Sekite 15min Google
Jaunimas įvairiose Europos šalyse, įskaitant Ispaniją, Italiją, Prancūziją ir Portugaliją, išeina į gatves protestuoti dėl nepasitenkinimo mokyklų būkle ir platesne pragyvenimo išlaidų krize, praneša „The Guardian“.
Prancūzijoje vyresniųjų klasių moksleiviai dalyvauja dažnai smurtiniais susirėmimais su policija pasibaigiančiuose protestuose dėl ilgų mokymosi valandų, trūkstamų mokytojų, prastos klasių būklės ir neskaidrios priėmimo į universitetus sistemos. Dėl nepakeičiamų nedirbančių mokytojų moksleiviai nuolat praranda ištisus mėnesius pamokų.
Vėliau prie moksleivių eitynių prisijungė ir kiti demonstrantai, siekiantys išreikšti nepasitenkinimą didėjančiomis pragyvenimo išlaidomis, įskaitant degalų kainų augimą po to, kai dėl JAV bombardavimų Hormūzo sąsiauris faktiškai buvo uždarytas.
Viena didžiausių Prancūzijos profesinių sąjungų – Visuotinė darbo konfederacija (CGT) – parėmė protestus ir paragino mažinti kainas, didinti pensijas bei atlyginimus.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išdirbęs dvi kadencijas, artėja prie savo prezidentavimo Eliziejaus rūmuose pabaigos.
Kitoje Pirėnų kalnų pusėje, Ispanijoje, aktyvistai rugsėjį išėjo į gatves protestuoti dėl būsto kainų.
Protestus sukėlė 87 metų moters iškeldinimas iš namų, kai investicinis fondas jos būsto nuomos mokestį padidino 230 proc. Po dviejų savaičių ligoninėje atsidūrusi Maricarmen Abascal mirė.
Protestuotojai reikalauja mažinti nuomos kainas, nutraukti gyventojų iškeldinimą ir uždrausti investiciniams fondams pirkti nekilnojamąjį turtą.
Panašūs reikalavimai šeštadienį skambėjo ir kitoje Pirėnų pusiasalio sienos pusėje – Portugalijoje, kur šimtai žmonių susirinko Lisabonos centre.
Oficialiais duomenimis, 2015–2024 metais būsto kainos Portugalijoje išaugo 124 proc. – maždaug dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
Sumažėjusi gyventojų perkamoji galia taip pat tapo pagrindine protesto eitynių Milane tema.
Šeštadienį surengtos eitynės prasidėjo taikiai, tačiau baigėsi riaušėmis. Kaukes dėvintys demonstrantai į riaušių policijos pareigūnus mėtė akmenis, grindinio trinkeles ir kitus daiktus, taip pat padegė iš barų stalų suręstas barikadas.
Tuo metu Albanijoje protestai prieš ministrą pirmininką Edi Ramą sekmadienį tęsėsi jau šeštą dieną.
Demonstrantai teigia esantys nepatenkinti, jų manymu, paplitusia korupcija, darbo vietų trūkumu ir prasta švietimo kokybe.
Kada prasidėjo protestai?
Protestai dėl švietimo sistemos problemų Prancūzijoje prasidėjo rugsėjo pabaigoje, praėjus savaitei nuo mokslo metų pradžios.
Tačiau nuo to laiko demonstracijos intensyvėjo, o šeštadienį pasiekė aukščiausią tašką.
Prancūzijoje per smurtinius protestus sulaikyta beveik 2,4 tūkst. žmonių, o beveik 1 tūkst. policijos pareigūnų ir žandarų patyrė sužalojimų, sekmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.
Ministerijos teigimu, šeštadienį buvo sulaikyti 2 397 asmenys, sužeisti 997 policijos pareigūnai ir žandarai. Priduriama, kad septyni iš jų patyrė sunkių sužalojimų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį kreipėsi į tautą ir pareiškė visuomenės „pyktį“ bei „gėdą“ dėl visoje šalyje kilusių protestų prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas ir prastas sąlygas mokyklose.
Šeštadienis taip pat buvo pirmoji protestų prieš didėjančias pragyvenimo išlaidas diena Italijoje, Portugalijoje ir Belgijoje.
Albanijoje protestai vyksta nuo vasaros. Juos paskatino prabangaus kurortinio komplekso statybų projektas šalies pakrantėje, kurį remia JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris.
Ar protestai jau paskatino kokių nors pokyčių?
Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad, siekdama spręsti mokytojų trūkumo problemą, į mokyklas nukreips dar 3 000 pavaduojančių mokytojų ir įtrauks moksleivius į sprendimų dėl mokyklų priėmimą.
Vyriausybė taip pat atsisakė planų didinti kai kuriuos universitetų registracijos mokesčius. Apie šiuos planus anksčiau buvo paskelbta rengiant kitų metų biudžetą.
Rugsėjo viduryje vykę protestai dėl degalų kainų paskatino Eliziejaus rūmus paskelbti, kad vyriausybė padidins degalų subsidijas tam tikriems ekonomikos sektoriams.
Ispanijos socialistų ministras pirmininkas Pedro Sánchezas mėgino priimti skubius būsto rinkos teisės aktus, kurie būtų sustiprinę nuomininkų apsaugą.
Tačiau dešiniosios ir kraštutinės dešinės partijos Kongrese šiuos teisės aktus atmetė.
Dėl to P. Sánchezas paskelbė pirmalaikius rinkimus, kurie vyks lapkričio 29 dieną. Premjeras visuomenei paaiškino, kad naujoms reformoms įgyvendinti jam reikia „platesnės progresyviųjų daugumos“.
Ar yra požymių, kad protestai baigsis?
Po krizinio pasitarimo su svarbiausiais ministrais E. Macronas sekmadienio vakarą kreipėsi į šalies gyventojus per televiziją.
Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nuñezas, regis, leido suprasti, kad vyriausybė neketina daryti daugiau nuolaidų.
Jis dėl neramumų kaltino „kraštutinės kairės“ protestuotojus ir „nusikaltėlius, kurie plėšė bei niokojo“ pastatus visoje Prancūzijoje.
Prezidento rinkimai Prancūzijoje vyks 2027 metų balandį.
Ispanijoje protestai galėtų baigtis dar iki rinkimų, jeigu vyriausybei pavyktų bent dalį savo dekretų dėl būsto patvirtinti Kongreso nuolatinėje deputacijoje – specialioje institucijoje, veikiančioje tuo metu, kai parlamentas neposėdžiauja.
Tiek P. Sánchezo socialistai, tiek konservatyvioji Liaudies partija pažadėjo statyti daugiau būstų ir būsto politikai skirti ypatingą dėmesį, jeigu laimės kitą mėnesį vyksiančius rinkimus.
