2026-04-11 18:58

Tokių rinkimų Europoje dar nebuvo: Kremlius net neslepia prikišęs nagus Vengrijoje

Andrew Higginsas
Per ketverius metus nuo tada, kai Ukrainoje prasidėjo plataus masto karas, Vengrija kaip tik išmanydama stengėsi pakenkti Europos Sąjungos veiksmams prieš Rusiją. Ji siekė sušvelninti sankcijas ir nuosekliai priešinosi pagalbai Ukrainai. Neseniai ji užblokavo dešimčių milijardų dolerių vertės ES paskolą Ukrainai, kuri turėjo padėti Kyjivui išsilaikyti savo kovoje prieš Rusijos agresiją.
Viktoras Orbanas
Viktoras Orbanas / „Reuters“/„Scanpix“

Vengrijoje vykstant svarbiems visuotiniams rinkimams, Maskva, panašu, yra pasirengusi atsilyginti už palaikymą savo pagrindiniam sąjungininkui visame bloke – ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui, ilgiausiai ES šaliai vadovaujančiam nacionalistui. Staiga jo pozicija tapo labai trapi.

Vladimiras Putinas, siekdamas paremti V.Orbaną, kuris kliaujasi pigia Rusijos energija, kad išlaikytų silpną Vengrijos ekonomiką, praėjusį mėnesį Kremliuje priėmė Vengrijos užsienio reikalų ministrą Peterį Szijjarto.

„Reuters“/„Scanpix“/Peteris Szijjarto, Sergejus Lavrovas
„Reuters“/„Scanpix“/Peteris Szijjarto, Sergejus Lavrovas

Rusijos vadovas jį užtikrino, kad Vengrija gali pasikliauti tuo, jog Rusija ir toliau tieks jai naftą, nepaisant visų sutrikimų, kuriuos sukėlė karas Iranas, ir to, kad kitos ES narės boikotuoja didžiąją dalį energijos tiekimo iš Rusijos dėl jos pradėtos invazijos į Ukrainą.

Pagalbos ranką ištiesė ir Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, žadėdamas V.Orbanui „visišką ir besąlygišką paramą“. Viceprezidentas J.D.Vance'as antradienį ir trečiadienį lankėsi Budapešte, kuo siekė padėti V.Orbanui laimėti rinkimus, kurie jo likimą „pastatė ant kortos“.

Didelis užsienio valstybių susidomėjimas rinkimais šalyje, kuri yra Europos rytiniame pakraštyje ir turi mažiau nei 10 mln. gyventojų, tik iliustruoja V.Orbano išskirtinį vaidmenį kaip „anti-woke“ konservatorių herojaus ir kaip baubo Europos bei kitų šalių liberalams.

Rusijos susidomėjimas šiais rinkimais buvo išskirtinai didelis. Tai paskatino V.Orbano priešininkus ieškoti įrodymų apie slaptą kišimąsi, panašų į tą, kuris buvo nustatytas 2016 m. JAV prezidento rinkimuose ir daugelyje vėlesnių rinkimų Europoje.

Nors įrodyti slaptą Rusijos kišimąsi į Vengrijos rinkimų kampaniją yra sudėtinga, analitikų nuomone, to daryti net nebūtina. Maskvos ir Budapešto vyriausybių bendradarbiavimas siekiant daryti įtaką rinkimams daugiausia buvo atviras.

„Reuters“/„Scanpix“/Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“/Viktoras Orbanas

„Tai ne tiek slaptas Rusijos kišimasis, kiek atvira Rusijos partnerystė su mūsų valdžios institucijomis dėl antiukrainietiškų pranešimų, energetinio bendradarbiavimo ir priešiškumo Europos Sąjungai“, – pažymėjo Peteris Kreko, Budapešte veikiančios tyrimų grupės „Political Capital“, tiriančios V.Orbano ryšius su Kremliumi, vadovas.

„Tai beveik beprecedentinis atvejis Europos rinkimuose“, – pridūrė jis.

Per tą laiką, kai D.Trumpas laimėjo savo pirmuosius rinkimus, padedamas to, ką specialusis patarėjas Robertas Muelleris apibūdino kaip „visapusišką ir sistemingą“ Rusijos kišimąsi, Europa buvo ypač budri, stebėdama Rusijos kišimosi į jos narių nacionalinius rinkimus ženklus.

