Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„The New York Times“: Ukrainos ateitis priklauso nuo Vakarų sankcijų Rusijai

Taikinys su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Taikinys su Rusijos prezidento Vladimiro Putino portretu
Šaltinis: 15min
0
A A

Vokietijos kanclerė Angela Merkel žino, kaip reikia elgtis su Rusija. Ji dažniau nei bet kuris kitas Vakarų lyderis kalbasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o dar svarbiau – ji pati užaugo su Maskvos našta Rytų Vokietijoje. Tad kai ji sako, kad yra dar žymiai per anksti kalbėti apie sankcijų Rusijai atšaukimą, Vakarų sostinės turėtų jos klausyti, rašoma „The New York Times“ redaktorių tarybos komentare.

Kai kurie gali klausti – o kodėl ekonomiškai naudingi santykiai su Rusija turi nukentėti, kai rugsėjo 5 dieną buvo susitarta dėl paliaubų Rytų Ukrainoje? Rusija atitraukė didelę dalį savo karių iš Ukrainos (nors ji niekada ir nepripažino, kad jų ten yra), vyksta derybos dėl buferinės zonos Ukrainos-Rusijos pasienyje ir dėl gamtinių dujų tiekimo atstatymo Ukrainai.

Vienas iš V.Putino pranašumų – jis niekada neatskleidė savo kortų. Net ir Krymo aneksija Vakaruose buvo laikoma mažai tikėtina – tol, kol taip iš tikrųjų nenutiko

„The New York Times“ aiškina, kodėl. Net jeigu ir pamiršime neteisėtą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančius mūšius aplink Donecką, faktas lieka faktu, kad be JAV ir Europos Sąjungos spaudimo V.Putinas neturi jokio noro daryti kokių nors nuolaidų Ukrainai. Konflikto įšaldymas, kai prorusiški teroristai valdytų Ukrainos pietryčių industrines sritis, o derybos tęstųsi visą amžinybę, jam puikiai tinka.

Vienas iš V.Putino pranašumų – jis niekada neatskleidė savo kortų. Net ir Krymo aneksija Vakaruose buvo laikoma mažai tikėtina – tol, kol taip iš tikrųjų nenutiko. V.Putinas paprasčiausiai neigia, kad Donbase kariauja Rusija, nors tuo pat metu aktyviai remia ten esančius teroristus ir siunčia savo karius. Kai Ukrainos pajėgos ėmė atkovoti vieną miestą po kito, jis atsiuntė dar daugiau karių ir ginkluotės, taip priversdamas Ukrainos prezidentą Petro Porošenką sutikti su paliaubomis, kurios yra taktinė V.Putino pergalė.

Atrodo, kad V.Putino planas dabar yra neleisti Ukrainai suartėti su NATO ir ES, pasiekti Krymo aneksijos de facto pripažinimą ir išlaikyti Ukrainą silpną. Šalies pietryčių kontrolė yra vienas svertas, kiti – dujų tiekimas, prekyba ir Ukrainos skola. P.Porošenka tikisi gauti pakankamai erdvės tam, kad imtųsi atstatinėti griūvančią Ukrainos ekonomiką, o tuomet ir sukti šalį Europos link.

Nors didžiausi mūšiai Rytų Ukrainoje nurimo, kovos vis dar verda, ir jos tęsis labai ilgai. Vakarų sankcijos skaudžiai kerta Rusijos ekonomikai, tačiau kol kas jos dar nesumažino rusų paramos V.Putinui. Tuo tarpu Ukrainos ekonomika smunka.

P.Porošenka pademonstravo drąsą ir blaivų mąstymą santykiuose su Rusija, tuo pačiu vis pabrėždamas, kad jo tikslas išlieka tas pats – Ukrainos įstojimas į ES. ES ir JAV privalo nedvejoti ir remti Kijevą bei išlaikyti tvirtumą dėl sankcijų Rusijai. „Kartais istorijoje reikia būti pasirengus ilgai kovai dėl pergalės, – neseniai sakė A.Merkel. – ir neklausinėti po keturių mėnesių, ar vis dar reikia išlaikyti mūsų reikalavimus.“

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min