Britų kariuomenė ir specialiosios tarnybos per daugiau nei pusšimtį metų sukaupė tūkstančius valandų įrašų, kuriuose užfiksuotos unikalios priešiškų laivų ir povandeninių laivų akustinės charakteristikos. Juos surinko Karališkojo laivyno hidroakustikos specialistai, praminti „povandeninių laivų medžiotojais“.
Panaudojant sparčią technologijų pažangą, šie archyviniai duomenys gali būti integruoti į naujausią „Lura“ sistemą – Europos gynybos kompanijos „Helsing“ produktą. Ši sistema leidžia „apšviesti“ vandenyną, padarydama povandenines grėsmes matomas gynybos pajėgoms.
Pasak straipsnio, sistemos pagrindą sudaro autonominiai mini povandeniniai laivai SG-1 „Fathom"su įmontuotais jutikliais, kurie gali būti po vandeniu iki trijų mėnesių. Jie tyliai slysta vandeniu, neturi sraigtų ir analizuoja fiksuojamus garsus dirbtinio intelekto pagalba.
„Lura“ aptinka, o mūsų laivynas galėtų sulaikyti grėsmes. Turime naudoti naujas technologijas, kad neatsiliktume nuo grėsmių mūsų kritinei infrastruktūrai, nacionaliniams vandenims ir gyvenimo būdui“, – pabrėžė Gundbertas Scharfas, bendrovės „Helsing" įkūrėjas.
Pažymima, kad naujoji sistema gali atskirti vienos klasės laivus nuo kitos pagal nežymius jų akustinių signalų skirtumus. „Lura“ automatiškai klasifikuoja povandeninių laivų, tanklaivių, keleivinių laivų ir net Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų garsus.
Be to, G.Scherfas, teigė, kad sistema „Lura“ gebės aptikti laivų akustinius signalus iki 40 kartų greičiau ir išgirsti net 10 kartų tylesnį garsą nei kiti dirbtinio intelekto modeliai, šiuo metu naudojami laivų aptikimui.
Pasak bendrovės atstovų, vienas operatorius galės vienu metu stebėti šimtus SG-1 „Fathom“ dronų, gaudamas žvalgybinę informaciją už dešimtadalį šiuo metu skiriamų išlaidų patruliavimui.
Vertinant realias grėsmes, svarstoma, kad tokios sistemos galėtų būti dislokuotos tarp Grenlandijos, Islandijos ir Didžiosios Britanijos, taip siekiant stebėti įplaukimą į Atlanto vandenyną.
Gynybos strategai skaičiuoja, kad dėl ypač mažos šių įrenginių kainos, tokių sistemų galima dislokuoti šimtus ar tūkstančius. Kai jie ką nors išgirsta – rusišką povandeninį laivą ar bet kokį neįprastą triukšmą – išplaukia ir siunčia signalą.
-
Užsimojo sukurti autonominį povandeninį droną „SG-1 Fathom“: štai ką jis galės
-
Ukrainos kariai susprogdino naują Rusijos raketų paleidimo įrenginį
-
Armagedono vaizdai: milžiniškos liepsnos priartėjo prie Rusijos kosmodromo miestelio gyventojų
-
Vokietijoje sulaikyti trys ukrainiečiai, įtariami rengę diversinius išpuolius Rusijos naudai
-
Kremlius ir vėl atsisako nurodyti, kas vyks į derybas su Ukraina
-
Donaldas Trumpas sako galimai vyksiąs į derybas Turkijoje, jei ten bus Vladimiras Putinas
„Jie (priešai – red. past.) du kartus pagalvos, prieš bandydami prasiveržti“, – paaiškino Nialas Kartraitas, „Helsing" vyriausiasis technologijų ekspertas.
Po naujausių incidentų Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti povandeniniai kabeliai, ženkliai išaugo susirūpinimas saugumu. Lapkritį britų gynybos sekretorius Johnas Healey net leido britų smogiamajam povandeniniam laivui priartėti prie Rusijos žvalgybinio laivo „Yantar“, įtardamas jį šnipinėjimu netoli ryšių kabelių.
Manoma, kad „Lura“ sistema atveria naują erą povandeniniame stebėjime – autonomišką, tikslią ir operatyvią. Akustinės analizės ir dirbtinio intelekto dėka laivynas gali beveik akimirksniu reaguoti į grėsmes, pasikliaudamas ne vien tik žmogaus intuicija.
Anksčiau „Reflecting War“ iniciatyvos įkūrėjas ir direktorius Julianas McBride'as pareiškė, kad pigūs Ukrainos jūrų dronai padarė revoliuciją karo istorijoje.
Jis priminė, kad gegužės pradžioje Ukrainos karinė žvalgyba, naudodama jūrinį droną „Magura-7“ su raketomis „AA-11 Archer“, sunaikino du naikintuvus Su-30 netoli Novorosijsko.
