Prieš penkis mėnesius prezidentas D.Trumpas sukėlė nemažai nuostabos, kai pareiškė, kad Rusijos prezidentas V.Putinas – žmogus, kuris įsiveržė į Ukrainą – esą nori taikos Ukrainoje.
„Aš tikiu, kad jis nori taikos“, – tada sakė D.Trumpas ir pridūrė: „Aš jį labai gerai pažįstu. Taip, manau, kad jis nori taikos. Manau, jis man pasakytų, jei būtų kitaip. Šiuo klausimu juo pasitikiu.“
Tačiau paskutinėmis dienomis D.Trumpas kalba jau visiškai kitaip, pastebima CNN publikacijoje.
Kelias dienas reiškęs nepasitenkinimą dėl paskutinio pokalbio telefonu su V.Putinu, D.Trumpas vyriausybės posėdyje žengė dar toliau.
Jis užsiminė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurį daugelį metų vengė kritikuoti, gali būti nepatikimas pašnekovas.
„Jei norite žinoti tiesą, Putinas mums nuolat pila visokias nesąmones, – sakė D.Trumpas. – Jis visada labai malonus, bet tai, pasirodo, neturi jokios reikšmės.“
Keičiasi požiūris?
Tai – ne vienintelis ženklas, kad D.Trumpas keičia savo poziciją, ar bent jau retoriką, dėl karo Ukrainoje.
Šią savaitę jis atnaujino gynybinių ginklų siuntas į Ukrainą po trumpos pertraukos, pabrėždamas, kad sprendimą dėl sustabdymo priėmė kiti jo administracijos nariai.
Šią savaitę jis atnaujino ginklų siuntas į Ukrainą po trumpos pertraukos, pabrėždamas, kad sprendimą dėl sustabdymo priėmė kiti jo administracijos nariai.
Be to, jis, bent kol kas, atsisakė nuolatinio kaltinimų abiem pusėms – Rusijai ir Ukrainai – balanso. Anksčiau jis kone visada derino Rusijos kritiką su priekaištais Ukrainai, tarsi abi šalys vienodai prisidėtų prie karo tęstinumo.
Antradienį D.Trumpas, niekieno neragintas, pagyrė ukrainiečių kovotojų drąsą – tai signalas, kad didžiulės JAV investicijos į Ukrainos gynybą, – priešingai nei mano daugelis jo šalininkų, galbūt vis dėlto nebuvo klaida.
„Ir pasakysiu štai ką – ukrainiečiai buvo labai drąsūs, nepaisant to, ar manote, kad tiek pinigų skirti buvo teisinga, ar ne. Juk kažkas turėjo visa tai suvaldyti, – aiškino Amerikos prezidentas. – Ir pažįstu daug žmonių, kurie tikrai nebūtų to darę.“
Tai kas čia vyksta?
Vargu ar galima teigti, kad D.Trumpas iš tiesų atsigręžė prieš V.Putiną ir tvirtai stojo Ukrainos pusėn.
Pastaruosius dešimt metų jis nuolat demonstravo, kad mėgsta būti nenuspėjamas tarptautinėje politikos arenoje – taip vadinama „bepročio teorija“, paaiškina CNN.
Net ir po griežtų pareiškimų apie V.Putiną, vėlesnių jų pokalbių santraukos – įskaitant ir sveikinimą su gimtadieniu iš Rusijos lyderio – nerodė, jog D.Trumpas daro tiesioginį spaudimą jam, kad šis sutiktų su paliaubomis arba sušvelnintų atsakomąsias priemones į Ukrainos atakas.
Visai tikėtina, kad naujausi D.Trumpo vieši pareiškimai yra bandymas daryti spaudimą V.Putinui, o ne aiškus signalas apie pasikeitusią jo administracijos politiką, pastebėjo CNN.
Kritika skamba, bet neilgai
Antradienį Amerikos prezidentas taip pat atsisakė prisiimti įsipareigojimus dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, kurį palaiko daugiau nei du trečdaliai abiejų partijų senatorių.
Jei D.Trumpas iš tiesų būtų atsigręžęs prieš V.Putiną, ši galimybė būtų jam po ranka – tačiau kol kas jis to nedaro.
Lygiai taip pat jis galėtų išbandyti šią strategiją ir grįžti prie švelnesnio tono.
Tačiau griežtai kritikuoti Putiną – tai korta, kuria D.Trumpas ilgą laiką vengė žaisti.
Vienas iš nedaugelio kartų, kai jis elgėsi taip griežtai, buvo netrukus po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais. Ją D.Trumpas pavadino „šokiruojančia“.
