2025-05-12 11:44

Trumpas – JAV visuomenės susipriešinimo veiksnys

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Informacijos analitikos skyrius parengė ir pristato viešojo turinio analitinę apžvalgą apie didėjantį JAV visuomenės susiskaidymą prezidento Donaldo Trumpo antrosios kadencijos metu bei jo administracijos veiksmų programines ištakas.
Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas / „Picture Alliance“/„Consolidated News Photos“/„Scanpix“

Nacionalinės bibliotekos analitinėse apžvalgose aptariami politinės raidos procesai, šalies ir užsienio aktualijos, įvairiais pjūviais nagrinėjama institucijų veikla, gvildenama valstybės ir pilietinės visuomenės evoliucija, skatinamos viešos diskusijos apie esminius valstybės ir visuomenės procesus bei reiškinius.

Trumpas – JAV visuomenės susipriešinimo veiksnys

Trumpo administracija veikia vis didėjančio JAV visuomenės susipriešinimo sąlygomis. Šioje Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus analitinėje apžvalgoje aptariami keli JAV visuomenės politinio susiskaidymo požymiai, kurie buvo matomi jau per pirmąją Trumpo valdymo kadenciją 2017–2021 m. ir regimai nesilpnėja po 2024 m. rinkimų.

2019 m., įpusėjus Trumpo pirmajai kadencijai, tyrimų centro „Pew Research Center“ atlikta apklausa atskleidė, kad tik apie ketvirtadalis amerikiečių (kiek per 26 proc.), nesvarbu už ką balsuojančių – už demokratus ar už respublikonus – sutaria dėl esminių faktų, susijusių su šaliai svarbiais klausimais, tačiau nesutaria dėl savo partijos planų ir politikos. Likusieji (kiek per 73 proc.) ne tik nesutaria dėl partijos planų ir politikos, bet ir abejoja dėl esminių faktų. Kitaip tariant, dauguma amerikiečių gyveno informacijos atžvilgiu skirtinguose pasauliuose.

Tais pačiais 2019 m., rinkdamiesi kritines šalies problemas iš 11 punktų sąrašo, 50 proc. klaustų amerikiečių nurodė, kad jiems kelia nerimą pramanytos naujienos ir informacija (angl. made-up news and information), nors didžiausią rūpestį kėlė narkomanija (70 proc. respondentų), o mažiausia problema laikyta diskriminacija dėl lyties (26 proc.). („Pew Research Center“ atliktos apklausos duomenys.)

Visuomenės susiskaldymą Trumpo atžvilgiu rodo didelis neigiamų jo veiklos vertinimų procentas abiejų kadencijų pradžioje.

Lentelė „Amerikiečių opinija apie JAV prezidentus jų kadencijų pradžioje“*

© „Gallup“, 2025 m.

Prezidentas

Apklausos data

Vertino teigiamai (proc.)

Vertino neigiamai (proc.)

Neturėjo nuomonės (proc.)

George‘as W. Bushas

2001 m. vasaris

57

25

18

Barackas Obama

2009 m. sausis

68

12

21

Donaldas Trumpas

2017 m. sausis

45

45

10

Joe Bidenas

2021 m. sausis

57

37

6

Donaldas Trumpas

2025 m. sausis

47

48

4

*Dėl apvalinimo kai kurios reikšmės lentelėje apytikslės.

Socialinių tinklų svarba

Socialiniai tinklai buvo ir tebėra svarbiausias Trumpo politinės komunikacijos kanalas. Savo nuomones ir vertinimus jis daugiausiai reiškia socialiniame tinkle „Twitter“ (dabar „X“). 2021 metų sausį „Twitter“ visam laikui užblokavo Trumpo paskyrą, turėjusią 88 mln. sekėjų. Paskyra buvo atstatyta tik po 22 mėnesių, kai „Twitter“ savininku tapo verslininkas Elonas Muskas, pervadinęs platformą „X“. Trumpas dėl paskyros uždarymo bylinėjosi. Neseniai skelbta, kad Musko valdomas „X“ sutiko išmokėti JAV prezidentui 10 mln. JAV dolerių kompensaciją. Trumpas šiuo metu reiškiasi ir savo paties valdomame socialiniame tinkle „Truth Social“.

Kalbant apie JAV visuomenės susipriešinimą, būtina pastebėti, kad Trumpo žinutes socialiniuose tinkluose demokratų ir respublikonų rinkėjai vertina skirtingai. Pvz., 2019 metų balandį–gegužę „Pew Research Center“ atliktos apklausos duomenimis, per pirmąją Trumpo kadenciją dėl jo viešų komentarų 53 proc. respublikonų ir 83 proc. demokratų jautė gėdą (angl. embarrassed). Kita vertus, 76 proc. respublikonų ir 17 proc. demokratų tikino, kad Trumpo žinutėmis jie buvo informuoti (angl. informed).

JAV piliečių susiskirstymas į karštus Trumpo šalininkus ir jo priešininkus, kurių yra maždaug po lygiai (tai rodo ir 2024 m. rinkimų rezultatai), kartu išreiškia ir piliečių požiūrį faktus. Kaip rašyta, pramanyti faktai, naujienos kelia susirūpinimą maždaug pusei JAV piliečių, tačiau tiktai ketvirtis piliečių sutaria dėl faktų turinio. Trumpas, kuris per pirmąją savo kadenciją parašė apie 26 tūkst. „Twitter“ žinučių, kartu yra ir produktyvus melagienų šaltinis: „The Washington Post“ 2021 m. publikacijoje skelbė, kad per pirmąją kadenciją jis išsakė per 30 tūkst. klaidinančių teiginių.

