Tai paaiškėjo po sekmadienį vykusio balsavimo, kuris buvo pirmieji laisvi prezidento rinkimai Tunise po „arabų pavasarį“ išprovokavusios 2011 metų revoliucijos.
Nors Tuniso kelią į demokratiją komplikavo krizė, šalis pelnė tarptautines pagyras dėl to, kad didele dalimi išvengė porevoliucinio chaoso, kuris kilo kitose Arabų pavasario šalyse, tokiose kaip kaimyninė Libija.
Pastarieji rinkimai yra istorinis įvykis šioje Šiaurės Afrikos valstybėje, kur įvykusi revoliucija sukėlė grandininę reakciją arabų pasaulyje, per kurį nusirito demokratinių reformų reikalaujančių piliečių sukilimų banga, taip pat nuvertusi diktatūras Libijoje, Egipte ir Jemene.
M.Marzoukis rinkimų kampanijos vadovas sakė, kad kadenciją baigiantis prezidentas surinko apylygiai balsų su buvusiu premjeru B.C.Essebsi, kuris prieš balsavimą buvo laikytas aiškiu favoritu tarp 27 kandidatų, pareiškusių norą siekti valstybės vadovo posto.
„Blogiausiu atveju mūsų pozicijos lygios, o geriausiu – pirmaujame 2-4 procentais“, – sakė Adnene Manceras žurnalistams po to, kai buvo uždarytos balsavimo apylinkės.
„Mūsų šansai geri, nes keliaujame į antrąjį rinkimų turą“, kuris vyks kitą mėnesį, pridūrė jis.
Tuo tarpu B.C.Essebsio rinkimų štabas pareiškė, kad 87 metų politikos veteranas, kurio antiislamistinė partija „Nidaa Tounes“ praėjusį mėnesį laimėjo parlamento rinkimus, per sekmadienio balsavimą aplenkė savo pagrindinį varžovą M.Marzouki.
„Preliminariais duomenimis, B.C.Essebsis pirmauja dideliu atotrūkiu“, – žurnalistams sakė jo rinkimų kampanijos vadovas Mohsenas Marzoukas.
Tačiau B.C.Essebsiui nedaug pritrūko iki absoliučios daugumos, kurios reikia pergalei pirmajame rate, todėl tikėtinas antrasis ratas, pridūrė M.Marzoukas.
M.Marzoukio kampanijos vadovas išreiškė susirūpinimą tuo, kad B.C.Essebsio stovykla galėjo „sukčiauti“, ir paragino rinkimų stebėtojus būti budrius.
Vienos privačios organizacijos atlikta balsavusiųjų apklausa parodė, kad B.C.Essebsis gavo 42,7-47,8 proc. balsų, o M.Marzoukis – 26,9-32,6 proc. balsų, pranešė valstybinė televizija.
Oficialūs rinkimų, kuriuos premjeras Mehdi Jomaa pavadino istorine diena, rezultatai paaiškės trečiadienį ir jei laimėtojo pirmajame rate nebus, antrasis ratas įvyks gruodžio pabaigoje.
M.Marzoukis paragino visas demokratines jėgas paremti jį antrajame rate.
Kitas kandidatas į prezidentus, kairiojo sparno politikas Hammas Hammamis, kuris, kaip rodo balsavusiųjų apklausos, liko trečias, žiniasklaidai sakė, kad jo politinė grupė „kaip įmanoma greičiau“ susirinks aiškintis, kaip turėtų balsuoti antrojo rinkimų rato atveju.
Nors Tuniso kelią į demokratiją komplikavo krizė, šalis pelnė tarptautines pagyras dėl to, kad didele dalimi išvengė porevoliucinio chaoso kaip kitose „arabų pavasario“ šalyse, tokiose kaip kaimyninė Libija.
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šiuos Tuniso rinkimus pavadino tolesniu „demokratinės pereigos“ žingsniu ir sakė, kad žmonėms reikia „užbaigti šį rinkimų procesą su skaidrumu ir pagarba“.
