Karas Ukrainoje. Baltieji rūmai: Putinas sutiko dėl dvišalio susitikimo su Zelenskiu

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Apie 10 Europos šalių sutiko siųsti karius į Ukrainą, praneša „Bloomberg“.

Ukrainai skirtas saugumo paketas gali būti parengtas jau šią savaitę, kai lyderiai pasinaudos JAV prezidento Donaldo Trumpo parama planui siųsti Europos karius kaip galimos taikos sutarties dalį, rašo „Bloomberg“.

Europos pareigūnų susitikimas rugpjūčio 19 d. buvo sutelktas į planus siųsti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos karius į Ukrainą kaip taikos susitarimo dalį, įskaitant karių skaičių ir jų dislokavimo vietas, sakė su reikalais susipažinę šaltiniai. Jie, prašydami neviešinti pavardžių, teigė, kad apie 10 šalių yra pasirengusios siųsti karius į karo nuniokotą šalį.

Visą tekstą skaitykite čia.

V. Zelenskis / Pool /Ukrainian Presidentia / ZUMAPRESS.com

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šiandien socialiniuose tinkluose pasidalytame pareiškime išsakė pastebimai optimistiškesnę nuotaiką.

Jis pranešė kalbėjęs su Norvegijos ministru pirmininku ir teigė: „Europa dar niekada nebuvo tokia vieninga dėl Ukrainos.“

Jis pridūrė: „Esame įsitikinę, kad taika gali būti patikima ir ilgalaikė, o saugumo garantijos yra to pagrindas. Ukrainiečiai apgynė nepriklausomybę, Ukraina suvienijo daugelį tautų, ir užtikrinusi tvirtas saugumo garantijas ji neabejotinai užtikrins ateitį savo žmonėms.

Šiuo metu aktyviai dirbame visais lygmenimis prie detalių – kaip atrodys garantijų architektūra – su visais „norinčiųjų koalicijos“ nariais ir labai konkrečiai su Jungtinėmis Valstijomis. Tai vienas iš pagrindinių Vašingtono derybų rezultatų. Esu dėkingas visiems, kurie padeda.

Žinoma, taip pat aptarėme mūsų dvišalius santykius su Norvegija – daug ką darome kartu. Ypač vertiname bendradarbiavimą energetikos sektoriuje. Jonas ir aš sutarėme netrukus susitikti. Ačiū!“

Zelenskio žodžiai nuskambėjo po vakarykščių derybų Vašingtone, kurios labai skyrėsi nuo jo ankstesnio vizito Baltuosiuose rūmuose vasarį.

Atsižvelgiant į tai, kad Donaldas Trumpas pareiškė, jog saugumo garantijos bus suteiktos ir JAV vienaip ar kitaip dalyvaus šiame procese, Zelenskio žodžiai skamba optimistiškiau nei dauguma ankstesnių jo pasisakymų.

Vos prieš dvi dienas Zelenskis įspėjo: „Labai svarbu, kad Europa išliktų tokia vieninga, kokia buvo 2022-aisiais.“

Panašiai daugelyje šio mėnesio jo pareiškimų buvo laikomasi atsargesnės linijos – juose dažnai buvo perspėjimų apie Rusijos agresiją ir padėkų sąjungininkams.

AP/ „Scanpix“/Rusijos karo belaisviai Ukrainoje

Jungtinių Tautų specialioji pranešėja kankinimo klausimais Alice Edwards leidiniui „The New York Times“ parašė straipsnį, kuriame publikavo Rusijos nelaisvėje buvusių ukrainiečių liudijimus. Iki tol, kol buvo išlaisvinti jie susidūrė su kankinimais, mušimu, badu ir antisanitarinėmis sąlygomis. Deja, ne visi tai išgyvena.

Pasak straipsnio, tūkstančiai Ukrainos karių ir civilių, tarp jų žurnalistai, aktyvistai ir ukrainiečiai iš okupuotų teritorijų, tebėra laikomi antisanitarinėmis sąlygomis ankštose kamerose okupuotose Ukrainos teritorijose, Rusijoje ir Baltarusijoje.

Ji nurodė, kad jie dažnai neturi teisinės ir medicininės pagalbos, yra nepakankamai maitinami, izoliuoti nuo išorinio pasaulio ir patiria fizinį bei psichologinį smurtą perpildytose įstaigose. Kai kurie iš jų mirė nelaisvėje.

