2026-01-13 23:00

Trumpas trūks plyš geidžia Grenlandijos: kodėl JAV jau nuo XIX a. siekia salos kontrolės

Po sėkmingos JAV operacijos prieš Venesuelos autoritarinį vadovą Nicolą Maduro prezidentas Donaldas Trumpas ir jo administracija grįžo prie grasinimų perimti Grenlandijos kontrolę. Tačiau D.Trumpo ambicija valdyti strategiškai reikšmingą salą Arktyje – ne naujiena. Pasiūlymus iš JAV dėl Grenlandijos įsigijimo Danija girdi nuo XIX amžiaus. 15min primena, kodėl JAV taip geidžia šios teritorijos.

Šio straipsnio įgarsinimo gali klausyti tik 15min prenumeratoriai

Prenumeruoti
Donaldas Trumpas, Grenlandija
Donaldas Trumpas, Grenlandija / 15min koliažas

Jungtinių Valstijų prezidentas naujausiais savo pasisakymais bandė pateisinti savo siekį valdyti Grenlandiją. Anot jo, jeigu to nepadarys jis, salos gviešis Kinija ir Rusija.

„Aš myliu Kinijos žmones. Aš myliu Rusijos žmones, – kalbėjo D.Trumpas. – Bet nenoriu, kad jie būtų Grenlandijos kaimynai, to nebus“.

„Ir, beje, NATO turi tai suprasti“, – pridūrė Amerikos lyderis.

Anot jo, jis norėtų sudaryti sandorį „lengvuoju būdu“, bet neatmetė galimybės, kad teks rinktis „sunkųjį būdą“.

Per pastarąją savaitę pasigirdo ne viena idėja, kaip Vašingtonas galėtų įgyti šios, Danijai priklausančios, salos kontrolę.

„Reuters“/„Scanpix“/Grenlandija
„Reuters“/„Scanpix“/Grenlandija

Doleriai Grenlandijos gyventojams

Amerikiečių pareigūnai aptarė galimybę išmokėti vietos gyventojams vienkartines pinigų sumas, kad įtikintų juos atsiskirti nuo Danijos ir galbūt prisijungti prie Jungtinių Valstijų, naujienų agentūrai „Reuters“ atskleidė su situacija susipažinę šaltiniai.

Anot dviejų pašnekovų, nors tiksli išmokų suma ir mechanizmas dar nenustatyti, pareigūnai, įskaitant Baltųjų rūmų darbuotojus, aptarė sumas nuo 10 iki 100 tūkst. JAV dolerių vienam asmeniui.

Plačiau skaitykite: „Politico“: 4 paprasti būdai, kaip Trumpas gali gauti Grenlandiją

D.Trumpas taip pat užsiminė apie galimą salos pirkimą iš Danijos bei Laisvosios asociacijos susitarimą. Neatmetė ir karinės intervencijos galimybės.

„Prezidentas ir jo komanda aptaria įvairias galimybes siekti šio svarbaus užsienio politikos tikslo, ir, žinoma, JAV kariuomenės panaudojimas visada yra vyriausiojo vado dispozicijoje esanti galimybė“, – praėjusią savaitę pareiškė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt.

Sausio pradžioje leidinys „Politico“, remdamasis šaltiniais, paskelbė nerimą keliančią žinią: D.Trumpo ambicija perimti Grenlandijos kontrolę gali išsipildyti jau 2026 m.

Donaldas Trumpas /  / AP
Donaldas Trumpas / / AP

Pasak straipsnio, tikėtina, kad Vašingtonas šį procesą užbaigs arba iki JAV nepriklausomybės 250-ųjų metinių liepos 4 d., arba iki lapkritį vyksiančių kadencijos vidurio rinkimų. Tačiau kol kas jokių įrodymų, patvirtinančių šią informaciją, nėra.

Kodėl JAV nenuleidžia rankų?

Grenlandiją nuo XVIII a. pradžios kontroliavo Danija, tačiau 1941 m., kai Antrojo pasaulinio karo metais Daniją okupavo nacistinė Vokietija, Danijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose pasirašė susitarimą dėl JAV karinio įsitraukimo saugant salą.

Pagal šį susitarimą Jungtinės Valstijos Grenlandijoje dislokavo savo karines bazes, įskaitant oro bazę Tulėje, kuri tapo svarbiu Arkties regiono gynybos ir transatlantinių skrydžių tašku.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą