Buvęs nekilnojamojo turto vystytojas, paskirtas derėtis dėl taikos visame pasaulyje, tarpininkavo sudarant susitarimą tarp Jungtinių Valstijų ir Pakistano vyriausybių, skirtą išsiaiškinti, kaip būtų galima pertvarkyti „Roosevelt“ viešbutį, kadaise prabangų Pakistanui priklausantį pastatą.
Nors D.Trumpo administracija sandorio sąlygų nepaviešino, apie tai informuotas Baltųjų rūmų pareigūnas jį apibūdino kaip potencialiai pelningą partnerystę, turinčią tikslą – bendrai valdyti nekilnojamąjį turtą.
Pakistano užmegztas ryšys su D.Trumpo administracija yra platesnės strategijos, kuria siekiama prisivilioti prezidentą ir jo artimiausius patikėtinius, dalis.
Ši apžavų kampanija, iš pradžių nė nesusijusi su D.Trumpo karu prieš Iraną, buvo sėkminga: Pakistanui pavyko pakilti Vašingtono akyse dar nė neįsiplieskus karui Artimuosiuose Rytuose.
Dabar Pakistanas, turintis per 909 km ilgio sieną su Iranu, atlieka potencialiai pagrindinį vaidmenį stringančiose pastangose pasiekti paliaubas ir taikos susitarimą.
Pakistano vadovai, veikdami kaip tarpininkai, šią savaitę perdavė Iranui D.Trumpo 15 punktų planą karui užbaigti ir pasisiūlė surengti abiejų šalių derybas.
Tokia pozicija Pakistanui – stulbinantis pokytis. Kiek daugiau nei prieš metus ši šalis buvo Vašingtono interesų užribyje.
Nuo D.Trumpo sugrįžimo į prezidento postą, pakistaniečiai negailėjo pagyrų prezidentui, samdė su jo šeima susijusius lobistus ir net nominavo jį Nobelio taikos premijai. Be kita ko, jie sudarė keletą verslo sandorių, kurie puikiai atspindėjo pačios JAV administracijos transakcinį požiūrį į užsienio politiką.
Toks požiūrio taškas būdingas ir Trumpo Taikos tarybai. Pats organizacijos pavadinimas nurodo į ypač kilnius ketinimus. Iš pradžių ji net buvo pristatoma kaip diplomatinė institucija, kuri galėtų padėti atstatyti Gazos Ruožą ir mestų iššūkį Jungtinėms Tautoms.
Tačiau ji tapo tikrų tikriausiu prekybos forumu, kuriame reikalaujama 1 mlrd. dolerių mokesčio už nuolatinę šalių narystę taryboje. Natūraliai, tai tapo tinkama vieta „Roosevelt“ viešbučio sandoriui pristatyti.
Mėnesį prieš tai, kai Pakistano finansų ministras sudarė sandorį dėl viešbučio, jis pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su „World Liberty Financial“ – D.Trumpo ir S.Witkoffo šeimų įkurtu kriptovaliutų startuoliu.
Baltieji rūmai paneigė bet kokias sąsajas tarp S.Witkoffo sandorio dėl „Roosevelt“ viešbučio, jo šeimos valdomos kriptovaliutų bendrovės ir derybų su Iranu.
„Tokį sandorį galėjo sudaryti tik asmuo, turintis specialaus pasiuntinio Witkoffo talentą ir kompetenciją“, – apie sandorį kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė spaudai Anna Kelly ir pridūrė, kad jis „Amerikos mokesčių mokėtojams nieko nekainavo“.
Jos teigimu, Pakistanas „buvo svarbus partneris“ įvairiais klausimais, įskaitant kovą su terorizmu.
Davidas Warringtonas, Baltųjų rūmų patarėjas, tikino, kad S.Witkoffas „nedalyvavo ir nedalyvauja jokiuose oficialiuose reikaluose, kurie galėtų turėti įtakos jo finansiniams interesams“.