„Remiantis mano išvadomis, tik viena šalis taiko kankinimus kaip neatskiriamą savo karinės politikos dalį: Rusija. Nors Rusija neigia kankinimus, nuoseklūs ir išsamūs Rusijoje sulaikytų liudytojų parodymai, taip pat Maskvos nenoras spręsti šią problemą leido man padaryti išvadą, kad tai gali būti tik sisteminga praktika, patvirtinta aukščiausiu valstybės lygiu. Tai kelia gilų nepasitikėjimą Rusija kaip derybų partnere“, – pabrėžė specialistė.

Visą tekstą skaitykite čia. 

Karoline Leavitt / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP

Karoline Leavitt spaudos konferencijos metu buvo paklausta apie galimą Donaldo Trumpo pozicijos pasikeitimą.

Prieš susitikimą su Vladimiru Putinu JAV prezidentas sakė, kad kitas žingsnis siekiant susitarti dėl taikos bus trišalis lyderių susitikimas.

Tačiau vėliau jis pareiškė, kad pirmiausia įvyks susitikimas tarp Rusijos ir Ukrainos, o po jo – trišalis susitikimas su Putinu, Zelenskiu ir juo pačiu.

Buvo pasigirdę spėlionių, kad Putinui pavyko paveikti Trumpą.

Leavitt į tai sakė: „Prezidentas kalbėjosi su abiem lyderiais apie tai, ir abu lyderiai išreiškė pasirengimą susėsti prie derybų stalo. Mūsų nacionalinio saugumo komanda padės abiem šalims tai padaryti. Galiausiai prezidentas visada sakė, kad šiame kare yra nesutarimų, kuriuos turi aptarti ir išspręsti pačios šios dvi šalys.

Todėl jis nori, kad jos užsiimtų tiesiogine diplomatija. Jis tai sakė nuo pat pradžių, todėl jam priimtina idėja, kad prezidentai Zelenskis ir Putinas susitiktų, ir, kiek žinau, dėl to jau vyksta pasirengimai.“

Į papildomą kito žurnalisto klausimą, kieno idėja buvo surengti dvišalį susitikimą, Leavitt atsakė, kad ši idėja „išsivystė“ diskusijų metu, bet neįvardijo, kas ją pasiūlė.

NATO vėliava / Anna Ross / dpa/picture-alliance

Trisdešimt dviejų NATO valstybių narių karinių pajėgų vadai trečiadienį per susitikimą vaizdo ryšiu aptars su Ukraina susijusius naujausius įvykius, antradienį pranešė Aljanso karinio komiteto pirmininkas.

Italų admirolas Giuseppe Cavo Dragone nurodė, kad NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Alexusas Grynkewichas pateiks naujausią informaciją apie „dabartinę saugumo aplinką“, atsižvelgdamas į „diplomatinių pastangų užtikrinti taiką Ukrainoje pažangą“.

Volodymyras Zelenskis, Donaldas Trumpas / Scanpix

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pirmadienį lankydamasis Baltuosiuose rūmuose, nesirengė rizikuoti vėl būti apkaltintas nedėkingumu.

Prieš šešis mėnesius Donaldas Trumpas ir jo viceprezidentas J. D. Vance'as prieš televizijos kameras iškoneveikė ukrainiečių lyderį už tai, kad jis esą nėra pakankamai dėkingas už JAV paramą, tad šįkart V. Zelenskis per susitikimą Ovaliajame kabinete pasistengė parodyti savo dėkingumą JAV prezidentui.

Iš tiesų, per pirmąją minutę jų trumpo viešo susitikimo, po kurio vyko trumpa spaudos konferencija, jis devynis kartus padėkojo D. Trumpui ir kitiems.

Visą tekstą skaitykite čia.

Vida Press nuotr./Melania Trump

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis JAV vadovui Donaldui Trumpui perdavė savo žmonos Olenos laišką, kuris skirtas galingiausios pasaulio valstybės pirmajai poniai – Melaniai Trump.

