Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„The Washington Post“: musulmonų radikalų kartą sukūrė Sovietų Sąjunga

Musulmonų pamaldos Vidurio Azijoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Musulmonų pamaldos Vidurio Azijoje
Šaltinis: 15min
13
Skaitysiu vėliau
A A

1929 metais sovietų lyderis Michailas Kalininas atskleidė Vidurio Azijos viziją: „mokyti Kirgizijos stepių žmones, smulkiuosius Uzbekijos medvilnės augintojus ir Turkmėnijos sodininkus Leningrado darbininkų idealų.“ Tai buvo itin sunki užduotis. Ypač turint galvoje religiją, rašo „The Washington Post“.

90 procentų Vidurio Azijos gyventojų buvo musulmonai, tačiau Sovietų Sąjungoje religinė pozicija buvo viena – ateizmas.

Trečiajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje tuose kraštuose islamo religija buvo uždrausta. Arabų kalba rašytos knygos buvo deginamos, o musulmonai negalėjo užimti jokių valstybinių postų.

Koranu besiremiantys teismai ir mokyklos buvo uždarytos, o musulmoniški ritualai uždrausti.

1912 metais Vidurio Azijoje buvo 26 tūkstančiai mečečių. 1941 metais jų liko vos tūkstantis.

Vietoje to, kad išnaikintų visus musulmonus, sovietų represijos juos subūrė ir radikalizavo. Nuosaikieji tapo radikalais tam, kad išsaugotų naikinamos religijos likučius.

Šimtmetį brendusi grėsmė regionui

Šiandien Vidurio Azijos musulmonai radikalizuojasi itin sparčiai. Tūkstančiai jų prisijungia prie „Islamo valstybės“, o Turkijos žiniasklaida patvirtino, kad 39 gyvybes nusinešusį teroro aktą Stambule organizavo uigurų kilmės užpuolikas, augęs Kirgizijoje.

Sovietinės represijos nutildė nuosaikius islamo dvasininkus, imamus. Tuo metu pogrindyje veikę fundamentalistai sutraukė naujų sekėjų. Vienas žymiausių tokių radikalų buvo uzbekas Shami-damulla.

Nepaisant to, kad Shami-damulla 1932 metais buvo įkalintas, jo pasekėjų gretos sparčiai išaugo. Po dešimtmečio sovietų diktatoriui Josifui Stalinui sušvelninus poziciją, būtent radikalai perėmė pagrindinius postus.

Aštuntajame dešimtmetyje Vidurio Azijoje vėl įvyko tikras islamo religijos sprogimas. Ramadanas ir musulmonų Naujieji metai (Novruzas) pradėti švęsti viešai. Padvigubėjo tradicinių arbatinių ir mečečių skaičius.

Devintajame dešimtmetyje Vidurio Azijos fundamentalistus dar labiau subūrė sovietų kariniai veiksmai Afganistane. Sumenkę kelionių apribojimai leido musulmonams keliauti ir keistis idėjomis.

Sovietų Sąjungai žlungant radikalūs islamistai jau turėjo plačius ir įtakingus tinklus ir perėmė lyderystę naujosiose Vidurio Azijos valstybėse, ištrūkusiose iš sovietų jungo.

Neramumai valstybėse

Pirmieji neramumai Uzbekistane prasidėjo 1991 metais, kai grupė islamo kovotojų užėmė komunistų partijos pastatą, reikalaudami kurti valstybę, kuri remtųsi šariato teise. Šios valstybės vaikai mokyklose būtų paskirstomi pagal lytį ir mergaitės turėtų mokytis atskirai nuo berniukų.

1992 metais tie patys islamo radikalai paėmė įkaitais savivaldos politikus, o tuometis Uzbekistano lyderis Islamas Karimovas susidūrė su tūkstantiniais protestais, kurių metu buvo reikalaujama islamistams palankesnių valdžios sprendimų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Islamas Karimovas.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Islamas Karimovas.

I.Karimovas ir kiti regiono lyderiai greitai ėmė dorotis su šia grėsme. Aktyvūs musulmonai kėlė grėsmę jų režimams ir jie nusprendė su tikėjimu susidoroti patikimais sovietiniais metodais.

Valstybės komitetai ėmė reguliuoti religinę raišką, cenzūruoti literatūrą, drausti religinę praktiką ir grupes. Musulmonai Vidurio Azijoje galėjo būti nubausti už kalbėjimą apie islamą už mečetės ribų ar nepatvirtintos Korano versijos turėjimą.

Tūkstančiai žmonių buvo metami į kalėjimus ir kankinami dėl savo religinių įsitikinimų paviešinimo.

Draudimai veda į „Islamo valstybės“ nagus

Kirgizijoje pamaldų tekstą patvirtina valstybė. Uzbekistane netgi draudžiama auginti barzdas, rengtis musulmoniškais drabužiais, uždaromos tradicinės maitinimo įstaigos.

Šie persekiojimai musulmonus pastūmėjo į radikalų nagus. Tarptautinių krizių grupė pateikė skaičius, kurie rodo, kad nuo 2 iki 4 tūkstančių Vidurio Azijos žmonių tapo džihadistais.

Uzbekistano islamiškasis judėjimas užmezgė ryšius su Afganistano talibais. Kirgizijos sostinėje Biškeke neseniai įvyko susišaudymas, kurio metu su „Islamo valstybe“ siejami asmenys susirėmė su policijos pajėgomis. Šeši žmonės žuvo, dar septyni buvo sužeisti.

Prie islamo radikalų prisijungia net ir įtakingi valdžios atstovai. Praėjusiais metais paaiškėjo, kad Tadžikistano policijos vadovas prisijungė prie „Islamo valstybės“ kovotojų. Išplatintame vaizdo įraše šalies valdžią jis išvadino „šunimis“ ir pažadėjo atnešti karą į Rusiją ir į JAV.

Komentarai: 13
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min