Pasak M.Semionovo, 2 500 km etapas truko nuo 2024 m. rugsėjo 9 iki 12 d. Pirmąją kelionės dalį karo belaisviai buvo vežami traukiniu. Kariškiai ir civiliai keliavo kartu, kalbėtis buvo draudžiama.
„Šalia kalėjimo administracijos buvo dvi kupė, skirtos kaliniams, laikomiems ypač pavojingais. Viename iš jų buvo dvi moterys, tarp jų ir Vika“, – pirmą kartą spaudai pasakojo kariškis.
Kovotojas atpažino V.Roščyną, kai ji ėjo koridoriumi į tualetą.
„Ji vilkėjo mėlyną vasarinę suknelę su gėlėmis, avėjo juodus sportbačius. Ji galėjo stovėti, bet sunkiai vaikščiojo ir kalbėjo. Atrodė, kad ją laiko suknelė. Ji buvo labai plona, per plona. Geltona oda, neryškūs suglebę plaukai. Ji tiesiog buvo virtusi mumija“, – merginos būklę apibūdino M.Semionovas. Kariškis pasakojo, kad V.Roščyna nevalgė jai duotos mėsos, todėl jis dalijosi su ja cukinija.
Perkėlus naujai atvykusius kalinius buvo vykdomas vadinamasis „priėmimas“ – taip Rusijos įkalinimo įstaigų sistemoje vadinami žiaurūs mušimai ir kankinimai, lydintys perkėlimą į naują įkalinimo vietą.
Išrengė nuogai ir spardė
Pasak kariškio, vos atvykus į SIZO-3 Kizelyje, jį pargriovė ant grindų koridoriuje ir pradėjo spardyti kojomis bei smūgiuoti rankomis.
„Jie privertė mane nusirengti ir toliau mušė. Tada jie grojo sovietines dainas, ypač „Katiušą“. Gulėjau ant grindų ir praradinėjau sąmonę“, – apie pirmąsias valandas sulaikymo centre pasakojo vyras.
Rusų egzekutoriai veidus slėpė po balaklavomis ir nenaudojo vardų, tik pravardes. Pasak „Forbidden Stories“, tuo metu sulaikymo centro direktorius buvo Vitalijus Spirinas, o vienas iš jo pavaduotojų – Konstantinas Čekalovas. Dabar SIZO-3 vadovauja Viačeslavas Perevozkinas, kuris 2024 m. lapkričio 6 d. pakeitė V.Spiriną, rašo žurnalistai.
Žurnalistės Viktorijos Roščinos mirtis Rusijos nelaisvėje
15min primena, kad 2023 m. rugpjūtį okupuotose Ukrainos teritorijose dingo 27 metų žurnalistė Viktorija Roščyna. Rugsėjį jos šeima pateikė prašymą paieškai; 2024 m. gegužę Rusija oficialiai patvirtino jos buvimą Rusijos teritorijoje.
2024 m. rugpjūčio 28 d. Viktorijos tėvas kreipėsi į Rusijos atstovus su prašymu suteikti informacijos apie jo dukrą. Atsakomasis laiškas buvo datuotas spalio 2 d. Jame buvo nurodyta žurnalistės mirties data – 2024 m. rugsėjo 19 d.
Ukrainos karinės žvalgybos GUR atstovas Andrijus Jusovas teigė, kad V.Roščyna buvo įtraukta į karo belaisvių mainų sąrašus ir dėl jos grąžinimo jau buvo susitarta.
Rusijos pusė ilgai atsisakinėjo perduoti mirusiosios kūną.
Svėrė mažiau nei 30 kg, kūnas grąžintas be kai kurių vidaus organų
2025 m. kovo mėn. žurnalistai sužinojo, kad V.Roščyna buvo žiauriai kankinama Rusijos nelaisvėje. Jos kūne buvo durtinių žaizdų, ji svėrė mažiau nei 30 kg.
Balandžio 24 d. paaiškėjo, kad žurnalistės kūnas į Ukrainą buvo grąžintas 2025 m. vasario mėn. Jis buvo perduotas su užrašu „neatpažintas vyriškos lyties asmuo“ ir be kai kurių vidaus organų, kad būtų paslėpti kankinimų pėdsakai.
