Svarbiausios naujienos
- Kremlius keičia strategiją: Kyjivas gali tapti vienu iš pavojingiausių miestų Ukrainoje
- Buvęs NATO generolas: Trumpas nori atiduoti Ukrainą Putinui, ir tik vienas dalykas jį stabdo
- Ukraina sunaikino tris rusų sraigtasparnius ir sistemą „Pantsir-S1“
- „The Telegraph“: Trumpas įstūmė Putiną į kampą
- Rusija smogė Odesai: užsidegė daugiabutis, žuvo pora, tarp sužeistųjų – ir vaikai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Kremlius keičia strategiją: Kyjivas gali tapti vienu iš pavojingiausių miestų Ukrainoje
22:36
Ukrainos sostinei Kyjivui gresia pakartotiniai masiniai Rusijos kariuomenės puolimai. Pastaruoju metu agresorius vis labiau koncentruoja savo puolimus į vieną tašką.
Kare su Ukraina Rusija pradėjo taikyti teroro taktiką prieš civilius gyventojus. Todėl praėjusį mėnesį buvo daug atakų prieš Kyjivą ir kitus miestus. Kaip rašo Vokietijos leidinys NTV.de, birželis buvo sunkus mėnuo Ukrainos sostinei, o Kyjivas artimiausioje ateityje išliks vienu iš pavojingiausių miestų Ukrainoje.
Straipsnyje teigiama, kad Rusijos kariuomenė vis dažniau taiko smūgius civilinei infrastruktūrai Ukrainoje, siekdama terorizuoti gyventojus ir išsekinti oro gynybos pajėgas.
Žurnalistai kalbėjosi su namų, kuriuos sunaikino Rusijos smūgiai, gyventojais. Kai kurie sakė, kad svarsto galimybę palikti miestą. Vienas iš penkių aukštų pastato, į kurį pataikė raketa, gyventojų sakė, kad Kyjivą laiko vienu iš pavojingiausių miestų Ukrainoje. Leidinyje apskaičiuota, kad nuo birželio pradžios Kyjive žuvo 42 žmonės, tarp jų – 11-metė mergaitė. 234 žmonės buvo sužeisti, tarp jų – vienuolika vaikų.
Gyventojai taip pat pastebėjo Rusijos okupantų taktikos pokytį ir tuo siekiama, kad būtų dar daugiau aukų.
Pirmiausia Rusija paleidžia kelis „Shahed“ dronus į vieną miestą, o oro pavojaus sirena gali skambėti keletą valandų iš eilės. Tada iškart po pavojaus pabaigos, rusai paleidžia raketas į miestą.
Gyventojai, vos spėję grįžti į savo butus iš slėptuvių, neturi nei laiko, nei jėgų vėl slėptis. Vieno sunaikinto pastato gyventojos teigimu, jei ji būtų pabėgusi į slėptuvę po antrojo pavojaus signalo, ji būtų nukentėjusi gatvės viduryje nuo sprogimo bangos ar šrapnelio.
Kyjivo karinės administracijos atstovai taip pat leidiniui sakė, kad mato specializuoto teroro prieš civilius gyventojus požymių.
Pagal jų skaičiavimus, birželio mėnesį Rusija paleido 285 dronus ir 65 raketas į Kyjivą. Palyginimui, sausio mėnesį į Kyjivą buvo paleista 35 dronai ir 1 raketa.
Rusai taip pat naudoja dvigubo puolimo taktiką, kai gelbėtojai vienoje vietoje gali nukentėti ir nuo antrojo smūgio. Jie taip pat naudoja kasetines submunicijas smūgiuose į Kyjivą. Jos sprogsta praėjus kuriam laikui po to, kai „Shahed“ yra numušamas.
Primename, kad birželio 17 d. naktį, per masinę Rusijos ataką, raketa sunaikino 9 aukštų gyvenamąjį namą Kyjivo Solomenskio rajone. Raketa pataikė į pastatą 4 aukšto lygyje, ir nuo smūgio sugriuvo visas įėjimas. Po griuvėsiais žuvo 23 žmonės. Iš viso tą naktį žuvo 28 Kyjivo gyventojai.
Dėl reguliarių smūgių Kyjivui ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos taktikos pasikeitimą ir rusų norą padaryti kuo daugiau žalos civiliams. Pasak aviacijos eksperto Valerijaus Romanenko, Rusija pasirinko „Shahed“ dronus kaip pagrindinį ginklą žalai padaryti dėl jų santykinio pigumo, palyginti su kitais ginklais.