Tačiau Vengrijoje valdžios institucijos pačios kartojo ir tik sustiprino Rusijos naratyvus, vaizduodamos Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį kaip didžiausią pavojų. Šį vaidmenį anksčiau V.Orbanas buvo priskyręs Vengrijoje gimusiam finansininkui George'ui Sorosui.

Grėsmingai atrodantis V.Zelenskis visoje Vengrijoje žvelgia į rinkėjus iš reklaminių stendų, kuriuos V.Orbano partija „Fidesz“ išklijavo beveik kiekvienoje gatvėje.

15min skaitytojos nuotr. /Rinkimai Vengrijoje
15min skaitytojos nuotr. /Rinkimai Vengrijoje

Kovą buvo iškabinti nauji plakatai su V.Zelenskio ir opozicijos lyderio Peterio Magyaro nuotraukomis bei pagąsdinimu: „Jie pavojingi! Sustabdykime juos. Balandžio 12 d. – tik „Fidesz“.

Praėjusį sekmadienį užsienio reikalų ministras P.Szijjarto pareiškė, kad Ukraina bando susprogdinti dujotiekį, kuriuo Rusijos gamtinės dujos tiekiamos į Vengriją, po to, kai kaimyninės Serbijos valdžios institucijos nurodė, kad dujotiekio ruože savo teritorijoje rado naikinančios galios sprogmenų.

Savo ruožtu V.Orbanas sušaukė skubų saugumo posėdį ir pasiuntė kariuomenę apsaugoti kritinės infrastruktūros objektų, taip pakurstydamas opozicijos baimę, kad vyriausybė pasinaudos šiuo incidentu siekdama pasėti paniką ir galbūt net atšaukti sekmadienio balsavimą.

Baimės kurstymo taktika, ko gero, yra pasiskolinta iš Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) scenarijaus. Viešame pareiškime rugpjūtį tarnyba teigė esą gavusi informacijos, kad Ukraina bendradarbiauja su Europos Sąjunga, siekdama nuversti V.Orbaną.

„Zelenskio režimas atlieka nešvarų darbą“, – pridurė Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba.

Viktoras Orbanas / AFP
Viktoras Orbanas / AFP

Vengrijos bendradarbiavimo su Rusija mastas tiesiog ėmė badyti akis kovo pabaigoje, kai Europos žiniasklaidos priemonių konsorciumas paskelbė 2024 m. įvykusio pokalbio telefonu tarp Vengrijos užsienio reikalų ministro P.Szijjarto ir Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo garso įrašą.

Abu vyrai aptarė ES sankcijas Rusijai, o P.Szijjarto paaiškino S.Lavrovui, kad Maskvos prašymu jis stengiasi, jog būtų panaikintos sankcijos Alisherio Usmanovo, Kremliui artimo Rusijos milijardieriaus, seseriai.

Gulbahora Ismailova buvo išbraukta iš Europos sankcijų sąrašo praėjusį kovą kartu su keliais kitais rusais, už kuriuos Vengrija agitavo.

„Darysime viską, kas įmanoma, kad ji būtų išbraukta“, – įraše girdimi P.Szijjarto žodžiai. Prieš padėdamas telefono ragelį, jis pareiškė S.Lavrovui: „Aš visada jūsų paslaugoms.“

Vengrijos užsienio reikalų ministras neginčijo šio garso įrašo autentiškumo, pabrėždamas, kad tai yra užsienio kišimosi į Vengrijos rinkimus įrodymas, nors ir neįvardijo, kuri žvalgybos tarnyba galėjo klausytis jo pokalbio.

Ukrainą remiantys Europos lyderiai į tai sureagavo pasibaisėjimu ir kaltinimais Vengrijai, kuri, nors ir yra ES bei NATO narė, pirmiausia gina Kremliaus interesus.

Airijos ministras pirmininkas Michaelas Martinas pareiškė, kad visa tai patvirtina „ką daugelis įtarė – Vengrijos vyriausybė jau gana ilgą laiką vykdo Rusijos nurodymus Europos Sąjungoje“.

V.Orbano rinkimų kampanija vis labiau krypsta į priešiškumo kurstymą prieš Ukrainą, Briuselį, Europos Sąjungos vadovybę.

