Kaip pastebi CNN, susiklosčiusios aplinkybės, kuomet Europos valstybės neparodė noro prisijungti prie JAV pradėto karo prieš Irano ir drauge imtis veiksmų, kad atvertų Hormūzo sąsiaurį, iš tiesų kursto nerimą tarp NATO valstybių-narių, kad galbūt šįkart D.Trumpas kalba rimtai.
Nuo 2017 m., kai D.Trumpas pirmą kartą užėmė JAV prezidento postą, NATO sąjungininkės atlaikė ne vieną jo pykčio protrūkį ir iš dalies apsiprato su jo išstojimais, kai prezidentas pareiškia norintis palikti Aljansą.
Kiekvieną kartą jis buvo atkalbinėjamas. Dažniausiai tai darė generaliniai sekretoriai arba valstybių vadovai, išmanantys, kaip reikia su juo bendrauti ir kaip jį perprasti.
Panašu, kad šį kartą D.Trumpo pyktis pasiekė naują lygį, pastebi CNN.
Antradienį jis šaipėsi iš Europos sakydamas, kad atėjo laikas sutelkti „šiek tiek uždelstos drąsos“ ir „eiti pasiimti savo naftos“ į Hormūzo sąsiaurį, kurio uždarymas sukėlė pasaulinį energijos kainų šuolį, o D.Trumpui – politines problemas namuose.
Jis turėjo omenyje, kad valstybės, kurios labiau priklauso nuo naftos iš Artimųjų Rytų, turėtų prisiimti atsakomybę užtikrinti, kad nafta galėtų laisvai tekėti per sąsiaurį.
Naujausias protrūkis atliepia anksčiau D.Trumpo išsakytus vertinimus apie NATO. Prezidentas jau seniai tvirtina, kad Aljansas yra schema, kuria siekiama iš JAV išvilioti išteklius ir apsaugoti žemyną, nenorintį mokėti už savo saugumą.
Panašią nuomonę jis išsakė ir trečiadienį paskelbtame „The Telegraph“ interviu, kuriame teigė, kad „[NATO] tapo nebeatpažįstama“.
„NATO man niekada nedarė įspūdžio. Aš visada žinojau, kad jie yra popierinis tigras, ir, beje, Putinas tai taip pat žino“, – tikino JAV vadovas.
„Be to, kad jų ten (Artimuosiuose Rytuose – red.past.) nebuvo, tai buvo tiesiog sunku patikėti. Ir aš nesistengiau jų įtikinti. Aš tiesiog pasakiau: „Ei“, žinote, aš per daug neprimygtinai nereikalavau. Aš tiesiog manau, kad tai turėtų būti savaime suprantama“, – kalbėjo D.Trumpas.
Jis pridūrė, kad JAV visada padėdavo šalims, kurioms reikėjo paramos, įskaitant Ukrainą, nors tai „nebuvo mūsų problema“.
Po kelių valandų naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistams pasitikslinus, ar jis tikrai galvoja apie JAV pasitraukimą iš NATO, D.Trumpas atsakė: „Be jokios abejonės. Argi jūs to nedarytumėte, jei būtumėte mano vietoje?“
„Jie nebuvo draugai, kai mums jų reikėjo. Niekada daug jų neprašėme... Tai vienpusė gatvė“, – anksčiau išsakytus kaltinimus pakartojo JAV lyderis.
Europos valstybės, su kuriomis prieš D.Trumpui pradedant karą su Iranu nebuvo konsultuojamasi, stengėsi parodyti, kad galiausiai prisidės prie pagalbos saugant vandens kelią. Tačiau daugelis jų taip pat užėmė aiškią poziciją ir leido jam suprasti, jog jos nėra suinteresuotos spręsti paties D.Trumpo sukurtą problemą.
„Ne JAV svarsto. Trumpas svarsto“
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, šalies ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše paragino „elktis logiškai ir nuosekliai“.
„Ne JAV rimtai svarsto išstojimą iš NATO, o Trumpas rimtai svarsto. Yra tame šioks toks skirtumas. JAV rimtai svarsto, ką daryti su karu Irane. Ir Trumpas svarsto. Ir čia atsiveria nemaži skirtumai. Elkimės logiškai ir nuosekliai ir nedarykime staigių posūkių“, – rašė diplomatas.