„Prioritetai pasikeitė“: šią teritoriją puolančius rusus vadina „kvailiais“ – tam yra priežastis
23:21
Rusijos kariai puola tarsi iš konvejerio, pasakoja Ukrainos karininkas, ginantis Kostiantynivkos miestą. Šio miesto užėmimas yra vienas iš pagrindinių Rusijos pajėgų tikslų rytiniame fronte šią vasarą. Kas vyksta šiame fronto ruože – leidinio „Postimees“ pasakojimas iš Ukrainos.
Netrukus prasidės kovos dėl Kramatorsko aglomeracijos. Tai paskutinė didelė Ukrainos kontroliuojama teritorija Donecko regione, kurią sudaro keturi miestai: Kostiantynivka, Družkivka, Kramatorskas ir Slovjanskas.
Prieš 40 mėnesių, prieš prasidedant pilno masto karui, šiuose miestuose gyveno daugiau nei pusė milijono žmonių – daugiau nei Estijos sostinėje Taline.
Kas vyksta šiame fronto ruože – specialus „Postimees“ pasakojimas.
Rusija sutelkė 110 tūkst. karių netoli strategiškai svarbaus Ukrainos miesto
23:19
Kijyvas teigia, kad Rusija telkia pajėgas ir ruošiasi šturmuoti strategiškai svarbų Rytų Ukrainos miestą, kurį bando užimti jau metus.
Rusija sutelkė 110 000 karių netoli Pokrovsko, siekdama užimti strategiškai svarbų rytų Ukrainos miestą, penktadienį pareiškė Ukrainos kariuomenės vadas.
Kaip praneša CNN, Oleksandras Syrskis penktadienį teigė, kad Pokrovsko apylinkės yra „karščiausias taškas“ išilgai rytuose besidriekiančios 1200 kilometrų fronto linijos.
Rusijos pajėgos beveik metus mėgina užimti Pokrovską, rengdamos vieną alinantį puolimą po kito. Tačiau nepaisant akivaizdaus gyvosios jėgos ir ginkluotės pranašumo, Maskvai nepavyko užimti miesto.
„Jis manęs nekenčia“: Fico viešai pasiskundė dėl Zelenskio
19:53
Slovakija mano, kad Ukrainos narystė ES yra jai naudinga, tačiau tiesioginis šalių vadovų dialogas „neturi prasmės“ dėl asmeninės neapykantos tarp jų. Tai vietos televizijoje pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico, kurį cituoja leidinys „Aktuality“.
„Ukrainos narystė ES Slovakijai duoda daugiau naudos nei nuostolių“, – sakė Fico, pažymėdamas, kad tai taip pat būtų labai naudinga pačiai Ukrainai.
Vis dėlto Slovakijos ministras pirmininkas dėl asmeninio konflikto nenori susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tačiau jis yra pasirengęs kalbėtis su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Shmyhaliu.
Zelenskis sako su Trumpu aptaręs „Patriot“ raketų sistemų tiekimą
19:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad per susitikimą su JAV lyderiu Donaldu Trumpu aptarė amerikietiškų raketų sistemų „Patriot“ tiekimo klausimą.
Apie tai Ukrainos valstybės vadovas pranešė per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, skelbia ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
„Temos buvo labai įvairios. Mes aptarėme visus klausimus, kurie mums rūpi, kurie visų pirma susiję su „Patriot“ sistema“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad taip pat buvo aptartos „sankcijų kryptys“ ir dvišaliai santykiai po Ukrainos ir JAV susitarimo dėl iškasenų pasirašymo.
Pasak jo, pasiektas susitarimas tęsti dialogą tarp Ukrainos ir JAV prezidentų komandų.
Volodymyras Zelenskis pabrėžia tvirtų ryšių su Lenkija svarbą Ukrainai
19:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad Kyjivui „itin svarbu“ palaikyti draugiškus ryšius su kaimynine Lenkija, kurios prezidentu išrinktas nacionalistas Karolis Nawrockis prieštarauja Ukrainos siekiui įstoti į NATO.
K. Nawrockis iškovojo pergalę šį mėnesį vykusiuose Lenkijos prezidento rinkimuose po kampanijos, kurios metu jis kritikavo Ukrainą ir apkaltino V. Zelenskį „nepadoriu“ elgesiu su sąjungininkais.
Lenkija yra viena iš artimiausių Ukrainos sąjungininkių ir yra itin svarbus logistikos centras, per kurį Vakarų šalys tiekia karinę pagalbą Kyjivui, jau daugiau nei trejus metus kovojančiam prieš Rusijos invaziją.
Artėjant rugpjūčio 6 dieną numatytai K. Nawrockio inauguracijai, V. Zelenskis šeštadienį Kyjive priėmė kadenciją baigiantį Lenkijos prezidentą Andrzejų Dudą.
