Leidinio autorius pažymi, kad Kremliaus gebėjimas finansuoti karą prieš Ukrainą priklauso nuo pajamų iš naftos ir dujų. O šios pajamos pastaruoju metu mažėja ne tik dėl sankcijų režimo, kuris dažnai kritikuojamas kaip nepakankamai griežtas, bet ir dėl bendro pasaulinių angliavandenilių kainų kritimo. Būtent to ir siekia Donaldas Trumpas.
„Priežastis ta, kad didžiausia grėsmė Trumpo vidaus populiarumui yra augančios pragyvenimo išlaidos. Benzino kainų mažinimas yra palankus sprendimas šiai politinei problemai Baltiesiems rūmams“, – rašo „The Times“.
Leidinys pažymi, kad Trumpo „Venesuelos nuotykis“ yra šių pastangų mažinti pasaulines naftos kainas dalis. Praėjusią savaitę Trumpas susitiko su didžiųjų JAV ir Europos naftos kompanijų vadovais ir spaudė juos investuoti dešimtis milijardų dolerių į naftos gavybos plėtrą Venesueloje.
Visa tai itin kenkia Rusijos ekonomikai, kurią jau susilpnino karas ir dėl jo kilę pinigų bei fiskalinės politikos disbalansai. „The Times“ cituoja ekonomikos analitiko Craigo Kennedy ataskaitą, kurioje teigiama, kad Rusijos naftos ir dujų sektorius išgyvena didžiausią krizę nuo 1990-ųjų. Be to, bankų sektoriaus disbalansai, jo teigimu, sukūrė didelę Rusijos bankų sistemos įsipareigojimų nevykdymo riziką.
„Kylančių maisto kainų ir bankų krizės derinys yra išbandytas receptas masinio visuomenės nepasitenkinimo sprogimui ir, tam tikromis aplinkybėmis, atsakingo režimo nuvertimui. Irane būtent „Ayandeh“ banko žlugimas po milžiniška negrąžintų paskolų našta sukėlė protestus, išplitusius visoje šalyje“, – pažymi „The Times“, primindamas, kad Iranas turi į naftą orientuotą ekonominį modelį, panašų į Rusijos.
Leidinys taip pat primena, kad buvęs posovietinės Rusijos premjeras Jegoras Gaidaras savo knygoje „Imperijos žlugimas“ kaip SSRS griūties priežastį nurodė staigų pasaulinių naftos kainų kritimą, nuo kurių priklausė silpstanti sovietinė ekonomika.
„The Times“ pabrėžia, kad Trumpo siekis mažinti naftos kainas yra nulemtas grynai vidaus politinių motyvų ir nėra būdas priversti Putiną nutraukti agresiją prieš Ukrainą. Straipsnio autoriaus teigimu, JAV prezidentas kenkia Rusijos diktatoriui, „kuriuo jis taip bjauriai žavisi“, netyčia, o ne sąmoningai.