Specialioje 15min laidoje dalyvavusi politologė Dovilė Jakniūnaitė tikino, kad taip bandoma įtikti D.Trumpui, tačiau kardinaliai bendros situacijos tai nepakeis, o politikos ekspertas Linas Kojala teigė, jog JAV pirmosios ponios įtaka D.Trumpui auga ir tai Ukrainai yra gera žinia.

Vladimiras Putinas praėjusią savaitę sulaukė JAV pirmosios ponios Melanios Trump jautraus laiško, kuriame ji rašė apie nuo karo kenčiančius vaikus ir Rusijos prezidentui išdėstė savo prašymą.

Vėliau JAV prezidentas D.Trumpas, perdavęs žmonos laišką V.Putinui, pasidalino juo savo paskyroje socialiniame tinkle „Truth social“.

M.Trump laiškas V.Putinui

Po kelių dienų laiško sulaukė ir pati M.Trump. Tą pirmadienį Ovaliajame kabinete padarė V.Zelenskis, perdavęs D.Trumpui savo žmonos Olenos laišką, skirtą JAV pirmajai poniai.

Visą tekstą skaitykite čia.

V. Zalužnas / GENYA SAVILOV / AFP

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, šiuo metu Ukrainos ambasadorius Didžiojoje Britanijoje Valerijus Zalužnas įkūrė rinkimų štabą ir pradėjo slapta ruoštis artimiausiems Ukrainos prezidento rinkimams. Apie tai pranešė amerikiečių žurnalistė Katie Livingston, remdamasi savo šaltiniais.

Pasak jos, Zalužno rinkimų štabas buvo atidarytas Londone, kur jau vyksta komandos formavimas. Štabo vadovu paskirtas generolas leitenantas Sergejus Naevas.

Tikroji Zalužno politinės kampanijos organizatorė, žurnalistės teigimu, yra „Europos solidarumo“ partijos deputatė Viktorija Siumar. Ji rūpinasi visomis detalėmis kaip pavaduojanti kampanijos vadovė.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas / ODD ANDERSEN MAXIM SHEMETOV / AFP

Politologas, tarptautinis ekspertas ir žurnalistas Maksimas Nesvitailovas „Radio NV“ eteryje kalbėjo apie tai, ar Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas bijotų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu akis į akį ir kodėl šis susitikimas būtų „didžiausias jo gyvenimo išbandymas“.

— Pradėkime ne tiek nuo rezultatų, kas įvyko Vašingtone vakar, kiek nuo to, kas turėtų įvykti toliau. Ar tikite, kad artimiausiu metu bus surengtos tiesioginės derybos tarp Putino ir Zelenskio? Nuo ko tai gali priklausyti ir ar Rusijos diktatorius bijos?

— Žinoma, aš esu gana skeptiškas dėl to, kad jis galėtų sutikti, bet panašu, kad jis jau nebėra toks tikras, jog pavyks vilkinti laiką, nes europiečiai kartu su [JAV prezidentu Donaldu] Trumpu palieka jam vis mažiau manevro laisvės. Žinoma, tai vyksta ne dėl Trumpo didelės meilės Ukrainai ar noro užbaigti šį karą dėl humanitarinių priežasčių. Jam to reikia dėl demonstracijos, bet vis dėlto.

Manau, kad ne tik Putinas moka rasti tinkamus žodžius Trumpui, ne tik jis turi šiuos „raktus“, nes vakarykštis susitikimas daug ką parodė. Visų pirma, Zelenskis išmoko labai teisingai bendrauti su Trumpu, sakyti tai, ką jis nori išgirsti, daryti tai, ko jis nori, ir svarbiausia – gauti rezultatų. Ir, nepaisant to, kad rusams iki šiol pavyko labai sumaniai vilkinti laiką ir atidėti tiesioginių derybų momentą, dabar erdvės manevrui lieka vis mažiau, nes Ukraina sutiko su daugeliu įvairių kompromisų.

Ukraina kryptingai ir nuolat rodo, kad esame pasirengę deryboms, pasirengę kalbėtis ir kad bet kokie klausimai turi būti svarstomi valstybių vadovų lygiu. Ir čia bus vis sunkiau ginčytis, kodėl gi ne, kai jis jau susitiko su Trumpu, o Trumpas priėmė ir Zelenskį, ir Europos lyderius, jie viską aptarė.

Aš visiškai neatmetu tokio susitikimo, nes galbūt Putinas norės jį panaudoti kaip provokaciją, nes rusai, kaip matėme iš Trumpo, Europos lyderių pareiškimų, o vėliau ir iš Zelenskio spaudos konferencijos, pasiūlė surengti pirmiausia dvišalį susitikimą. Surengti susitikimą tarp Zelenskio ir Putino atskirai, o tada trišalį su Trumpu, galbūt ir kai kurių Europos lyderių, dalyvavimu.

Kodėl Putinas gali tai padaryti? Tam, kad bandytų išprovokuoti Zelenskį, išmušti jį iš vėžių ir išmesti iš derybų proceso. Suprantame, kad Zelenskiui nebuvo lengva šįkart pakeisti toną, buvo tam tikrų provokacijų, buvo tas žurnalistas, kuris praėjusį kartą paklausė apie kostiumą, buvo neteisingas Ukrainos žemėlapis su okupuotomis teritorijomis, bet jis į tai nereagavo.

Trumpas susitiko su Zelenskiu ir Europos lyderiais

+12

Su Putinu bus sunkiau, daug sunkiau, nes jis tikrai provokuos, tikrai bandys sukelti emocijas, bandys priversti Ukrainą išeiti iš derybų proceso, kad Zelenskis ten sušuktų, kiltų kivirčas, konfliktas. Tai yra, rusai nori tuo pasinaudoti, kad trišalis susitikimas neįvyktų, nes su Trumpo dalyvavimu vis tiek bus tam tikras moderatorius, kuris kontroliuos procesą, matys, kas yra provokatorius. O Putinas turės daugiau galimybių tuo pasinaudoti savo naudai.

— Čia yra dar viena įdomi detalė. Rusai nuolat teigia, kad visa Ukrainos valdžia yra nelegitimi, kad Zelenskis – nelegitimus. Bet net pats Donaldas Trumpas pasakė, kad jei pas mus būtų karas, rinkimai nebūtų vykę. Vadinasi, ši rusiškos propagandos korta apie tariamą Zelenskio nelegitimumą, reiškiantį, kad nėra su kuo derėtis, mano manymu, jau prarasta. Ar tai gali būti svarbu? Ar galima tai taip interpretuoti?

— Iš tiesų, mes atėmėme iš rusų tam tikrą kozirį – šį argumentą, kurį jie naudojo. Ir mes tai padarėme Trumpo dėka, nes Putinas negali jam sakyti apie Zelenskio nelegitimumą, apie tai, kad jis su juo nekalbės, kai pats Trumpas nuolat su juo susitinka, kalbasi, kai pats Trumpas jam simboliškai įteikia Baltųjų rūmų „raktus“, kaip tai įvyko vakar, pagal naujausią informaciją.

Ir todėl jis nesivels į tokią argumentaciją. Trumpo akyse tai nėra argumentai. Kaip ir nėra argumentas tai, kad mes turime Konstituciją, kad negalime keistis teritorijomis. Jei Putinas pradėtų jam pasakoti apie Ukrainos Konstitucijos niuansus, jis atsakytų: „Žiūrėk, yra prezidentas, jis dabar yra prezidentas, reikia su juo kalbėtis, reikia su juo derėtis.“ Tai nėra tai, kas čia suveiktų. Gal tai tinka plačiajai auditorijai, bet tikrai neveiks šioje situacijoje.

Tai, kas įvyko, tikrai priartino galimą Ukrainos ir Rusijos Federacijos vadovų susitikimą. Žinoma, reikia turėti omenyje, kad Rusija bandys, pirma, jį iš anksto sužlugdyti ir apkaltinti Ukrainą. Tai bus pirmas dalykas, kurį jie bandys padaryti. Galbūt dabar bus surengta daugiau išpuolių prieš Ukrainą, kad mus išprovokuotų atsakyti.

Jei Putinas ir Zelenskis iš tikrųjų susitiks, tai bus turbūt didžiausias Zelenskio gyvenimo išbandymas, sunkiausia ir emociškai sudėtingiausia užduotis, kuri gali pasendinti žmogų per vieną dieną.