„Amerikietiški kalneliai“
Politologas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala trečiadienį sureagavo į naujausią D.Trumpo pareiškimą apie tai, kad jam reikia gerai apsvarstyti tolesnį JAV priklausymą NATO. Savo įžvalgomis jis pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Eksperto teigimu, JAV prezidento pareiškimų gausa ir tarpusavio prieštaringumas nereiškia, kad juos reikia ignoruoti.
„Visgi, kaip nuo praėjusios vasaros laidytos simpatijos NATO nereiškė nepertraukiamo nuomonės pasikeitimo į pozityvią, taip ir dabartinė situacija turi būti matoma „amerikietiškų kalnelių“ kontekste“, – atkreipė dėmesį jis.
L.Kojalos vertinimu, kritika NATO ir Europai yra lengvas ir labai mėgstamas taikinys. Tuo tarpu kur kas labiau stebina kiek anksčiau jo išsakyta kritika Saudo Arabijos kronprincui Mohammedui bin Salmanui, kai JAV prezidentas pareiškė, kad šis „bučiuoja man užpakalį“.
Taip pat egzistuoja „Planas Rutte“ – NATO generalinio sekretoriaus tiesioginis kontaktas su Trumpu, bandant suvaldyti jo emocijas – pažymėjo politologas. Jo žiniomis, jis aktyvuotas jau kurį laiką.
Ar Trumpas gali išstoti iš NATO?
Kaip rašo L.Kojala, JAV prezidentas iš principo gali de facto sustabdyti JAV, galingiausios Aljanso karinės galios, narystę NATO.
„NATO yra politinis Aljansas, ir, net likus efektyviai veikiančiam organizaciniam/kariniam dėmeniui, negalėtų deramai funkcionuoti, kol Trumpas nepersigalvotų/būtų prezidentu“, – teigė ekspertas.
Pasak jo, de jure išstojimas būtų komplikuotas.
„Rubio (tuomet dar Senatorius) su kolega 2024 m. iniciavo įstatymą – galiojantį ir šiandien, – kuris apriboja Prezidento veikimo laisvę dėl narystės NATO.
Jame numatyta, kad JAV prezidentas negali vienašališkai sustabdyti, nutraukti, denonsuoti ar kitaip išvesti JAV iš NATO, nebent tam pritartų 2/3 Senato (arba leistų Kongreso priimtas įstatymas)“, – dėsto politologas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad yra draudžiama naudoti federalines lėšas tokiam planui.
„Kongresas privalėtų būti iš anksto raštu informuojamas apie intencijas prieš 180 dienų. Atskiras klausimas, kaip teismai reaguotų, jei prezidentas mėgintų jį apeiti ar ginčytų jo konstitucingumą“, – išskyrė L.Kojala.
JAV reikia NATO
„JAV narystė NATO pragmatiškai reikalinga ir naudinga – ir Trumpo administracija tą, ypač neviešuose formatuose – konstatuoja neprašoma. Deja, politika šiais laikais nebūtinai remiasi racionalumu“, – pastebėjo jis.
L.Kojala priminė, kad ketvirtadienio naktį Lietuvos laiku D.Trumpas kreipsis į JAV piliečius iš Ovaliojo kabineto.
„Pastarasis panašus jo pareiškimas geriausiu laiku pernai metų pabaigoje buvo turinio prasme nereikšmingas. Bet tuomet nevyko karas Irane“, – rašė politologas.
Spaudimas D.Trumpui rasti būdą išeiti yra pasiekęs aukštą tašką: 2024 m. už jį balsavusiųjų ir šiandien palaikančiųjų dalis smuko iki 73 proc.; bendras prezidento teigiamas vertinimas <40 proc; kuro kainos, kad ir kaip būtų bandoma Hormūzą pristatyti kaip kitų problemą – JAV per mėnesį išaugo daugiau nei $1 už galoną, vardijo L.Kojala.
„Daug lems, kas bus kalbos teksto autorius“, – reziumavo jis.




