Kaip rašo britų politologas Markas Galeotti savo straipsnyje laikraštyje „The Times“, šie smūgiai iš esmės yra Kremliaus atsakas į Ukrainos atakas, nukreiptas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, naftotiekius ir tanklaivius, gabenančius kurą į Krymą. Jis pažymėjo, kad net į Rusijos retoriką įsiskverbė nauja pykčio gaida.
M.Galeotti priminė, kad Kremlius ir toliau užsimena, jog Maskva esą yra pasirengusi taikos deryboms, nors ir savo sąlygomis. Praėjusį mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netgi užsiminė, kad Ukraina pasiūlė abipusį moratoriumą dėl smūgių prieš tolimus taikinius, tačiau šį pasiūlymą atmetė.
Ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad kai kurie Rusijos vyriausybės komentatoriai parodė neįprastą santūrumą dėl iniciatyvos abipusiai nutraukti smūgius tolimiems taikiniams. Be to, Maskva vis dažniau kalba apie Kinijos ar Brazilijos įtraukimą kaip tarpininkų ir naujų taikos derybų su Ukraina inicijavimą. Tuo pat metu Kremlius atsisakė bet kokių vilčių pasiekti proveržį, vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
M.Galeotti mano, kad pats faktas, jog šie pasiūlymai apskritai pateikiami, yra reikšmingas. Tačiau viešai Maskva nesušvelnina savo pozicijos ir toliau kelia savo reikalavimus, įskaitant visišką pajėgų pasitraukimą iš Donbaso.
Pasak politologo, nepaisant įvairių Kremliaus užuominų, Rusija vis dar tęsia atakas prieš Ukrainą.
Šių masinių smūgių fone didėja civilių aukų skaičius. M.Galeotti pažymėjo, kad, pasak Jungtinių Tautų žmogaus teisių pareigūnų Ukrainoje, liepos mėnesį kasdien vidutiniškai žūsta arba sužeidžiama 170 žmonių, o tai yra daugiau nei pernai.
Nepaisant milžiniško civilių gyventojų aukų skaičiaus Ukrainoje, Vakarų žvalgybos tarnybų atstovai nėra įsitikinę, kad rusai sąmoningai puola civilinę infrastruktūrą.
Tačiau situacija gali pasikeisti, įspėjo M.Galeotti. Jis priminė, kad šiuo metu Ukrainai trūksta raketų „Patriot“ sistemoms, galinčių perimti Rusijos balistines raketas. Dėl to šalis iš esmės lieka neapsaugota nuo tokių grėsmių.
M.Galeotti neatmeta galimybės, kad Rusija gali pradėti smogti dar daugiau civilinių taikinių Ukrainoje, siekdama sukelti dar daugiau kančių paprastiems ukrainiečiams. Kai kurie Rusijos ultranacionalistai jau ragina vykdyti daugiau dronų smūgių į gyvenamuosius namus, taip pat raketų smūgius į nuotekų ir vandens valymo įrenginius, elektros pastotes ir tiltus.
M.Galeotti priminė, kad Kremlius jau anksčiau bandė palaužti ukrainiečių valią priešintis, įskaitant ir per praėjusią žiemos kampaniją prieš energetikos infrastruktūrą. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad šįkart jam pavyks geriau, kaip pripažįsta net patys Rusijos gynybos ekspertai.
Kokia yra pagrindinė Putino problema
Politologas pabrėžė, kad V.Putinas dabar turi keletą eskalavimo variantų. Tačiau visi jie susiję su didžiule rizika.
M.Galeotti yra įsitikinęs, kad vienas iš mažiausiai tikėtinų variantų yra taktinių branduolinių ginklų panaudojimas, galbūt demonstracinės sprogdinimo operacijos jūroje forma. Pasak jo, toks žingsnis galėtų būti bandymas priversti Kyjivą ir jo Vakarų rėmėjus panikos apimtiems prašyti taikos.
Tačiau tai lygiai taip pat galėtų paskatinti NATO imtis atsakomųjų veiksmų ir neabejotinai atitolintų Kiniją bei Indiją, kurių paramos V.Putinas tikisi.
M.Galeotti neatmeta galimybės, kad V.Putinas galėtų sustiprinti Rusijos sabotažo kampaniją prieš Europos gamyklas, gaminančias ginklus Ukrainai, taip pat prieš kelių ir geležinkelių maršrutus, kuriais jie gabenami. Kita vertus, tai neišvengiamai sukels Europos pasipiktinimą būtent tuo metu, kai kai kurios šalys pradeda persvarstyti savo paramos Ukrainai lygį.
Politologas mano, kad V.Putinas taip pat galėtų paskelbti naują mobilizaciją, į kariuomenę pašaukdamas galbūt šimtus tūkstančių rezervistų.
Tačiau, pasak M.Galeotti, naujoji mobilizacija galėtų išprovokuoti itin neigiamą reakciją ir sukelti rimtus neramumus pačioje Rusijoje. Paskutinį kartą toks bandymas buvo 2022 m. rudenį, kuomet minios rusų paliko šalį.
M.Galeotti pabrėžė, kad spaudimas V.Putinui didėja ir iš Rusijos elito pusės. Elitas reikalauja, kad jis užbaigtų karą arba bent jau jį sustabdytų.
Ekspertas yra įsitikinęs, kad dabar daug kas priklauso nuo to, ką nuspręs V.Putinas. Jei jis neatsisakys minties visiškai užimti Donbasą, nėra pagrindo taikai.
Jis pabrėžė, kad dabar tiek Ukraina, tiek Rusija stengiasi viena kitą išsekinti, todėl yra tikimybė, kad jei nė viena iš šalių nesugebės suduoti lemiamo smūgio, bus galima surengti kokias nors derybas.
