Per vizitą Kremliuje, septintąjį per pastaruosius metus, S.Witkoffas ketina parodyti V. utinui naują taikos plano Ukrainai versiją, kuri, pasak Baltųjų rūmų, yra 90 proc. parengta.
Tačiau lieka neaišku, ar V.Putinas nori antrą kartą susitikti su S.Witkoffu ir J.Kushneriu, kurių ankstesnis vizitas gruodžio mėn. baigėsi be susitarimo dėl Ukrainos.
Taikos plane, kurį D.Trumpo administracija rengė daugiau nei metus, vis dar yra daugybė neišspręstų klausimų, įskaitant pagrindinį teritorinį klausimą. Kremlius ir toliau primygtinai reikalauja perduoti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją savo žinion, o Kyjivas nori įšaldyti fronto liniją ir sukurti buferinę zoną, iš kurios pasitrauktų ir Rusijos, ir Ukrainos kariai.
Maskva taip pat kategoriškai prieštarauja NATO karių dislokavimui Ukrainoje, kuris turėtų būti pagrindinis Vakarų saugumo garantijų elementas. Zaporižios atominės elektrinės, didžiausios Europoje, kuri iki karo tiekė beveik 20 proc. Ukrainos elektros energijos, likimas lieka neaiškus.
Nepaisant beveik metus trukusių derybų, 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos centrinio banko atsargų likimas, įskaitant 200 mlrd. dolerių Europoje, tebėra pakibęs ore.
Pasak „Bloomberg“ šaltinių, S.Witkoffas ir J.Kushneris tikisi parodyti V.Putinui naujausius D.Trumpo administracijos planus dėl taikos susitarimo. Derybose su Rusijos prezidentu, jei jos įvyks, bus kalbama apie saugumo garantijas Ukrainai, taip pat apie jos pokarinį atstatymą.
Aliaskoje ištiesęs raudoną kilimą prieš V.Putiną ir pasiūlęs Kremliui panaikinti sankcijas bei pripažinti aneksuotus regionus, sausį D.Trumpas pakartojo, kad jam ne prie širdies atkakliai maksimalistiniai Rusijos prezidento reikalavimai. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, JAV gali įvesti naujas sankcijas Rusijai, kad įkalbėtų V.Putiną derėtis – jau nekalbant apie priemones prieš bendroves „Rosneft“ ir „Lukoil“, dėl kurių nukentėjo prekyba nafta su Indija ir Kinija.
