Analitikas pastebėjo, kad D.Trumpas eskaluoja Grenlandijos temą pareikšdamas, kad 10 proc. muitai įsigalios vasario 1 d. ir bus taikomi visoms prekėms, siunčiamoms į JAV iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų ir Suomijos.
Nuo birželio 1 d. muitai išaugtų iki 25 proc. ir išliks galioti tol, kol bus pasiektas susitarimas dėl to, ką jis pavadino „visišku ir galutiniu Grenlandijos įsigijimu“.
Jis pažymėjo, kad D.Trumpo pranešimas pasirodė po to, kai Europos valstybės į Grenlandiją nusiuntė simbolinius karinius atstovus (kviesta dalyvauti misijoje buvo ir JAV).
L.Kojala savo įraše „Facebook“ platformoje rašė: „D.Trumpas siekia įvesti tarifus ES šalims, kurios turi bendrą išorės prekybos politiką. Tai gali veikti (kilmės šalies nustatymas, taikymasis į specifines prekių grupes), nors komplikuotai. ES nuogąstavo dėl tokio scenarijaus pernai („skaldyk ir valdyk“), tačiau galiausiai D.Trumpas taikė ES bendrus tarifus.
Vasarą pasiektas ES-JAV prekybos susitarimas dar nėra patvirtintas Europos parlamente. Sunku įsivaizduoti, kad tam būtų politinė valia. Veikiau ES svarstys dar nenaudotą kovos su ekonomine prievarta priemonę (angl. Anti-Coercion Instrument, ACI), kuris, paradoksalu, kurtas Kinijos spaudimo Lietuvai kontekste. ACI jau buvo aptariamas būtent dėl JAV spaudimo.
Jis pastebėjo, jog kyla klausimas, kokiu teisiniu pagrindu D.Trumpas bandys įvesti tarifus.
„Iki šiol naudotas teisinis instrumentas, IEEPA, nemini tarifų priemonės apskritai. Aukščiausiasis teismas artimiausiu metu turėtų skelbti sprendimą, ar administracijos veiksmai teisėti. Nemaža tikimybė, jog administracija bylą (iš dalies) pralaimės.
Iždo sekretorius Bessentas konstatuoja, kad gali tekti grąžinti tarifų pajamas. Prezidentas turi ir kitų instrumentų, jie su savais ribojimais: laikotarpiai, pagrindimas ir pan. Teisiškai toks sprendimas bus pažeidžiamas, bet teisminiai mechanizmai trumpojo laikotarpio politinės realybės nepakeis“, – pažymėjo L.Kojala.
Analitikas išvardijo, kokių scenarijų, galima manyti, imsis Europa.
„Galima manyti, kad ES šalys: a) brėš raudoną liniją (Grenlandija nebus parduota); b) sieks susitikimo su D.Trumpu (tai, kad Danijos delegaciją prieš kelias dienas priėmė J.D.Vance'as, buvo veiksnys); c) Ieškos būdų kartoti Panamos kanalo ir Kanados „51 valstijos" scenarijų iš 2025 m., kurį lydėjo D.Trumpo tarifai ir vėlesnė deeskalacija (tarifai įsigalios po poros savaičių – tai nėra atsitiktinumas); d) sieks mobilizuoti opoziciją Vašingtone (Senate šios priemonės neturės natūralaus palaikymo)“, – rašė L.Kojala.