Akos Stiller/ „The New York Times“/Peteris Magyaras
Akos Stiller/ „The New York Times“/Peteris Magyaras

Vengrijos premjeras, kurio partija „Fidesz“ daugumoje apklausų atsilieka nuo opozicijos, vis dar tikisi, kad jo nuolatiniai išsišokimai prieš priešininkus, vadinant juos karo kurstytojais, susimokiusiais su Ukraina, sutelks rinkėjus jo pusėje, kaip tai įvyko per paskutinius rinkimus 2022-aisiais.

Tada partija „Fidesz“ iškovojo triuškinančią pergalę, nors apklausos rodė, kad ji atsilieka, bet tai vyko ne taip arti rinkimų dienos ir nesant tokiam dideliam rinkėjų atotrūkiui kaip dabar.

Neseniai vykusiame rinkimų kampanijos mitinge Pecelyje, miestelyje netoli Budapešto, V.Orbanas savo rėmėjams pareiškė, kad opoziciją „remia Zelenskis, remia Briuselis“, ir pabrėžė, jog jie „sunaikins Vengriją“.

Tokios žinutės patinka V.Orbano rinkėjams: neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad tik 3 proc. vengrų, remiančių „Fidesz“, palaiko Ukrainos vadovus, o 55 proc. – Rusijos.

Vengrijos opozicijos lyderis P.Magyaras, konservatyvus buvęs V.Orbano lojalistas, kuris 2024 m. atsiskyrė nuo „Fidesz“ ir įkūrė savo partiją „Tisza“, daugiausia vengė kalbėti apie Ukrainą, bijodamas pakliūti į tuos pačius spąstus, kurie 2022 m. pražudė V.Orbano priešininkus.
Vietoje to jis pasitelkė ilgą ir skausmingą Vengrijos istoriją, kurią lydėjo Rusijos prievarta.

Neseniai vykusio rinkiminio mitingo vakariniame Kesthėjaus mieste metu P.Magyaras priminė susirinkusiesiems, kad šiais metais minimos 70-osios 1956 m. sukilimo, kurį numalšino sovietų kariuomenė, metinės.

Vladimiras Putinas, Viktoras Orbanas / AFP
Vladimiras Putinas, Viktoras Orbanas / AFP

Rinkimai nuspręs, ar „galiausiai galėsime gyventi tikrai suvereniame, tikrai laisvame, tikrai nepriklausomame ir europietiškame krašte“, kalbėjo jis, o rezultatas priklausys „ne nuo Teherano, ne nuo Briuselio, ne nuo Ukrainos, o tik nuo jūsų“.

Ši žinia rezonuoja daugeliui patriotiškų vengrų, tačiau, pasak buvusio aukšto rango žvalgybos pareigūno Peterio Budos, „akivaizdus bendradarbiavimas“ tarp V.Orbano vyriausybės ir Rusijos padarė rinkimus neįprastai pažeidžiamus Maskvos naratyvams.

Rusijos dezinformacija, pridūrė jis, „deja, tarnauja dabartinės valdančiosios partijos interesams“.

Tai puikiai iliustruoja kovo mėnesio epizodas, kai vengrų valdžios institucijos konfiskavo dvi Ukrainos banko transporto priemones, važiavusias per Vengriją.

Ukraina teigė, kad transporto priemonės, kurios priklauso Nacionaliniam bankui, vykdė įprastą reisą į Austriją, jog surinktų lėšas.

Tačiau šis įvykis davė postūmį „Fidesz“ partijos kontroliuojamų žiniasklaidos priemonių antukrainietiškai propagandai, kurioje buvo kaltinama, kad transporto priemonėmis buvo gabenami neteisėti pinigai „Tisza“ – P.Magyaro opozicinei partijai.

Vienas vengrų bulvarinis leidinys pasidalijo nuotraukomis, kuriose, kaip teigta, buvo matyti Vengrijos policijos pareigūnai, spoksantys į vienos iš transporto priemonių bagažinę. Aukso luitų ir į plėvelę suvyniotų pinigų ryšulių buvo prikrauta iki pat viršaus.

Iškilo viena įdomi detalė: užrašai ant policijos ženklelių, kuriuos ant rankovių segėjo tariami Vengrijos pareigūnai, buvo kirilica – raštu, kuris Vengrijoje nenaudojamas. Paaiškėjo, kad skandalingos nuotraukos buvo suklastotos, greičiausiai sukurtos dirbtinio intelekto.

Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.

© 2026 The New York Times Company

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą