Galbūt Europos Sąjungos lyderiams, susirinkusiems Briuselyje prieš kelias savaites, vertėjo išplatinti pareiškimą ir viešai padėkoti Edwardui Snowdenui už JAV paslapčių paviešinimą – dabar jie turi apie ką kalbėti, užuot diskutavę apie savo ekonomikos bėdas.
Nedarbo lygis euro zonoje rugpjūtį beveik rekordinis, jis pakilo nuo 11,5 proc. prieš metus iki 12 proc., o išreklamuotas Europos ekonomikos atsigavimas po 18 recesijos mėnesių tesiekia 0,3 proc. Tačiau kam kreipti dėmesį į šiuos nemalonius dalykus, kai – Dieve mano! – amerikiečiai galbūt mūsų klausosi?
Buvusi JAV valstybės sekretorė Madelaine Albright neseniai pažymėjo, kad prancūzai klausėsi jos privačių pokalbių, kai ji buvo Jungtinių Tautų ambasadorė.
Pastarąjį Europos pasipiktinimo priepuolį sukėlė naujai pasirodžiusi E.Snowdeno informacija apie NSA elektroninio sekimo programų mastus. „Le Monde“ paskelbė, kad NSA gruodžio–sausio mėnesiais surinko apie 70 mln. prancūzų telefoninių pokalbių įrašų.
„Tokia praktika tarp partnerių yra pasikėsinimas į privatumą ir visiškai nepriimtina“, – sako Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas, kuris išsikvietė JAV ambasadorių pikto pokalbio.
Vokietijos „Der Spiegel“ praneša, kad NSA greičiausiai dešimtmetį sekė Angelos Merkel mobilųjį telefoną, nors nėra aišku, ar JAV klausėsi Vokietijos kanclerės pokalbių, ar tiesiog rinko duomenis apie jos kontaktus. Prieš naujienas apie A.Merkel sekimą girdėjome, kad NSA stebėjo buvusio Meksikos prezidento Felipės Calderóno ir Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff bei kitų pasaulio lyderių elektroninę komunikaciją.
Ypač sunku rimtai priimti prancūzų pasipiktinimą, prisimenant, kad prancūzų dienraštis „Le Monde“ šią vasarą aprašė pačios Prancūzijos žvalgybos agentūros DGSE duomenų apie vidaus ir išorės taikinius rinkimo programas.
Dienraštis tai pavadino „Le Big Brother français“.
Buvusi JAV valstybės sekretorė Madelaine Albright neseniai pažymėjo, kad prancūzai klausėsi jos privačių pokalbių dešimtajame dešimtmetyje, kai ji buvo Jungtinių Tautų ambasadorė. „Žmonėms tai joks netikėtumas, – pasakė ji konferencijoje Vašingtone. – Šalys viena kitą šnipinėja.“
2005-aisiais baigęs savo kadenciją G.Schröderis praktiškai perėjo dirbti V.Putinui, priėmęs valdybos nario vietą „Nord Stream AG“, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ valdomame dujotiekio konsorciume.
Vokietijos atvejis jautresnis, net jei jo smulkmenos dar nėra aiškios. Niekas neabejoja, kad A.Merkel yra nuoširdi JAV draugė. Tačiau JAV turi priežasčių sekti Vokietijos kanclerius.
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje aukštas tuomečio kanclerio Willy Brandto padėjėjas Günteris Guillaume'as buvo komunistinės Rytų Vokietijos žvalgybos „Stasi“ agentas.
Jo demaskavimas privertė W.Brandtą atsistatydinti. Vėliau kitas Vokietijos kancleris Gerhardas Schröderis sudarė savotišką sąjungą su Prancūzijos vadovu Jacques'u Chiracu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nukreiptą prieš JAV veiksmus Irake. 2005-aisiais baigęs savo kadenciją G.Schröderis praktiškai perėjo dirbti V.Putinui, priėmęs valdybos nario vietą „Nord Stream AG“, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ valdomame dujotiekio konsorciume.
Ši nesena istorija suteikia pakankamą pagrindą Baracko Obamos administracijai priešintis iš Berlyno ir Paryžiaus ateinantiems raginimams pasirašyti „nešnipinėjimo“ susitarimą, panašų į tą, kurį JAV turi su Didžiąja Britanija, Kanada, Australija ir Naująja Zelandija.
Amerikiečių ir europiečių interesai yra dažnai ir radikaliai išsiskyrę anksčiau bei neišvengiamai išsiskirs ir ateityje. Prezidentui B.Obamai neverta surišti rankų savo įpėdiniams, kuriems gali tekti dirbti su ne tokiais draugiškais kolegomis Berlyne kaip A.Merkel.
JAV taip pat turėtų priešintis D.Rousseff pastangoms Jungtinių Tautų Organizacijoje išplėsti 1978-ųjų Tarptautinėje pilietinių ir politinių teisių sutartyje išdėstytas privatumo apsaugos normas taip, kad jos apimtų ir internetą.
Šio įstatymo išplėtimas nesustabdys kinų, rusų ar sirų programišių. Tačiau iš JAV ir kitų demokratinių valstybių tai atims techninį pranašumą, kurį jos turi savo priešų atžvilgiu. Alternatyva – tai vienašalis Vakarų nusiginklavimas pasaulyje, kuriame kibernetiniai nusikaltimai, kibernetinės atakos ir kibernetinis terorizmas tampa vis dažnesne ir efektyvesne kovos priemone.
Kanclerei ir jos kolegoms nereikia aiškinti valstybės valdymo meno pradžiamokslio, tačiau jie turi numalšinti antiamerikietiško pasipiktinimo nuotaikas namuose.
Nieko nuostabaus, kad net A.Merkel stengiasi sušvelninti pasipiktinimo šnipinėjimu retoriką.
„Kanclerė privalo atrodyti supykusi, kad atspindėtų vokiečių ir europiečių pasipiktinimą šiais teiginiais, – pažymi „Der Spiegel“, – tačiau kartu ji privalo vengti viešai pasmerkti svarbiausią Berlyno sąjungininkę JAV.“
Kanclerei ir jos kolegoms nereikia aiškinti valstybės valdymo meno pradžiamokslio, tačiau jie turi numalšinti antiamerikietiško pasipiktinimo nuotaikas namuose. Būtent čia pasimeta politikos lyderių pareiga paaiškinti visuomenei, kad ir labai abstrakčiai, kaip veikia žvalgyba ir koks svarbus yra nacionalinis saugumas šiame pavojingame pasaulyje.
B.Obamos administracija elgiasi dar blogiau – kaip visada jaučia pareigą teisintis dėl savo antiteroristinių programų. Kol kas ji tvirtina analizuojanti medžiagą apie NSA procedūras – tarsi NSA dirbtų kokiai nors kitai vyriausybei.
Tikroji problema – B.Obamos nesugebėjimas apginti programos, kuria jis taip energingai naudojosi nuo pat kadencijos pradžios. Čia jis negali suversti kaltės George'ui W.Bushui.
Dabar pavojus slypi tame, kad prezidentas B.Obama bandys nuraminti savo gerbėjų klubą tarp JAV liberalų ir europiečių, sutikdamas smarkiai apriboti NSA veiklą. Jei taip ir nutiks, tai reikš, kad Edwardui Snowdenui pavyko pakeisti JAV saugumo politiką.
