Jokių nuolaidų iš Rusijos pusės
Susitarimas nutraukti karo veiksmus Juodojoje jūroje ir galimas draudimas pulti energetikos objektus akivaizdžiai naudingesnis Rusijai nei Ukrainai.
Baltieji rūmai pareiškė, kad susitarimas „panaikins jėgos naudojimą“ Juodojoje jūroje ir užtikrins laivybos saugumą. Tačiau iš tikrųjų aktyvūs karo veiksmai regione nutrūko dar 2023 m., kai Rusijos karinis jūrų laivynas patyrė didelių nuostolių ir buvo priverstas pasitraukti iš Krymo po kelių sėkmingų ukrainiečių atakų, ypač nuskandinus flagmaną „Moskva“.
Pasitraukus Juodosios jūros laivynui, Ukraina galėjo pradėti eksportuoti grūdus, todėl paskelbtos paliaubos greičiausiai bus palankesnės Rusijos laivams.
„Ukrainai gana sėkmingai pavyko užtikrinti savo grūdų koridorių. Tuo pat metu Rusija nuolat atakuoja Odesos ir Mykolajivo uostus, o susitarime apie tai nieko neparašyta. Rusijai nenustatyti jokie apribojimai (dėl smūgių – red. past.)“, – „Telegram“ rašė Ukrainos prezidento patarėjas Serhijus Leščenka.
Jis taip pat apkaltino Baltuosius rūmus, kad jie neužtikrino „jokių nuolaidų“ iš Rusijos mainais į galimybę atnaujinti žemės ūkio produktų ir trąšų eksportą.
Kalbant apie galimą draudimą atakuoti energetikos infrastruktūrą, jis galėtų padėti ukrainiečiams išvengti elektros energijos tiekimo nutraukimo, kurį Rusija bando sukelti karo metu. Ukraina taip pat vykdo smūgius Rusijos naftos objektams, taip pakenkdama Kremliaus ekonominėms galimybėms kariauti. Jei tokie išpuoliai nutrūks, tai bus privalumas Maskvai.
V.Putino pergalė
Rusija pareikalavo sušvelninti sankcijas bankui „Rosselchozbank“ ir kitoms žemės ūkio produktų prekyboje dalyvaujančioms finansų įstaigoms – grąžinti jas į pasaulinę mokėjimo sistemą „Swift“.
ES sprendimu bankas „Rosselchozbank“ buvo atjungtas nuo „Swift“ 2022 m. Vėliau Europos Sąjunga pasiūlė kompromisinį variantą – leisti bankui įsteigti patronuojamąją įmonę, kuri vykdytų su grūdų eksportu susijusius mokėjimus. Nors šis pasiūlymas Rusijai buvo pateiktas dar 2023 m. globojant Jungtinėms Tautoms, Kremlius tuo metu buvo nusiteikęs skeptiškai ir jo neįgyvendino.
Jei Maskva dabar sulauks tokių nuolaidų, tai bus laikoma rimta V.Putino pergale ir sukurs precedentą tolesniam sankcijų švelninimui. Baltieji rūmai sakė, kad susitarimas „išplės“ Rusijos prieigą prie tarptautinių finansų sistemų, tačiau nepatikslino, ar tai tiesiogiai susiję su „Swift“.
Ukraina nerimauja, kad Vakarai gali susilpninti savo poziciją Rusijos atžvilgiu.
„Jau šiandien, pačią derybų dieną, matome, kaip rusai pradėjo manipuliuoti, – sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. – Jie jau bando iškraipyti susitarimus ir iš esmės apgaudinėti tiek mūsų tarpininkus, tiek visą pasaulį.“
Ar V.Putinas nori taikos?
Nėra jokių ženklų, kad Kremlius iš tiesų ruošiasi taikai. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad neverta tikėtis „proveržio“, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pavadino „iliuzija“ manyti, kad kovos Ukrainoje greitai pasibaigs. Naujo JAV ir Rusijos derybų raundo data taip pat nenustatyta.
Rusijos kariams tęsiant lėtą puolimą Rytų Ukrainoje, o D.Trumpo administracijai vis dažniau kartojant Kremliaus karines kalbas, V.Putinas neturi įtikinamų paskatų nutraukti invaziją.
Nepaisant didelių Rusijos karinių nuostolių, Kremliaus retorika beveik nepasikeitė nuo 2022 m. prasidėjusios plataus masto agresijos. Šią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakartojo, kad Maskva siekia „denacifikuoti“ Ukrainą, turėdamas omenyje V. utino propagandinius teiginius apie Ukrainos valstybės „neonacistinį“ pobūdį. Jis taip pat apkaltino Vakarus bandant „sulaikyti“ Rusiją ir palygino padėtį su „Napoleono ir Hitlerio“ veiksmais.