„Projektas 2025“ – Trumpo administracijos veiksmų programinis šaltinis

Nors Trumpas pralaimėjo 2020 m. prezidento rinkimus, jo veikla pirmosios kadencijos metu (2017–2021 m.) daliai respublikonų teikė vilčių dėl šio politiko galimybės būti išrinktam šalies vadovu 2024-iais. Todėl buvo rengiamas detalus prezidento administracijos veiklos planas tam atvejui, jei Trumpas vėl įžengtų į Baltuosius rūmus.

2023 m. paviešintas vadinamasis „Projektas 2025“ (angl. Project 2025), kurį sukūrė konservatyvios pakraipos organizacija „The Heritage Foundation“.

„Projekto 2025“ siūlymus iš dalies parengė buvę ankstesnės Trumpo administracijos nariai ir kiti politiko sąjungininkai. Pasak „Projekto 2025“ vadovo Paulo Danso, pirmieji Trumpo administracijos žingsniai 2025 -iais gerokai pranoksta jo „drąsiausias svajones“. Trumpas ne kartą gyrė „The Heritage Foundation“, tačiau „Projektas 2025“ oficialiai nėra siejamas su prezidentu ar jo administracija. Tiek kandidatuodamas 2024 m. rinkimuose, tiek būdamas išrinktas, Trumpas kelis kartus bandė atsiriboti nuo „Projekto 2025“.

Glaudesni ryšiai su „The Heritage Foundation“ sieja dabartinį JAV viceprezidentą Jamesą Davidą Vance'ą. 2024 metų kovą, dar nebūdamas išrinktas, jis leidiniui „Politico“ sakė, kad taikosi būti vienu iš konservatyvaus judėjimo lyderių.

Kaip skelbė „The New York Times“, „Projekte 2025“, didelės apimties dokumente, kurio biudžetas siekė 22 mln. JAV dolerių, pateikta administracijos veiksmų 180 dienų darbotvarkė, taip pat galimų kandidatų į valstybės tarnybą duomenų bazė (nepaviešinta) ir mokymo programos jiems parengti.

„Projekto 2025“ tinklalapyje skelbiama, kad tai yra per 100 konservatyviam judėjimui priklausančių pagarbos vertų organizacijų suburtas istorinis sąjūdis, kurio siekis – sugriauti „giluminę valstybę“ (angl. Deep State) ir grąžinti valdžią žmonėms. Šio judėjimo 2023 metų balandį paskelbtas „Mandatas lyderystei“ pavadintas „Konservatyviu pažadu“ (angl. Conservative Promise). Tai produktas, kurį kūrė per 400 visos šalies mokslininkų ir politikos ekspertų. Leidinyje pateikiamas politikos pasiūlymų meniu, atliepiantis šalies iššūkius ir galintis „grąžinti Ameriką ant bėgių“, būtent:

  • sustiprinti valstybės sienas, užbaigti statyti tvorą, skiriančią JAV nuo Meksikos, deportuoti neteisėtai atvykusius užsieniečius;
  • „nuginkluoti“ federalinę valstybinę administraciją sugriežtinant Federalinio tyrimų biuro (FTB) ir Teisingumo departamento priežiūrą bei atskaitomybę;
  • sumažinti energijos kainas neribojant energijos gamybos JAV;
  • sumažinti infliaciją ribojant Vyriausybės išlaidų augimą;
  • padidinti federalinių biurokratų atskaitomybę demokratiškai išrinktam prezidentui ir Kongresui;
  • pakelti švietimo kokybę atimant šios srities kontrolę bei finansavimą iš Vašingtono biurokratų ir perleidžiant ją vaikų tėvų ir valstijų ar vietos valdžios kompetencijai;
  • uždrausti biologiniams vyrams dalyvauti moterų sporto varžybose.

Vieša paslaptis, kad Trumpo administracija orientuojasi į „Projektą 2025“. Užsienio politikos atžvilgiu tai yra izoliacionistinė programa, nors konstatuojama, kad būtina atsispirti pagrindinei JAV priešininkei Kinijai. Vidaus politikos srityje siūloma priemonių visuma, kuria siekiama gerokai sutaupyti valdymo išlaidų, supaprastinti ir sumažinti mokesčius vis dėlto išsaugant socialinės rūpybos sistemą. „Projektu 2025“ rekomenduojama decentralizuoti švietimą ir, kiek siekia JAV prezidento administracijos galios, likviduoti įvairovės, lygybės, įtraukties programas bent jau ginkluotosiose pajėgose.

Po prezidento inauguracijos 2025 metų sausį jo administracija veikė vienaip ar kitaip atliepdama bent 23 iš 31 reikšmingais laikomų Trumpo rinkiminės programos punktų. Kadangi kai kurie dabartinio JAV prezidento įsakai užginčyti teismuose, galima manyti, kad administracijos veiksmai greta parodomojo turi ir „žvalgybinį“ aspektą – norima patikrinti vykdomosios valdžios galių ribas jai sąveikaujant su teismais ir kol kas gana pasyviai į situaciją reaguojančiu Kongresu.

Trumpo valdymas turi parodomąjį aspektą, reikšmingą tiek jo įvaizdžiui, tiek ir politiniam rezultatui. Pažymėtina, kad JAV prezidento asmeninėje raiškoje, pvz., pareiškimuose socialiniuose tinkluose, bene mažiausiai dėmesio skiriama faktų tikrumui. Vis dėlto, iš Baltųjų rūmų išplaukia ne vien žinučių srautas, bet ir Trumpo pasirašyti įsakai – prezidento administracija vykdo konkrečią politiką, kurios žingsnius galima objektyviai fiksuoti.

Publikacija parengta remiantis Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitine apžvalga

Daugiau apžvalgų rasite Nacionalinės bibliotekos analitinių apžvalgų archyve

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą