Straipsnyje, kuriamem remiamasi gerai informuotais šaltiniais, teigiama, kad Baltieji rūmai rengia sąmatą, kiek federalinei vyriausybei kainuotų perimti Grenlandijos teritorijos kontrolę.
„Tai labiausiai konkretus bandymas prezidento Donaldo Trumpo norą įsigyti Danijos salą paversti realiai įgyvendinama politika“, – rašo autoriai.
Pastarosiomis savaitėmis Baltųjų rūmų pareigūnai ėmėsi veiksmų, kad nustatytų finansines Grenlandijos prisijungimo prie JAV teritorijos pasekmes, įskaitant valdžios paslaugų teikimo 58 tūkst. gyventojų išlaidas.
Baltųjų rūmų biudžeto biuras bandė suprasti galimas Grenlandijos išlaikymo išlaidas jos įsigijimo atveju, taip pat bandė įvertinti, kiek pajamų JAV iždas galėtų gauti iš Grenlandijos gamtinių išteklių.
Anot „The Washington Post“, viena iš svarstomų galimybių – pasiūlyti Grenlandijos vyriausybei geresnes sąlygas nei danai, kurie šiuo metu subsidijuoja salos paslaugas maždaug 555 mln. eurų per metus.
„Tai daug didesnė suma, – įvertino su planais susipažinęs pareigūnas, kuris, kaip ir kiti, kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti dar tik rengiamus planus. – Esmė tokia: „Mes jums mokėsime daugiau nei Danija moka“.
„Prezidentas mano, kad Grenlandija yra strategiškai svarbi vieta, ir yra įsitikinęs, kad Grenlandijos gyventojams bus geriau, jei Jungtinės Valstijos apsaugos juos nuo šiuolaikinių grėsmių Arkties regione“, – elektroniniame laiške redakcijai rašė Baltųjų rūmų spaudos sekretorės pavaduotoja Anne Kelly.
D.Trumpo interesas atimti salos kontrolę iš NATO sąjungininkės sukėlė šoką ir nepasitikėjimą Kopenhagoje, kuri ne kartą išreiškė savo atvirumą idėjai, kad Vašingtonas padidintų savo karinį ir ekonominį buvimą Grenlandijoje nekeisdamas teritorinių ribų.
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen Grenlandijos naujosios vyriausybės kvietimu nuo trečiadienio planuoja trijų dienų vizitą į salą – iš dalies tam, kad pademonstruotų Danijos įsipareigojimą stiprinti ryšius su šia teritorija.
Grenlandijos vadovai yra pasipiktinę D.Trumpo pretenzijomis į salą. Jų teigimu, ateitį lems jų gyventojai ir niekas kitas.
„Turime įsiklausyti, kai kiti kalba apie mus. Bet mes neturime dvejoti“, – pareiškė Grenlandijos ministras pirmininkas Jensas-Frederikas Nielsenas.
Praėjusią savaitę viceprezidentas J.D.Vance'as tapo aukščiausio rango JAV pareigūnu, kada nors apsilankiusiu Grenlandijoje, ir kartu su nacionalinio saugumo patarėju Mike'u Waltzu ir antrąja ponia Usha Vance keliavo į ten esančią JAV karinę bazę.
Jis kritikavo Danijos vykdomą didžiulės salos teritorijos valdymą ir tikino, kad Vašingtonas būtų geresnis partneris.
„Mūsų žinia Danijai labai paprasta. Jūs neatlikote gero darbo Grenlandijos žmonėms. Jūs nepakankamai investavote į Grenlandijos žmones ir nepakankamai investavote į šios neįtikėtinos, gražios žemės, kurioje gyvena neįtikėtini žmonės, saugumo struktūrą“, – dėstė viceprezidentas.
„Negalime tiesiog ignoruoti šios vietos. Negalime tiesiog ignoruoti prezidento pageidavimų, bet svarbiausia, negalime ignoruoti to, ką sakiau anksčiau, t.y. Rusijos ir Kinijos invazijos į Grenlandiją. Turime padaryti daugiau“, – pridūrė J.D.Vance'as.
Anot jo, D.Trumpas Grenlandijos kontrolę laiko strategine Jungtinių Valstijų pergale tiek dėl jos mineralinių išteklių, tiek dėl strateginės padėties.
Įsikūrusi itin reikšmingoje vietoje tarp Arkties ir Atlanto vandenynų, ji yra netoli jūrų kelių, kurie svarbūs laivybai, taip pat karinėms kelionėms, įskaitant povandeninius laivus, kurie yra esminis būdas branduolinį ginklą turinčioms valstybėms projektuoti savo galią.
Tačiau tai vis dar nėra svarbiausių nacionalinio saugumo klausimų sąrašo viršuje, perspėjo Baltųjų rūmų pareigūnas, pavadindamas Grenlandijos įsigijimą „premijiniu žaidimu“, kuris bus vykdomas po to, kai bus užbaigtas Rusijos ir Ukrainos karas, užtikrinta taika Izraelyje ir Gazos ruože bei pažabotas Iranas – visi šie klausimai įtraukti į šių metų darbotvarkę.
Išlaidų analizę Valdymo ir biudžeto biuro direktoriaus Russello Voughto užsakymu atlieka biuro Tarptautinių santykių skyriaus darbuotojai.
D.Trumpo administracija iš dalies tikisi įtikinti JAV visuomenę, kad federalinė vyriausybė atgaus išlaidas Grenlandijoje per kasybos mokesčius ir mokesčius, mokamus už komercinę veiklą.
Tiksli potenciali Grenlandijos mineralinių išteklių ekonominė grąža toli gražu nėra aiški. Kasyba gali būti nenuspėjama, o atšiaurios teritorijos oro sąlygos dar labiau apsunkina padėtį. Grenlandijos vyriausybė taip pat atmetė kai kuriuos ankstesnius kasybos projektus, pastebėjo „The Washington Post“.
„Mintis, kad JAV ketina pradėti didelio masto gavybą iš telkinių, kurie nebuvo ištirti, gali būti neekonomiški ir šiuo metu yra po ledu šalyje, kuri nenori, kad mes ten būtume, neatlaiko pokšto testo, – įvertino Alexas Jaquesas, dirbęs vyresniuoju pareigūnu Joe Bideno administracijoje. Tai ne kas kita, kaip priedanga Donaldo Trumpo kolonijinėms fantazijoms ir galimybė su juo susijusiems investuotojams greitai pasipelnyti.“
„Prezidentas D.Trumpas yra apsėstas Grenlandijos – dėl jos svarbos nacionaliniam saugumui, – pažymėjo Stephenas K.Bannonas, kuris per pirmąją prezidento kadenciją trumpai buvo jo vyriausiasis strategas. – Tai pati genialiausia karinio jūrų laivyno strategija, ir ji yra labai svarbi ilgalaikei šalies gynybai. Susitarimas bus sudarytas.“
Sausio mėn. centro dešiniųjų analitinis centras „American Action Forum“ teigė, kad Grenlandijos naudingųjų iškasenų atsargų rinkos vertė rodo, jog salos pirkimo kaina yra 200 mlrd. dolerių, tačiau jos strateginė vertė Šiaurės Atlante yra artimesnė 3 trln. dolerių.
„Dabar turime tik vieną vietą, kur galime stebėti, kas vyksta Šiaurės Atlante, ir tai yra Islandija. Grenlandija suteiktų šią galimybę, taip pat laivybos kelius dėl besitraukiančių poliarinių ledynų – tai labiau strateginė vieta“, – įvertino centro vadovas Dougas Holtz-Eakinas.