Tuo tarpu „World Liberty Financial“ atstovas spaudai Davidas Wachsmanas pabrėžė, kad kriptovaliutų įmonė „neturi nieko bendra su JAV vyriausybės veiksmais“.
Dar sausį S.Witkoffo „World Liberty“ akcijų paketas buvo parduotas jo sūnums, pridūrė vienas Baltųjų rūmų atstovas.
Pakistano finansų ministerija neatsakė į prašymus pakomentuoti situaciją.
Anot pareigūnų ir analitikų, Pakistanas nemažai išloštų, greitai išsprendęs karą su Iranu. Užsitęsęs nestabilumas Irane gali sukelti nerimą Pakistano šiitų bendruomenėje, kuri yra viena didžiausių pasaulyje už Irano ribų. Hormūzo sąsiaurio uždarymas taip pat padarė nuostolių Pakistano ekonomikai.
Kita vertus, vadovavimas deryboms padėtų Pakistanui sustiprinti savo, kaip diplomatinės galybės, įvaizdį Vakaruose ir Azijoje, taip nustumiant į paraštes aršią varžovę Indiją.
Jungtinių Valstijų ir Pakistano santykius daugiau nei du dešimtmečius sąlygojo karas Afganistane. Ekspertų vertinimu, 2021 m. JAV išvedus karius iš Afganistano, Pakistanas tapo kur kas mažiau aktualus Vašingtonui. Tiek neaktualus, kad prezidentas Joe Bidenas taip nė karto ir nepaskambino dviem jo kadencijos metu dirbusiems Pakistano ministrams pirmininkams.
Antroji D.Trumpo era suteikė progą Pakistanui pradėti iš naujo. Kartu su tuo atvedė ir naujų diplomatų: S.Witkoffą, ilgametį D.Trumpo bičiulį, ir Jaredą Kushnerį, prezidento žentą.
Kaip ir pats D.Trumpas, J.Kushneris ir S.Witkoffas iškilo per Niujorko nekilnojamojo turto rinką, o ši patirtis turėjo įtakos jų diplomatiniams užmojams.
J.Kushneris neužima jokių oficialių pareigų vyriausybėje – D.Trumpas jį paskelbė „taikos pasiuntiniu“, o S.Witkoffas yra administracijos pareigūnas. Be vaidmens derybose su Iranu, jiedu vadovavo D.Trumpo administracijos pastangoms išlaisvinti Izraelio įkaitus iš Gazos Ruožo ir įsitraukė į derybas dėl Rusijos karo Ukrainoje pabaigos.
A.Kelly, Baltųjų rūmų atstovė spaudai, pareiškė, S.Witkoffas ir J.Kushneris „praleido nemažai laiko atskirai nuo savo šeimų, patys apmokėdami visas išlaidas“, kad prisidėtų prie taikos procesų visame pasaulyje.
Praėjusiais metais po sėkmingo proveržio derybose dėl Gazos Ruožo duotame interviu J.Kushneris atskleidė, kad jo ir S.Witkoffo požiūris į diplomatiją paremtas tuo, jog jie yra „sandorius sudarinėjantys vyrukai“, kurie „supranta kitus žmones“.
„Daugelis žmonių, kurie tuo užsiima, yra istorijos profesoriai, nes turi daug patirties, arba diplomatai. Būti „sandorių vyrukais“ yra visai kitas reikalas“, – sakė J.Kushneris.
Atrodo, kad Pakistanas sumaniai mėgdžioja tokį požiūrį.
Praėjusį pavasarį Islamabadas pasamdė lobistus, kurie kadaise dirbo D.Trumpo šeimos versle, įskaitant buvusį prezidento asmens sargybinį Keithą Schillerį. Pernai šalis taip pat sudarė su D.Trumpo administracija abiem pusėms naudingą sandorį, taip išgaudamas Vašingtono įsipareigojimą investuoti 1,3 mlrd. dolerių į aukso ir vario kasyklą. Tai – dalis bendrų pastangų susilpninti Kinijos pasaulinį dominavimą svarbiausių naudingųjų iškasenų srityje.
