Trumpas ieško bausmės: nori iš kai kurių NATO narių atimti teisę į 5-ąjį straipsnį

D.Trumpas nori apriboti sąjungininkių sprendimų priėmimo galią ir atimti iš dalies jų teisę remtis NATO 5-uoju straipsniu, jei jos nepadidins išlaidų gynybai iki 5 proc.

Tai viena iš kelių idėjų, kurias D.Trumpas svarsto po to, kai sąjungininkai atmetė jo reikalavimą pasiųsti karo laivus, kad šie padėtų atverti Hormūzo sąsiaurį.

Prezidentui artimi šaltiniai pažymėjo, kad jis taip pat svarsto galimybę išvesti amerikiečių karius iš Vokietijos – šį žingsnį jis svarsto nuo praėjusių metų, kai grįžo į prezidento postą antrai kadencijai.

„Zumapress“/„Scanpix“/Donaldas Trumpas

„Mūsų nusivylimas europiečiais yra labai realus. Bet kuriai šaliai, nemokančiai 5 proc. neturėtų būti leista balsuoti dėl būsimų NATO išlaidų“, – paaiškino vienas šaltinis.

Pagal naujausius D.Trumpo svarstomus pasiūlymus, NATO sąjungininkės, kurios neįvykdys naujojo gynybos tikslo, galėtų būti pašalintos iš sprendimų dėl plėtros, bendrų misijų ir 5-ojo straipsnio garantijų dėl abipusės gynybos.

„Neturėtumėte galėti balsuoti dėl būsimų išlaidų, jei nemokate“, – pabrėžė šaltinis.

Trys NATO pareigūnai laikraščiui „The Telegraph“ sakė, kad JAV pasiuntiniai dar oficialiai nepateikė planų aljanso būstinėje Briuselyje.

Tačiau vienas šaltinis pripažino, kad amerikiečių pareigūnai keliuose diskusijų forumuose ragino taikyti „mokėjimo už galimybę žaisti“ modelį.

Sprendimams priimti NATO viduje reikia bendro sutarimo. Tikėtina, kad NATO sąjungininkės blokuotų bet kokius proceso pakeitimus, taip sukeldamos dar vieną konfliktą su D.Trumpu.

Kliuvo Jungtinei Karalystei

„Turime pradėti pokalbį apie tai, kas yra grėsmė ir ką daro Aljansas. Turime pasiųsti žinią, kad tai, ką padarė Ispanija ir Jungtinė Karalystė, yra nepriimtina“, – dėstė „The Telegraph“ šaltiniai.

Jungtinė Karalystė pasiekė pradinį 2 proc. tikslą, tačiau jai sunkiai sekasi didinti išlaidas gynybai. Šiuo metu britai gynybai išleidžia proporcingai mažiau nei 13 jos NATO sąjungininkių.

JK pajėgos pratybose Norvegijoje / / UK MOD/Cover Images

Ketvirtadienį paskelbtoje metinėje NATO ataskaitoje nustatyta, kad pernai Didžioji Britanija gynybai išleido 2,33 proc. savo BVP, vos daugiau nei Rumunija, Bulgarija ir Šiaurės Makedonija.

Tuo pat metu NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad vėliau šiais metais Ankaroje vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime vadovai turės išdėstyti planus, kaip pasiekti kitą tikslą – 5 proc.

Prezidentui artimi šaltiniai teigė, kad D.Trumpo santykiai su ministru pirmininku Keiru Starmeriu pablogėjo po to, kai jis užblokavo JAV galimybę naudotis Čagoso salose esančia Diego Garcia karine baze.

„Amerikiečiai buvo šokiruoti, kokia nepatikima buvo Didžiosios Britanijos vyriausybė. JAV gynybos departamentas nusivylė, kad negali tinkamai bendradarbiauti su šalimi, kuri turėtų būti mūsų didžiausia sąjungininkė“, – pabrėžė leidinio pašnekovas.

Įtūžis dėl Hormūzo

JAV prezidentas įsakė tūkstančiams amerikiečių karių vykti į Artimuosius Rytus ruošiantis galimai sausumos invazijai po to, kai NATO šalys atsisakė siųsti savo laivus į Hormūzo sąsiaurį.

D.Trumpas tuomet pagrasino, kad JAV apskritai pasitrauks iš Aljanso, nusivylęs Europos ir Didžiosios Britanijos nepakankama parama konfliktui Artimuosiuose Rytuose.

Nuogąstaudamas dėl aljanso ateities, Pentagonas ketvirtadienį pranešė Kongresui, kad planuoja iš NATO remiamos programos, pagal kurią finansuojami ginklai Kyjive, perskirstyti maždaug 649 mln. eurų savo arsenalui papildyti.

AP/ „Scanpix“/Tanklaiviai Hormūzo sąsiauryje

Po to sekusiomis valandomis prezidentas per vyriausybės posėdį žurnalistams sakė, kad yra „labai nusivylęs“ Aljansu.

„Tai buvo išbandymas NATO, – pridūrė jis. – Jei to nepadarysite, mes tai prisiminsime. Prisiminsime tai po kelių mėnesių. Prisiminkite mano pareiškimus. Jie turi posakį, puikų posakį: niekada nepamiršti“, – dėstė D.Trumpas.