Kaip rašoma straipsnyje, tai patvirtina, kad Irane, atakuojamam JAV ir Izraelio raketų, vyksta ir nematomas karas, kuris kariaujamas šeimose dėl to, kurią pusę kas palaiko.
Giminaitis, kurį BBC pavadino Sina, pasakojo, kad neseniai jo šeimai susirinkus močiutės namuose, emocijos netruko prasiveržti ir apnuogino esminius nesutarimus.
Jo dėdė, priklausantis „Basij“ – savanoriškai sukarintai grupuotei, kuri Irane dažnai pasitelkiama nesutarimams malšinti, – atsisakė net pasisveikinti su savo seserimi, kuri nepritaria valdančiajam režimui.
Jis ir kiti jauni iraniečiai paatviravo apie emocingas scenas, kai dėl karo Irane šiaip jau tvirtas šeimas pradėjo skaldyti nesutarimai. Pažymima, kad priešprieša matoma ne tik tarp skirtingų stovyklų, bet ir tarp tų, kurie šiaip jau nepalaiko vyriausybės, tačiau svarsto, ar karas padės, ar sutrukdys bandymams pasiekti permainas.
Nepaisant vyriausybės įvesto interneto ryšio nutraukimo, BBC pavyko susisiekti su kai kuriais iš nedaugelio iraniečių, kurie vis dar turi ribotą prieigą prie interneto.
Nurodoma, kad už pokalbį su tam tikra tarptautine žiniasklaida iraniečiai gali būti siunčiami į kalėjimą. Tačiau nepaisant to, per mėnesį trukusį karą šie asmenys dalijosi informacija retkarčiais siųsdami trumpąsias žinutes ir retkarčiais skambindami balsu.
Negelbėtų net savo vaikų
Kaip rašo BBC, iš pradžių juos ištiko šokas ir baimė, o dabar jie bando prisitaikyti, keičia buvimo vietą ir įprastą gyvenimo būdą. Jie pasakoja apie savo gyvenimo detales: jogos pratimus nepaisant sprogimų garsų, gimtadienio torto valgymą vieniems ir prasiblaškymą beveik tuščiose kavinėse.
Kai kuriuose stebėtinai asmeniškuose užrašuose jie pasidalijo informacija apie tai, kaip konfliktas paveikė jų tarpusavio santykius.
Kovo pabaigoje iraniečiai šventė Novruzą – persų naujųjų metų šventę, žyminčią pavasario lygiadienį ir dažnai tampančią proga susiburti šeimai.
Dvidešimtmetis Sina nepritaria klerikalinei valdžiai ir toliau remia Izraelio ir JAV oro antskrydžius, tikėdamas, kad jie padės nuversti režimą.
Jis pasakojo, kad jo dėdė, „Basij“ narys, anksčiau nedalyvaudavo Novruzo proga rengiamuose šeimos susitikimuose, tačiau šį kartą, šeimos nuostabai, atvyko.
Paprastai „mes su juo nesikalbame, nei su jo vaikais“, pažymėjo Sina.
Jis sakė, kad su savo dėde beveik nebendravo nuo didžiųjų protestų 2022 m., kilusių po jaunos moters Mahsos Amini, kuri buvo apkaltinta netinkamai dėvėjusi privalomą hidžabą, mirties areštinėje.
Be kita ko, per protestus gruodžio ir sausio mėnesį „Basij“ kartu su kitomis saugumo pajėgomis vykdė precedento neturintį susidorojimą su protestų dalyviais.
„Jie turėtų sėdėti kalėjime“
JAV įsikūrusios Žmogaus teisių aktyvistų naujienų agentūros (HRANA) duomenimis, žuvo mažiausiai 6508 protestuotojai ir 53 tūkst. buvo suimti.
Sina pasakoja, kad, kitų giminaičių teigimu, jo dėdė buvo taip supykęs dėl protestų, jog sakė, kad, net jei jo paties vaikai išeitų į gatves ir būtų nužudyti, jis neitų pasiimti jų kūnų.