Kad ir kokie bus rezultatai, tunisiečiai rinkimus vadina svarbia kelio gaire, kuri, kaip tikimasi, nuves prie ekonominio ir politinio stabilumo.
„Šie rinkimai labai svarbūs. Tai revoliucijos kulminacija ir dalykas, kurio tikrai neturėtume praleisti“, – sakė vienas stebėtojas, kuris prisistatė tik vardu Moezas.
Bechiras Yahyaoui balsuodamas Tunise sunkiai tramdė emocijas ir sakė, kad bent kartą „balsuoja, už ką nori, be jokio spaudimo, be kyšių“.
Rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 64,6 proc., pranešė pareigūnai.
„Anksčiau valdant ilgamečiam Tuniso valdytojui Zine'ui El Abidine'ui Ben Ali, kuris buvo nuverstas per 2011 metų revoliuciją turėjai eiti ir balsuoti, nepriklausomai nuo rezultato. Šį kartą rinkimai yra laisvi ir skaidrūs“, – sakė jis.
Rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 64,6 proc., pranešė pareigūnai. Balsavimo teisę turėjo maždaug 5,3 mln. žmonių.
Dešimtys tūkstančių policininkų ir karių rūpinosi saugumu, nes buvo baiminamasi, kad islamistų kovotojai gali siekti sutrikdyti balsavimą.
Tarp kitų kandidatų buvo keli ministrai, dirbę valdant nušalintam diktatoriui Z.El A.Ben Ali, verslo magnatas Slimas Riahis ir viena moteris, magistrato teisėja Kalthoum Kannou.
Iki revoliucijos ši Šiaurės Afrikos valstybė matė tik du valstybės vadovus: 1956-aisiais paskelbtos nepriklausomybės nuo Prancūzijos „tėvą“ Habibą Bourguibą ir Z.El A.Ben Ali, kuris pirmąjį prezidentą nuvertė per 1987 metų gruodžio 7-osios perversmą.
Z.El A.Ben Ali valdė iki pat maišto, kuris jį 2011 metų sausio 14 dieną pabėgti į Saudo Arabiją.
Kad būtų užkirstas kelias naujai diktatūrai, prezidento galios pagal naują konstituciją, kurią parengė įvairios partijos, buvo suvaržytos, o vykdomosios prerogatyvos perduotos premjerui, skiriamam iš parlamento rinkimus laimėjusios partijos.
B.C.Essebsis rinkimų kampanijos metu akcentavo „valstybės prestižą“, kuris svarbus daugeliui tunisiečių, trokštančių nestabilumo pabaigos.
M.Marzoukis įtikinėjo esąs vienintelis lyderis, galintis išsaugoti nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų sausio vykusio sukilimo pasiekimus.
Šalininkai teigia, kad jis vienas gali pasipriešinti islamiškoms jėgoms, kurios turėjo valdžią po Z.El A.Ben Ali iki jo partijos triumfo praėjusio mėnesio rinkimuose, o kritikai tvirtina, kad jis atkurs senąjį režimą, nes dirbo valdant ir H.Bourguibai, ir Z.El A.Ben Ali.
M.Marzoukis įtikinėjo esąs vienintelis lyderis, galintis išsaugoti nuo 2010 metų gruodžio iki 2011 metų sausio vykusio sukilimo pasiekimus.
Rimti iššūkiai, tarp jų – dviejų opozicijos politikų nužudymas 2013 metais, dėl kurio įtariami džihadistai, dvejais metais prailgino nuolatinių valstybės institucijų formavimą, bet prezidento rinkimai yra jau paskutinis etapas.
Vis dėlto Tunisas pelnė tarptautines pagyras dėl to, kad didele dalimi išvengė smurto, represijų ir įstatymų nepaisymo kaip kitose „arabų pavasario“ šalyse, nors per pastaruosius ketverius metus būta nesėkmių saugumo ir ekonomikos srityse.