„Lenkija dabar rengiasi savo naujojo prezidento (Karolio) Nawrockio inauguracijai“, – per bendrą spaudos konferenciją su A. Duda žurnalistams pareiškė V. Zelenskis.
Buvęs NATO generolas: Trumpas nori atiduoti Ukrainą Putinui, ir tik vienas dalykas jį stabdo
18:34
Donaldas Trumpas, kaip JAV prezidentas, išdavė Ukrainą, palikdamas ją be labai reikalingos karinės ir finansinės pagalbos Rusijos puolimo akivaizdoje. Jei tai būtų buvę jo galios ribose, jis tiesiog būtų atidavęs Ukrainą Putinui „ant sidabrinio padėklo“.
Šią nuomonę LCI interviu išsakė buvęs NATO Europos sąjungininkų vyriausiojo štabo pavaduotojas, atsargos generolas majoras Michelas Yakovleffas.
„Trumpo politika aiškiai naudinga Putinui. Tai, tiesą sakant, tam tikra prasme, tai prorusiška politika“, – sakė jis.
Atsakydamas į žurnalisto pastabą, kad Trumpas vis dar nepaskelbė Ukrainos pralaimėjimo ir tiesiogiai nereikalavo, kad NATO pripažintų Rusijos okupuotas Ukrainos teritorijas, generolas pripažino, kad JAV prezidentas „dar nėra nusprendęs visiškai laikytis savo logikos“.
„Bet jei pažvelgsite į visą žalą, kurią jis jau padarė Ukrainai nuo savo pergalės (rinkimuose) lapkritį... Jis jau nuėjo labai toli, bandydamas tiesiogine prasme „padovanoti“ Ukrainą Putinui ant sidabrinio padėklo. Bet tikroji priežastis, kodėl tai nepavyko, yra ta, kad „silpnieji“ (turima omenyje Ukraina – UNIAN) sukilo.
Ukrainiečiai pasakė: „Ne, mes nesižudysime, kad įtiktume Donaldui Trumpui. Mes nepriimsime „denacifikacijos“, kurią mums siūlo Putinas. Taigi dabar Ukraina konfrontuoja su Trumpu“, – sako Yakovleffas.
Generolas sakė, kad iš pradžių tikėjosi, jog Trumpas supras Ukrainos strateginę svarbą ir priežastis, dėl kurių Jungtinės Valstijos turi padėti Kyjivui: kad išdavystė Ukrainos atžvilgiu atitolins sąjungininkus ir padrąsins Kiniją.
„Tai buvo mano viltis. Bet dabar matome: jis išdavė Ukrainą. Ginklų ir šaudmenų tiekimas buvo nutrauktas prieš 6 mėnesius. Jis nustojo duoti pinigų. Jis išdavė Ukrainą. Net žvalgybos klausimu dabar vyksta rimtos diskusijos: kiek informacijos JAV vis dar teikia. Trumpas išdavė Ukrainą. Jis taip pat viešai įžeidė jos prezidentą“, – pabrėžė buvęs NATO generolas.
Kaip pranešė UNIAN, šią savaitę vykusio NATO viršūnių susitikimo metu aljanso šalys darė viską, kas įmanoma, kad Donaldas Trumpas būtų patenkintas. Tačiau šiomis aplinkybėmis buvo ignoruojami sudėtingi klausimai, kurie yra gyvybiškai svarbūs Europai. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje ir Rusijos strategija tęsti agresiją.
Tarp tų, kurie buvo pakankamai drąsūs priminti Trumpui apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, buvo Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kuri paragino JAV prezidentą parodyti tokią pačią ryžtingą poziciją Rusijos atžvilgiu, kokią jis parodė Irano atžvilgiu.
Dar vienas skaudus smūgis Rusijai: Ukraina sunaikino tris rusų sraigtasparnius ir sistemą „Pantsir-S1“
15:27
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sudavė dar vieną skaudų smūgį Rusijos okupantams. Šį kartą, naktį iš birželio 27 į 28 d., Ukrainos specialiųjų tarnybų dronai atakavo Kirovsko karinį aerodromą laikinai okupuotame Kryme.
Kaip pranešė SBU spaudos centras, žala buvo padaryta aviacijos komponentų, oro gynybos sistemų, šaudmenų sandėlių, taip pat priešo žvalgybos ir puolamųjų dronų vietoms.
Specialioji tarnyba pažymėjo, kad turimi duomenys rodo, jog buvo sunaikinti daugiafunkciniai ir puolamieji sraigtasparniai Mi-8, Mi-26 ir Mi-28, taip pat savaeigė priešlėktuvinė raketų ir ginklų sistema „Pantsir-S1“. Naktį priešo oro uoste įvyko antrinė detonacija.