Tačiau tai, atrodė, buvo labiau politinio kurso taisymas nei kas kita. D.Trumpas, ruošdamasis dar vienai prezidento rinkimų kampanijai, sulaukė aštrios kritikos už tai, kad gyrė V.Putiną kaip „genijų“ ir „sumanų žmogų“ invazijos į Ukrainą metu – tuo metu, kai beveik visas Vakarų pasaulis ją pasmerkė.
Tokie jo pasisakymai buvo šokiruojantys, net lyginant su anksčiau buvusiais jo draugiškais santykiais su V.Putinu. Todėl jis trumpai sukritikavo invaziją, o vėliau vėl grįžo prie švelnaus požiūrio į Rusijos vadovą, primenama CNN publikacijoje.
Dabar kyla klausimas – ar dabartinis D.Trumpo tonas taip pat bus trumpalaikis, kaip ir anąkart? Galbūt. Tačiau yra ženklų, kad šįkart gali būti kitaip, išskyrė straipsnio autoriai.
-
Trumpas užsiminė apie „staigmenėlę“ Vladimirui Putinui
-
Sprendimas dėl Ukrainos – nepasitarus su Trumpu: CNN atskleidžia, kas vyksta Baltuosiuose rūmuose
-
Trumpo administracija svarsto siųsti Ukrainai dar vieną „Patriot“ raketinę sistemą
-
Kremlius numojo ranka į Trumpo pareiškimus apie Vladimirą Putiną
-
„The Economist“ paaiškino, kas slepiasi už Trumpo sprendimo: jis stengiasi išvengti pralaimėjimo
Pasijuto vedžiojamas už nosies
Pirmiausia atrodo, kad prezidentas ima suprasti – jo tikslai Ukrainoje nesuderinami su V.Putino tikslais.
D.Trumpui visada svarbu pasiekti „pergalę“ – šiuo atveju tai būtų taikos susitarimas, kurį jis žadėjo dar pirmą savo prezidentavimo dieną, bet taip ir nepasiekė. Jam, regis, nelabai rūpi, kaip ta taika atrodys, ir jis yra siūlęs Ukrainai daryti dideles nuolaidas. Tačiau V.Putinas beveik nerodo jokio susidomėjimo susitarimu, kuris nenumatytų visiško Ukrainos užvaldymo.
Be to, antradienį nuskambėję D.Trumpo komentarai buvo ne tik griežti V.Putino atžvilgiu – juose jaučiasi ir gilus nusivylimas tuo, kad Rusijos lyderis jį vedžioja už nosies. (Balandį D.Trumpas taip pat užsiminė, kad V.Putinas „tiesiog žaidžia su juo“).
Gali būti, kad D.Trumpas nuoširdžiai tikėjo savo sugebėjimais derėtis, o dabar jaučiasi apgautas V.Putino.
Valstybės departamento atstovės spaudai Tammy Bruce antradienį buvo paprašyta paaiškinti, kaip derinasi vasario mėnesį D.Trumpo išsakyti komentarai apie V.Putiną su naujausiais jo pareiškimais.
Ji užsiminė, kad D.Trumpas iš tiesų reaguoja į naują informaciją.
„Jis yra atviras naujoms idėjoms, bet ne naivus, – sakė T.Bruce. – Jis yra principingas ir aiškiai žino, ko siekia. Tą ir matome.“
Tikrai galima suprasti, kodėl D.Trumpas galėjo prieiti prie tokios išvados – net jei ir pavėluotai – po praėjusios savaitės įvykių.
Netrukus po jo pokalbio su V.Putinu, Rusija pradėjo didžiausią bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainą per visą karo laikotarpį.
Niekas neturėtų nuvertinti išdidumo ir vidaus politikos vaidmens.
D.Trumpas ne kartą suteikė V.Putinui daugiau pasitikėjimo nei beveik bet kuris kitas Vakarų lyderis – ką liudija ir jo vasario mėnesio pasisakymai.
Kaip ir kitais išorės politikos klausimais, jis nuosekliai vengė moralinių vertinimų apie autoritarinius lyderius, kurių taktika ir valdžios konsolidacija jam, regis, iš tiesų imponuoja.
Tačiau pasirinkti, kurią pusę palaikyti Ukrainos kare yra ne tik moralinis klausimas. Tai taip pat realpolitik – pragmatiškos politinės orientacijos – reikalas. Ir galbūt būtent šis pragmatiškas išskaičiavimas – kuris D.Trumpui greičiausiai svarbesnis – šiuo metu keičiasi.
