Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anytradienio Ukrainos ir JAV delegacijų susitikimą Džidoje pavadino „pirmuoju konstruktyviu mūsų komandų pokalbiu“. „Mums svarbu, kad vienas kitą išgirstume. Laikau būtinu ir labai pozityviu rezultatą dėl pagalbos ir dalijimosi žvalgybos informacija atkūrimo“, – pabrėžė jis.
Pagrindinis šios aštuonias valandas trukusios diskusijos rezultatas buvo pasiūlymas paskelbti 30 dienų paliaubas, kuriam pritarė ir Ukraina, ir JAV. Be to, Vašingtonas iš tiesų atnaujino ginklų tiekimą Ukrainos pajėgoms ir dalijimąsi žvalgybos informacija.
Vienintelė, bet esminė paliaubų idėjos įgyvendinimo sąlyga – gauti Maskvos sutikimą. Dėl pastarosios yra problema: V.Ptino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė tik tiek, kad Kremlius „atidžiai nagrinėja“ pareiškimus po susitikimo Saudo Arabijoje, tačiau „neverta užbėgti įvykiams už akių“, kol nebus surengtos tiesioginės JAV prezidento Donaldo Trumpo ir V.Putino derybos.
Tačiau net ir Rusijos vadovo sutikimas negarantuoja vienareikšmiškos įvykių raidos, teigia NV apklausti ekspertai, kurių analize parengti trys galimi paliaubų scenarijai.
Paliaubos, apsunkintos tam tikrais Kremliaus reikalavimais – optimistinis scenarijus
Tikėtina, kad V.Putinas sutiks sudaryti paliaubas su tam tikromis sąlygomis. Bent jau taip mano Oleksandras Merežka, Aukščiausiosios Rados užsienio politikos komiteto pirmininkas.
„Reikia atsižvelgti į tai, kad iki 80-ųjų „pergalės dienos“ metinių V.Putinui reikia parodyti savo gyventojams propagandos rezultatus, – sako ekspertas. – Pirmiausia jam reikia, kad Rusijos teritorijoje nebūtų Ukrainos karių. Priešingu atveju, kokia čia pergalė, kai dalis teritorijos užgrobta? Todėl diktatorius gali to [išlaisvinti Ukrainos pajėgų užimtą Kursko teritoriją] atvirai ar slaptai reikalauti iš amerikiečių“.
Arba, kaip sako tarptautinis ekspertas Nazaras Prichodka, Kremlius sutiks tik nutraukti „oro karą“ – atakas prieš užnugario objektus raketomis ir dronais.
Tokios sąlygos gali būti priimtinos ne tik JAV, bet ir Ukrainai.
Tačiau net jei V.Putinas pasakys „taip“ ir Rusija pradės laikytis paliaubų režimo, pats susitarimas bus nuolat tikrinamas. Juk Rusijos provokacijų išvengti nepavyks, teigia NV apklausti ekspertai.
Tačiau pačios paliaubos sukurs pagrindą tolesniems žingsniams taikos link. Ypač jei JAV ir ES stebės, kaip laikomasi „ugnies draudimo“ režimo.
Kaip primena politikos analitikas Petro Oleščukas, oficialusis Kyjivas šiuo metu aktyviai derasi su Europos partneriais dėl taikos palaikymo kontingento pakvietimo. Jei šį klausimą pavyks teigiamai išspręsti paliaubų metu, o Jungtinės Valstijos palaikys iniciatyvą ir suteiks reikiamą pagalbą bei paramą, laikinos paliaubos virs nuolatinėmis – vadinamuoju „įšaldytu konfliktu“. Tai dar nebus taika, tačiau toliau atsiras galimybė diplomatinėms Kyjivo ir Maskvos deryboms.
Tuo pačiu metu Ukraina turės galimybę toliau integruotis į ES, taip pat prisidėti prie tolesnės šalies karo pramonės plėtros.
Karo nėra, bet jis tęsiasi – neigiamas scenarijus
Gauti V.Putino sutikimą tikroms paliauboms bus sunku, mano NV apklausti ekspertai. Greičiau iš Kremliaus galima tikėtis efektingo „susitarimo“. Tačiau iš tikrųjų kovos nesiliaus – bent jau rusams svarbiose fronto dalyse.
