pozicijas derybose su Kinija ir Europa, kurios siekia stabilių naftos kainų.
„The Economist“ pažymėjo, kad Vakarai patyrė nemažai išlaidų tiek karinėje, tiek diplomatinėje srityse, o tai laikinai sustiprina Teherano pozicijas.
-
Kas yra husiai ir kokią galią jie turi JAV ir Izraelio kare prieš Iraną?
-
Į Teherano kovą prieš JAV ir Izraelį įsitraukė naujas grėsmingas žaidėjas
-
Trumpas ieško bausmės: nori iš kai kurių NATO narių atimti teisę į 5-ąjį straipsnį
-
Iranas teigia per smūgį sandėliui Dubajuje pražudęs per 20 ukrainiečių
-
Izraelio oro gynyba ne „geležinė“? Įvardijo, kiek raketų gali atlaikyti jo skydas
-
Kataras sako su Ukraina pasirašęs susitarimą dėl kovos su raketomis ir dronais
Šią savaitę naujienų portalas „Axios“, remdamasis aukšto rango JAV gynybos departamento pareigūnu, pranešė, kad JAV ketina į Artimuosius Rytus nusiųsti papildomus 10 tūkst. karių. Tai gali reikšti, kad galutinio smūgio Iranui galimybės JAV dar neatmetė.
Savo ruožtu D.Trumpas paskelbė 10-čiai dienų sustabdantis smūgius Irano energetikos objektams. Pasak JAV prezidento, „tylos“ režimas tęsis iki balandžio 6 d., tuo pačiu vykstant deryboms Vašingtone.