Nes, atsižvelgiant į visą negatyvą, į viską, ką Rusija padarė Ukrainai Putino įsakymu, susitikti su juo, paspausti ranką, o jis turės ją paspausti, bus labai sunku. Klausytis visų tų nesąmonių apie tai, kaip kažkas kažką apgavo, ir nereaguoti emociškai, nesmaugti jo plikomis rankomis, nors tokia mintis gali kilti, bus be galo sunku.

— Yra dar viena detalė, į kurią mažai kreipiama dėmesio. Valstybės sekretorius Marco Rubio pasakė, kad šalys iš kitų žemynų galėtų tapti saugumo garantais ir taikos derybų garantais. Ar tai, jūsų nuomone, buvo užuomina į Kiniją? Ar galima manyti, kad iki tol, kol Putinas nuvyks į Kiniją (tai turėtų įvykti per porą savaičių) ir kol Kinijos lyderis jam ką nors pasakys, nieko neįvyks? Bet galbūt Rusijos–Ukrainos karo likimas netgi taps JAV ir Kinijos derybų dalimi?

— Vis dar mažai tikiu, kad JAV norės įsileisti Kiniją į Ukrainą. Juk Kinija yra pagrindinis JAV strateginis priešas. Jie bando pasinaudoti bet kokia galimybe, įskaitant šio karo pabaigą, kad susilpnintų Kiniją. Jie gali bandyti ateityje patraukti Rusiją į savo pusę, žaisti tokį žaidimą, kokį jau žaidė 8-ajame dešimtmetyje, kai atitraukė Kiniją nuo Sovietų Sąjungos... Tuomet jie pradėjo bendradarbiauti, žaidė šia konfrontacijos korta. Dabar jie nori priešingai – atitraukti Rusiją nuo Kinijos. Jie galvoja, kad tai gali pavykti, bent jau kažką dėl to daro.

Jie tikisi, kad šio karo pabaiga, sankcijų Rusijos Federacijai panaikinimas ir laipsniška santykių normalizacija leistų tai įgyvendinti. O dabar JAV nėra labai suinteresuotos aktyviai įtraukti Kiniją į šį procesą.

Kinija suinteresuota, kad niekas nebūtų sprendžiama be jos. Kinija suinteresuota, kad karas apskritai nesibaigtų. O jeigu jis ir turi pasibaigti, tai taip, kad būtų sukurtas tam tikras „kokybiškas precedentas“, kurį vėliau galima panaudoti savo būsimiems užkariavimo karams, kurie tikrai įvyks.

Todėl manau, kad situacija bus sudėtinga. Ir, žinoma, Putinas nepriims jokių rimtų sprendimų iki susitikimo su [Kinijos lyderiu Xi] Jinpingu. Manau, Kinija jau kuria strategiją, atrodo, kad jie nebuvo pasirengę tokiam greitam įvykių vystymuisi.

Dabar jie šiek tiek keičia savo požiūrį ir perduos šias naujai parengtas nuostatas Putinui. Bent jau bandys jį įtikinti priimti sprendimą, nes taip, Rusija labai priklauso nuo Kinijos. Jie ekonomiškai priklausomi, tapo politiškai priklausomi, bet negalima sakyti, kad jie yra visiški Kinijos vasalai, visiškai pavaldūs ir panašiai.

Taip, jie priklausomi. Bet tai nereiškia, kad Xi Jinpingas paskambina Putinui ir sako: „Daryk tą, nedaryk ano.“ Jie gali daryti spaudimą, manipuliuoti, bet jie dar tiesiogiai nevaldo Rusijos. Nors kai kas gali turėti tokią klaidingą nuomonę.

Todėl dabar prasideda antrasis šio žaidimo etapas, ir mes pamatysime iš pasirengimo dvišaliam Zelenskio ir Putino susitikimui dinamikos, kiek Kinija jau įsitraukė ir kiek ji bando paveikti šiuos procesus. Nes tik Kinija yra labiau suinteresuota vilkinti laiką nei pati Rusija.

Volodymyras Zelenskis ir Vladimiras Putinas / MANDEL NGAN ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas galimą susitikimą su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl karo Ukrainoje užbaigimo pasiūlė rengti Maskvoje, teigė du šaltiniai, informuoti apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V. Putino pokalbį telefonu.

Per tą pirmadienio pokalbį „Putinas paminėjo Maskvą“, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš šaltinių.

Jis pridūrė, kad V. Zelenskis į tai atsakė „Ne“.