Po praeitais metais įsiplieskusio ginkluoto konflikto su Indija Pakistanas priskyrė D.Trumpui visus nuopelnus už tai, kad pavyko pasiekti paliaubas, ir netgi pasiūlė jį kandidatu Nobelio taikos premijai gauti „už jo ryžtingą diplomatinį įsikišimą ir lemiamą lyderystę“.
Pakistanas taip pat pelnė D.Trumpo prielankumą po to, kai prieš metus sulaikė vieną svarbiausių „Islamo valstybės“ lyderių.
Birželį feldmaršalas Syedas Asimas Muniras, vyriausiasis Pakistano karinis vadas, Ovaliajame kabinete turėjo privačius pietus su D.Trumpu, taip jam pavyko užmegzti asmeninį santykį, kuris padėjo pagerinti abiejų administracijų ryšius.
Pasak Pakistano vyriausybės, jie, be kitų temų, aptarė ekonomikos plėtrą ir kriptovaliutas (Baltųjų rūmų pareigūnas paneigė, kad buvo kalbama apie kriptovaliutas – „The New York Times“ red.past.).
„Natūralu, kad Pakistano karinis aparatas veikia taip, jog stengiasi glaudžiai derintis prie Amerikos interesų“, – mano Hussainas Nadimas, buvęs Pakistano politikos pareigūnas, dirbęs dėstytoju George'o Washingtono universitete.
Jis pridūrė, kad D.Trumpo eroje pakistaniečiai, regis, įvaldė „kripto diplomatijos“ politiką.
Pakistanas sudarė sąjungą su „World Liberty“ dar praėjusį pavasarį, kai S.Witkoffo sūnus Zachas viešėjo Islamabade ir rengė susitikimus, turinčius valstybinio vizito požymių. Į atlapą įsisegęs Amerikos vėliavą, Witkoffas jaunesnysis susitiko su ministru pirmininku, vėliau kartu su naujaisiais savo įmonės bendrasavininkiais stebėjo fejerverkus.
Zachas Witkoffas grįžo į Pakistaną sausio mėn. ir paskelbė naują susitarimo memorandumą, kuriuo įsipareigojo bendradarbiauti su Pakistanu, kad kriptovaliutos būtų įtrauktos į šalies finansų sistemą.
D.Wachsmanas, „World Liberty“ atstovas spaudai, pabrėžė, kad įmonei už susitarimą nebuvo sumokėta. Nors tikslūs bendradarbiavimo kontūrai vis dar neaiškūs, bendrovė nurodė, kad Pakistanas analizuoja būdus, kaip tarptautiniams pinigų pervedimams apdoroti naudoti stablecoins'us – „World Liberty“ leidžiamą stabilios vertės kriptovaliutą.
Skelbiant sandorį, dalyvavo Pakistano finansų ministras Muhammadas Aurangzebas, kuris spaudė ranką ir pozavo nuotraukoms su jaunesniuoju Witkoffu.
Po mėnesio ministras susitiko su Witkoffu vyresniuoju Taikos tarybos valdybos posėdyje, kur ir buvo sudarytas sandoris dėl buvusio „Roosevelt“ viešbučio.
Per pandemiją šis pastatas buvo uždarytas ir trumpam vėl atidarytas kaip migrantų prieglauda. Dabar Pakistano vyriausybė nori nugriauti viešbutį, kad galėtų pastatyti naują daugiaaukštį, ir kreipėsi pagalbos į S.Witkoffą.
Minėtas sandoris yra neįpareigojantis Pakistano ir JAV Bendrųjų paslaugų administracijos (BPA) – federalinės agentūros, kuri paprastai perka, stato ir vadovauja dėl patalpų kitoms agentūroms, – bendradarbiavimas.