Ir vis dėlto, pastebėjo Sina, jo dėdė, atrodo, „bijo mirti“ kare ir, panašu, kad bando gerinti santykius su kai kuriais šeimos nariais, įskaitant savo paties motiną, Sinos močiutę.
Per Novruzą jis ir jo žmona „atrodė labai prislėgti ir bejėgiai“, įvertino vyras.
„Aš su jais nesiginčijau. Jie turėtų sėdėti kalėjime“, – rėžė jis.
„Negaliu jos pakęsti“
Kitas jaunas vyras, Kavehas iš Teherano, prisipažino Novruzą šventęs vienas. Jis sakė, kad jo santykiai su seserimi, kuri taip pat yra „Basij" narė, yra sudėtingi. Po to, kai vyras prisijungė prie 2022 m. protestų, jis sakė ėmęs kritiškai vertinti jos veiklą ir visiškai nesuprasti, kai per sausio mėnesio protestus žuvo jo draugai.
Kaveh draugams ir šeimai suteikė prieigą prie interneto naudodamasis „SpaceX“ „Starlink“, kuri siūlo ryšį per palydovus. Irane už „Starlink“ terminalų turėjimą ar naudojimą baudžiama iki dvejų metų kalėjimo.
Vyras pasakojo prisijungęs prie savo šeimos per atostogas, tačiau prisiminė, kad trumpam išėjęs iš tos vietos, kur jie buvo apsistoję ir sugrįžęs, pamatė, jog sesuo atjungė jo „Starlink“ sistemą ir prie jos prijungtus įrenginius. Kai jis jai paprieštaravo, kilo kivirčas.
„Aš nebegaliu jos pakęsti... Tiesiog susiginčijau, pasakiau, kad negaliu jos pakęsti, ir išėjau“, – pasakojo jis.
„Aš taip jaudinausi dėl Novruzo. Susipakavau drabužius ir norėjau būti kartu su šeima“, – pažymėjo Kavehas. – Bet dabar to visiškai nejaučiu.“
„Mirsime kartu“
Tuo tarpu Teherane gyvenanti dvidešimtmetė Tara sako, kad jos artimieji iš pradžių kritikavo ją už tai, kad ji nepritaria karui.
„Jie visi palaiko išpuolius prieš Iraną... Mano mama ir sesuo man sakė: „Tu nieko nepraradai [per protestus], todėl ir esi prieš smūgius. Tu nenori, kad sutriktų tavo rutina, mankšta ir pasimatymai prie kavos puodelio... Jei jie [režimas] būtų nužudę vieną iš tavo draugų ar giminaičių [per protestus], turėtum kitokią nuomonę“.
„Per karą taip pat galėjo būti nužudyti tūkstančiai nekaltų žmonių, ir niekas jų net neprisimins“, – atkreipė dėmesį Tara.
Tačiau, pasak jos, jos sesers, kaip ir keleto kitų iraniečių, su kuriais kalbėjosi BBC, nuomonė, tęsiantis išpuoliams, sušvelnėjo. Neseniai, kai buvo smogta netoliese esančiam rajonui, Tara prisiminė savo sesers žodžius: „Tikiuosi, kad karas greitai baigsis“.
Nepaisant nesutarimų, jos šeima vis tiek stengiasi visur eiti kartu. Tara pastebėjo, kad, jei raketa smogs į juos, jie „visi mirs kartu“.
-
Trumpas kreipėsi į tautą: papasakojo, ko tikėtis kare prieš Iraną
-
FT: Įkaite tapusi Persijos įlanka suka galvą, kaip apeiti Iraną
-
Austrija smogė Trumpui: atmetė JAV prašymus
-
Skubotas Trumpo pasitraukimas iš Irano gali privirti košės: įvardijo grėsmes
-
Putinas pasirengęs „padaryti viską“, kad sustabdytų karą prieš Iraną
