Tai nepaisant to, kad sausio mėnesį Maskva ir Teheranas pasirašė visapusišką strateginės partnerystės susitarimą, kuris apima karinį-techninį bendradarbiavimą, pažymėjo apžvalgininkė Rebecca Koffler straipsnyje „The Telegraph“.
Stebėtoja mano, kad Rusijos nesugebėjimas suteikti Iranui apčiuopiamos paramos gali lemti tai, kad ji „prarastų tariamai vertingą sąjungininką, kurio draugystę Maskva mėgsta pateikti kaip baubą, kai nori pagąsdinti Vakarus“.
Tačiau, kaip pažymėjo R.Koffler, jei Putinas nuspręstų padėti Teheranui persiginkluoti, galbūt suteikdamas naujas oro gynybos sistemas, tai tikriausiai supykdytų JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris galėtų nuspręsti padidinti ginklų pardavimus Ukrainai.
Rusijos politologas Fiodoras Lukjanovas atskleidė Putino sprendimo nieko nedaryti priežastis.
„Rusija turi strateginę partnerystę su Iranu, o su Amerikos administracija pradėjo formuotis labai trapi ir svarbi santykių struktūra.“
Be to, kaip pažymėjo politologas, Putinas palaiko darbo santykius su Izraelio vadovybe. Pasirinkimas „aiškiai nebuvo Kremliaus planuose“, sakė jis.
Politologas pažymėjo, kad Putinas ilgą laiką išlaikė atsargią pusiausvyrą tarp Irano ir Izraelio, palaikydamas atvirą partnerystę su ajatolomis ir slaptą aljansą su Izraeliu. Jis laiko abu šiuos kraštus strategiškai vertingais Rusijos geopolitinei įtakai Artimuosiuose Rytuose.
R.Koffler pažymėjo, kad Putinas diplomatinėmis priemonėmis reiškia veidmainišką paramą Teheranui. Ji priminė, kad kitą dieną po JAV smūgių Irano branduoliniams objektams Putinas susitiko su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi Kremliuje ir pažadėjo paramą Irano žmonėms, bet nesiryžo sankcionuoti ginklų tiekimą.
„Putino sprendimas neteikti Iranui tiesioginės pagalbos yra ypač svarbus, atsižvelgiant į tai, kad Iranas Rusijai atsiuntė didelius kiekius ginklų karui su Ukraina. Tai apima trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemas, raketų sistemą „Fath 360“ ir kamikadzių dronus „Shahed-136“ ir „Shahed-131“. Irano pagalba leido Rusijai pasilikti sudėtingesnes, ilgesnio nuotolio raketas kitiems tikslams, todėl Maskva gali geriau panaudoti savo ginklų arsenalą prieš Ukrainą“, – taip situaciją apibūdino apžvalgininkė.
Koffler pabrėžė, kad Maskvos nesąžiningumas rodo, kad Putinas rimtai susirūpinęs dėl galimo didesnio JAV palaikymo Ukrainai.
„Tai taip pat rodo, kad Trumpas slapta renka kortų kaladę, kad galėtų žaisti prieš Putiną, kai ateis laikas. Galbūt tai padės jam pagaliau įvykdyti savo pažadą užbaigti Rusijos karą su Ukraina“, – padarė išvadą apžvalgininkė Rebecca Koffler.