„Jie yra laimėtojų pozicijoje, o jų strateginiai tikslai nepasiekti, – sako Ukrainos parlamento nacionalinio saugumo komiteto atstovė Solomija Bobrovska, – Per vienuolika metų mes išmokome pamoką. Pirma, rusai niekada nesilaiko sąlygų. Antra, padėtis fronte diktuoja sąlygas visoms pusėms, ir man atrodo, kad Rusijos Federacijai dabar nėra palanku eiti į kompromisus.“
Klastingą Kremliaus elgesį palengvins „minkšta“ Jungtinių Valstijų pozicija, t. y. jei D.Trumpas nuspręs nedaryti didelio spaudimo V.Putinui ir liks nuošalyje esančio stebėtojo pozicijoje: „Padarėme viską, ką galėjome. Maskva jausis dar laisviau, jei tuo pat metu Ukrainos partneriai Europoje nesukurs veiksmingo saugiklio nuo tolesnės eskalacijos – pavyzdžiui, to paties taikos palaikymo kontingento pavidalu.
O.Merežkos nuomone, toks „sulėtintas“ karas suteiktų Kremliui galimybę vykdyti plataus masto mobilizaciją, kaupti išteklius, pergrupuoti savo karius ir kokia nors nereikšminga dingstimi vėl pradėti puolimą.
„Pasyvi Jungtinių Valstijų pozicija, paremta vidiniais prieštaravimais, ir Europos šalių nesugebėjimas užimti vieningos, aiškios ir tvirtos pozicijos sudaro palankią terpę konflikto eskalavimui. Susiskaldžiusios nuomonėmis ir nesugebančios imtis bendrų veiksmų Europos valstybės atsidurs bejėgių stebėtojų vaidmenyje, o Rusija su nauja jėga atnaujins puolimą prieš Ukrainą, naudodamasi per paliaubų laikotarpį sukauptais ištekliais ir pasiektais kariniais pranašumais“, – negatyvią ateities versiją apibūdina P.Oleščukas.
Tuo pat metu O.Merežka priduria: jei V.Putinas apskritai atsisakys paliaubų, tai bus optimistinis scenarijus Ukrainai. Nes tada D.Trumpas pradės tiekti Ukrainai daugiau ginklų.
Laikas diplomatiniams manevrams – realiausias scenarijus
Ekspertai mano, kad labiausiai tikėtinas scenarijus, jog Rusija, sutikusi su 30 dienų paliaubomis, pradės kelti vis naujas sąlygas, nepaliaujamai vilkindama procesą ir išnaudodama šį laiką savo pozicijoms mūšio lauke stiprinti. „V.Putinas ir toliau derėsis“, – aiškina O.Merežka.
JAV savo ruožtu bandys maksimaliai išnaudoti diplomatinį lauką savo naudai, galbūt siūlydamos kompromisus, kurie iš tikrųjų nelems realaus karo veiksmų nutraukimo.
Šis „diplomatinis futbolas“ – iniciatyvos perdavinėjimas iš rankų į rankas – tęsis dar kurį laiką, leisdamas abiem pusėms sustiprinti savo pozicijas ir pasiruošti tolesniam eskalavimui. Europos šalys, negalinčios koordinuoti savo veiksmų, stebės šį procesą, nuolat balansuodamos tarp noro paremti Ukrainą ir baimės toliau tęsti karą, palikdamos Kremliui erdvės manevrams ir galimybę pasinaudoti šiuo neapibrėžtumu.
„Dėl to toks scenarijus taip pat veda prie karo tęsinio, nors ir su ne tokiomis intensyviomis kovomis kaip pirmuoju laikotarpiu, bet su galimybe bet kuriuo metu smarkiai pabloginti padėtį“, – sakė P.Oleščukas.
O sankcijos, kaip poveikio Rusijai priemonė, nebus labai veiksmingos. Nes pagrindinės ribojamosios priemonės jau įvestos, o naujų, galinčių iš esmės pakeisti padėtį, įvedimas mažai tikėtinas.
O.Merežka primena, kad ugnies nutraukimo klausimą reglamentuoja 1907 m. Hagos konvencijos. O pagal šias konvencijas paliaubas galima pažeisti tiesiog pareiškus „įspėjamąjį“ pareiškimą. Ir tai jau nebebūtų „tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas“.
Tačiau „ne viskas taip vienareikšmiška“. Juk pagal tokį scenarijų Ukrainai bus atnaujintas ginklų ir žvalgybinės informacijos tiekimas iš JAV. Be to, Kyjivas gali sutikti pirkti amerikietišką karinę įrangą išsimokėtinai. ES taip pat padės.
„O ką V.Putinas darys šį mėnesį? Iš kur jis gaus naujų kokių nors priemonių mums pulti? Jis jau pritraukė šiaurės korėjiečius, Baltarusija jau seniai neturi nieko iš ginklų. Vadinasi, per 30 dienų karinis potencialas iš esmės nepadidės, bet V.Putinas greičiausiai vilkins laiką, kad maksimaliai išsiderėtų sau ir gegužės 9 d. paskelbtų pergalę“, – sako N.Prichodka.
