TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pagrindinė grėsmė taikai pasaulyje ateityje: įtampa tarp Kinijos ir JAV?

Kinijos ir Jungtinių Valstijų vėliavos
„Scanpix“ nuotr. / Kinijos ir Jungtinių Valstijų vėliavos
Šaltinis: 15min
0
A A

Kinijos ir taip milžiniška karinė galia auga kasdien. Atsakydama į tai JAV siunčia savo karius į Australiją. Augant įtampai tarp šių dviejų valstybių, garsus žurnalistas, istorikas Maxas Hastingsas įspėja apie grėsmę taikai pasaulyje, abiems šalims kovojant dėl lyderės vaidmens.

Dailymail.co.uk cituoja tyrinėtojo M.Hastingso mintis. Jis rašo, kad Kinijos naujoji ekonominė galia prilygsta jos karinei galiai ir gali tapti potenciala karine grėsme tiek Azijos kaimynėms, tiek Vašingtonui. Sparčiai auga Kinijos laivynas, Kinija neslepia, kad nori kontroliuoti naftos turtingą Pietų Kinijos jūrą, o taip pat Vietnamą ir Filipinus.

Šiemet Kinija atsisakė priimti audros įkalintus JAV laivyno laivus į savo uostus. Vašingtonas supyko ir dėl Kinijos nerūpestingo atsakymo Šiaurės Korėjai, paskandinusiai Pietų Korėjos karo laivą prieš metus.

Kai JAV laivynas dislokavo savo laivus Geltonojoje jūroje siekdamas paremti Pietų Korėjos valdžią, Kinija pasmerkė JAV, visiškai neigdama Šiaurės  Korėjos kaltę. Kinija tada pareiškė norinti likti nešališka, o JAV prezidentas B.Obama tuomet atšovė: „Yra skirtumas tarp laikymosi nuošalėje ir valingo aklumo pastovioms problemoms.“

JAV taip pat baiminasi, kad jos karinės bazės Ramiajame vandenyne yra pažeidžiamos Kinijos raketų. Būtent todėl praėjusią savaitę JAV ir Australija pasirašė istorinį susitarimą – Šiaurės Australijoje buvo dislokuota pustrečio tūkstančio JAV karių.

JAV Tarptautinių ryšių tarybos pirmininkas Richardas Haasas teigė, kad JAV dabar tiesiog privalo sukurti tokį klimatą, kuriame auganti Kinija niekada nebūtų gundoma panaudoti savo karinės jėgos regione ar už jo ribų.

Atvira žaizda – Taivanas

Viena iš abiejų šalių konflikto priežasčių yra ir Taivanas. JAV yra įsipareigojusi saugoti Taivano nepriklausomybę ir laisvę. Pastaroji valstybė nuo Kinijos atsiskyrė 1949 metais. Kinija niekada nekeitė savo pozicijos – Taivaną iš jos pavogė kapitalistai. Todėl ši Rytų milžinė tebėra pasiryžusi anksčiau ar vėliau atgauti Taivaną.

Kiniją įsiutino Amerikos sandėris su Taivanu – už 4 mlrd. svarų Taivanas įsigijo 114 raketų, 60 sraigtasparnių ir du minų tralerius.

Kaip pažymi žurnalistas, ne tik Kinijos valdžios, bet ir daugelio gatvėse kalbintų žmonių nuomonė dėl Taivano sutampa, o kinai vis atviriau kalba, jog Vakarai nesupranta pasikeitusio šios šalies statuso pasaulyje.

Kova dėl lyderystės

Kinija, kaip ir Rusija, atsisako imtis bet kokių griežtesnių sankcijų prieš Iraną ir jo branduolinių ginklų kūrimo programą, nes Kinijai reikalinga Irano nafta. Kinijos užsienio politika yra šaltai nuosekli: ji praleidžia pro ausis pasaulio demokratinių valstybių prašymus įsijungti į jų veiklą ir bendrą politiką, palaiko kai kuriuos kruvinus režimus Afrikoje.

Jei Kinijos politikai, o gal tiesiog ir gyventojai, kalbėtų nuoširdžiai, savo šalies kritikams, ko gero, atšautų: „Vakarai išnaudojo pasaulį ištisus amžius tam, kad prisitaikytų jį savo reikmėms. Dabar mūsų eilė daryti tą patį.“

Tačiau kai kitą kartą Kinija ir JAV nesutars, yra nemaža kibernetinio konflikto tikimybė. Galimas tokių atakų poveikis gali būti žlugdantis amžiuje, kai viskam valdyti reikalingi kompiuteriai.

JAV strategas Paulas Staresas pažymi, kad jeigu istorinių įvykių analizė gali padėti nusakyti ateities įvykius, JAV ir Kinijos konfliktas ateityje turėtų įvykti.

Analitikai pažymi, kad Kinija turi istorinį šansą įrodyti savo galią – nuo pat 1949 metų ji nusileisdavo JAV.Tačiau dabar laikai pasikeitė. Ekonomistai pažymi, jog JAV ekonominė ateitis bei tai, ar ji sugebės išlaikyti lyderės poziciją, priklauso nuo šalies rolės sparčiai besivystančioje Azijoje. Tačiau šiame regione jau dabar dominuoja Kinija. Tad abiejų šalių susidūrimas gali brangiai kainuoti.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min