Kadangi panašaus pobūdžio susitarimų būta nedaug, Kongreso demokratai suabejojo, kodėl Pakistanui galėtų būti reikalinga BPA pagalba privataus nekilnojamojo turto srityje.
Respublikonas Rickas Larsenas šį mėnesį vykusiame posėdyje Bendrųjų paslaugų administracijos vadovui Edwardui C.Forstui pareiškė, kad šis susitarimas „neturi jokios prasmės“.
„Ne BPA darbas tai daryti“, – pabrėžė jis.
Laikraščiui „The New York Times“ R.Larsenas teigė, kad iš federalinės agentūros „dar negirdėjo nieko, kas paaiškintų, kokį interesą jie galėtų turėti dėl Pakistano vyriausybei priklausančio turto“.
BPA atstovė Marianne Copenhaver tvirtino, kad agentūra „džiaugiasi galėdama remti dvišalius ir komercinius santykius“ tarp abiejų šalių ir „ištirti galimybes, kaip padėti palengvinti turto pertvarkymą“.
Kongreso posėdyje E.C.Forstas, dar vienas buvęs nekilnojamojo turto galiūnas, pareiškė, kad sandoris „neįpareigoja mūsų nieko nedaryti“.
„Pakistano vyriausybė kreipėsi į specialųjį pasiuntinį Witkoffą su galimybe bendradarbiauti“ dėl nekilnojamojo turto „labai aktualioje vietoje“, paaiškino jis.
Stovėdamas S.Witkoffui už nugaros, E.C.Forstas pasirašė sandorį kartu su ministru M.Aurangzebu ir Pakistano premjeru Shehbazu Sharifu.
Baltųjų rūmų pareigūnas nurodė, kad D.Trumpo administracija nusprendė apie susitarimą paskelbti per Taikos tarybos susitikimą, nes jame dalyvavo ir Jungtinių Valstijų, ir Pakistano pareigūnai.
Tolesni veiksmai nėra aiškūs. Pasak Pakistano vyriausybės privatizavimo komisijos pirmininko Muhammado Ali, Pakistanas siekia išlaikyti nekilnojamojo turto dalį, tačiau nori ją pertvarkyti kartu su partnere Amerika.
Duodamas interviu vyriausybės biure Islamabade, jis pripažino nežinąs, ar JAV vyriausybė ir toliau dalyvaus projekte, bet pažymėjo, kad partnerystė su BPA yra „vienas didelis pliusas“, kuris Pakistanui suteikė „daugiau patikimumo“.
Jo teigimu, Pakistanas per ateinančius 4–6 mėnesius taip pat sieks užmegzti partnerystę su valstybiniais turto fondais iš Artimųjų Rytų ir JAV nekilnojamojo turto vystytojais.
Prieš daugelį metų D.Trumpo šeimos nekilnojamojo turto verslo kuluaruose netilo diskusijos apie galimą sandorį dėl viešbučio. Tačiau, pasak su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, pastaruoju metu šeima nedalyvavo jokiose derybose su Pakistanu ar S.Witkoffu dėl šio objekto.
S.Witkoffo šeimos nekilnojamojo turto verslo atstovai taip pat teigė, kad nėra įsitraukę į šiuos procesus, todėl neturi komentarų.
-
Teheranas per Hormūzo sąsiaurį praleido pirmąjį ne Iranui priklausantį tanklaivį
-
Prakalbo apie JAV ir Irano susitikimą Pakistane
-
Aiškėja, kur ir kada galėtų vykti Irano ir JAV derybos dėl taikos
-
Izraelis išbraukė du Irano pareigūnus iš „medžiojamųjų“ sąrašo
-
Pakistanas: vyksta netiesioginės JAV ir Irano derybos
Dabar Pakistanas iškilo kaip tarpininkas tarp Jungtinių Valstijų ir Irano. Antradienį socialiniuose tinkluose paskelbtame įraše premjeras Sh.Sharifas pasiūlė surengti Vašingtono ir Teherano derybas „siekiant taikos ir stabilumo regione ir už jo ribų“.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