„SBU sistemingai dirba, siekdama sumažinti Rusijos Federacijos gebėjimus vykdyti oro smūgius Ukrainos teritorijoje. Okupantai turi suprasti, kad jų brangi karinė įranga ir šaudmenys nėra apsaugoti niekur: nei kovos kontaktų linijoje, nei laikinai okupuotose teritorijose, nei giliai priešo užnugaryje“, – pažymėjo tarnyba.
Ukraina dronais atakavo Rusijos karines bazes Brianske
14:51
Birželio 28 d. ryte Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos valdybos (GUR) puolamieji dronai užpuolė Rusijos kariuomenės karines bazes Brianske.
Apie tai UNIAN informavo žvalgybos šaltinis. Pasak šaltinio, vietos žiniasklaida pranešė, kad Brianske buvo girdimas intensyvus šaudymas ir keletas sprogimų.
„O, kaip tai buvo baisu du kartus! Jie mus pričiupo rimtai“, – vietos žiniasklaidoje pilna pranešimų iš gyventojų, kurie girdėjo virš galvų skraidančius nežinomus dronus ir galingus sprogimus.
Vietos valdžia niekaip nekomentavo sprogimų, tik priminė apie draudimą filmuoti ir skelbti vaizdo įrašus apie „oro gynybos darbo pasekmes“.
Šaltiniai pažymėjo, kad GUR tęsia operaciją, skirtą agresoriaus šalies demilitarizavimui, ir šiandien dronai smogė Rusijos gynybos ministerijos Pagrindinio raketų ir artilerijos direktorato 120-ojo arsenalo objektams.
Informacija apie atakos pasekmes šiuo metu yra tikslinama.
„The Telegraph“: Putinas ketina mažinti karines išlaidas
13:03
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketina mažinti karines išlaidas po to, kai Kremliaus pareigūnai įspėjo, kad Rusija yra „ant recesijos slenksčio“.
Pasak „The Telegraph“, Putinas sakė, kad gynybos išlaidas pradės mažinti 2026 m., o bendras mažinimas truks trejus metus.
Komentuodamas NATO planus padidinti gynybos išlaidas iki 5 % BVP, Putinas sakė, kad aljanso nariai pinigus išleis „pirkimams iš Jungtinių Valstijų ir savo karinio-pramoninio komplekso rėmimui“.
„Taigi, kas ruošiasi agresyviems veiksmams? Mes ar jie?“ – pridūrė jis.
Leidinys pažymėjo, kad Putinas paskelbė savo planus po to, kai Rusijos ekonomikos plėtros ministras Maksimas Rešetnikovas neseniai pareiškė, kad šalis yra „ant recesijos slenksčio“.
Leidinys pažymėjo, kad karo su Ukraina metu Kremlius pasiūlė didelius atlyginimus ir dosnius pasirašymo bonusus kariams, kad užpildytų frontų gretas.
„Nors karinis-pramoninis kompleksas pasipelnė iš padidėjusių vyriausybės išlaidų, privačiojo sektoriaus pramonė nukentėjo dėl sumažėjusios paklausos, didėjančių sąnaudų ir didelės skolos rizikos dėl milžiniškų palūkanų normų“, – rašė laikraštis.
Be to, Rusijos ateities išlaidos gali apimti reintegracijos išlaidas tiems, kurie grįžo iš karo su Ukraina. Iš beveik 140 000 Rusijos karių, grįžusių į civilinį gyvenimą, pusė yra bedarbiai.
Kuriozinė situacija: atakuodami Donecko sritį rusai patys save susinaikino
11:13
Donecko srityje, Novopavlovsko kryptimi, vyksta mūšiai dėl Didžiosios Novosilkos. Būtent čia užfiksuotas neįtikėtinas incidentas: atakavę rusai su daugkartinio paleidimo raketų sistema (MLRS) apšaudė savo įgulą, rašo unian.net.
Tiesa, unian.net patikslino, kad tai įvyko ne be Ukrainos dronų operatorių iš „Raid“ bataliono pagalbos.
Novopavlovsko kryptimi Bepiločių sistemų pajėgų 413-ojo reido bataliono operatoriai aptiko ir sunaikino Šiaurės Korėjoje pagamintą daugkartinio paleidimo raketų sistemą, kurią naudoja Rusijos okupacinė armija.
„Pilotas smūginiu bepiločiu orlaiviu pataikė į vieną iš sviedinių, esančių ant kreipiamųjų bėgių. Šaudmuo sprogo ir susprogdino visą šaudmenų atsargą“, – teigiama pranešime.
