Dabar populiaru
Publikuota: 2009 spalio 11d. 14:57

Turkija ir Armėnija pasirašė istorinį susitarimą normalizuoti ryšius

Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas (antras iš kairės) ir Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (antras iš dešinės) po ilgo delsimo pasirašė istorinį susitarimą.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas (antras iš kairės) ir Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu (antras iš dešinės) po ilgo delsimo pasirašė istorinį susitarimą.

Turkija ir Armėnija, žengdamos pirmąjį žingsnį susitaikymo link, šeštadienį vėlai vakare pasirašė istorinius paktus normalizuoti savo ryšius ir atidaryti bendrą sieną.

Susitarimas, kurį rėmė Europos ir JAV lyderiai, pasirašytas po šimtmetį trukusio priešiškumo dėl žudynių Pirmojo pasaulinio karo metais. Jis buvo išspaustas karštligiškomis diplomatinėmis kovomis, po daugiau kaip tris valandas trukusio užlaikymo, kai pagaliau buvo pašalinta „paskutinės minutės kliūtis“ dėl kalbų, kurias abi šalys turėjo pasakyti po pasirašymo.

Armėnijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Tigranas Balajanas sakė, kad kai kuriose kalbos, kurią turėjo pasakyti turkų diplomatijos vadovas, dalyse buvo „Armėnijai nepriimtinų formuluočių“, pranešė naujienų agentūra „Novosti-Armenia“.

„Staiga buvo aptarinėjamas tekstas. Kai tik vienas iškelią kokią problemą, visi iškelia problemas“, – sakė vienas turkų pareigūnas.

Turkijos ir Armėnijos ministrai, drauge su JAV, Rusijos, Prancūzijos ir Šveicarijos diplomatijos vadovais po pasirašymo iš karto išėjo iš salės ir nepadarė numatytų pareiškimų.Vis dėlto Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas ir Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu galiausiai Ciuricho universitete pasirašė du protokolus ir paspaudė vienas kitam rankas.

Besišypsantis A.Davutoglu ir E.Nalbadianas akmeniniu veidu susėdo prie stalo pasirašyti sutarties. Padėję savo parašus keliuose puslapiuose, jiedu atsistojo ir paspaudė vienas kitam ranką. Kiti ministrai tuo tarpu plojo.

„Jūsų politinė drąsa, jūsų nepaliaujamos pastangos ir kilni vizija padarė šį susitarimą įmanomą“, – sakė Šveicarijos užsienio reikalų ministrė Micheline Calmy-Rey.

Turkijos ir Armėnijos ministrai, drauge su JAV, Rusijos, Prancūzijos ir Šveicarijos diplomatijos vadovais po pasirašymo iš karto išėjo iš salės ir nepadarė numatytų pareiškimų.

„Jokių problemų, jie pasirašė“, – vėliau sakė prancūzų užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras.

Pasak vieno armėnų diplomato, susitarimo pasirašymas užtruko dėl Ankaros ketinimo iškelti klausimą dėl to, ar armėnų žudynės prilygsta genocidui.

„Armėnų šalies prieštaravimai buvo susiję su turkų pareiškime buvusiomis nepriimtinomis formuluotėmis dėl armėnų genocido pripažinimo proceso“, – sakė diplomatas, kuris nesutiko skelbti savo pavardės.

„Po ilgų ir sunkių derybų armėnai sugebėjo neutralizuoti šį tekstą“, – pridūrė jis.

Turkijos ir Armėnijos susitarimai užmegzti diplomatinius ryšius, pradėti nuolatinį dialogą ir atidaryti savo bendrą sieną dar turi būti ratifikuoti abiejų šalių parlamentuose.

„Šį vakarą matėme istorinį pasirašymą“, – sakė JAV valstybės sekretorės pavaduotojas Europos ir Eurazijos klausimams Philas Gordonas.

NATO narės Turkijos ir Rusijos remiamos Armėnijos santykiai nutrūko po masinių armėnų žudynių Osmanų imperijoje Pirmojo pasaulinio karo metais.

Abiejų šalių pastangoms statyti tiltus po daugiau kaip metus trukusių diskretiškų derybų, kurioms tarpininkavo Šveicarija, vis dar trukdo stiprus nepritarimas pačiose Turkijos ir Armėnijos visuomenėse.

Įtakingas Armėnijos provakarietiškos opozicinės partijos „Paveldas“ narys Stepanas Safarianas žurnalistams sakė, kad šeštadienį pasirašyti protokolai pradėjo „didelės rizikos ir didelio netikrumo periodą“.

Turkijos pagrindinės opozicinės partijos lyderis Onuras Oymenas kalbėdamasis su televizijos „CNN-Turk“ korespondentais apkaltino vyriausybę „atsižadėjimu susidūrus su spaudimu iš išorės“ ir sakė, kad šis susitarimas „kelia didelį susirūpinimą dėl šalies ateities“.

Susitarimams savo paramą viešai pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovas Javieras Solana, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras B.Kouchneras, bet pasirašyti protokolai, kad įsigaliotų, dar turi įveikti kliūtis Turkijos ir Armėnijos parlamentuose.

„Pripažįstame tai, kaip sunku eiti į priekį ir kokios drąsos reikia eiti į priekį susiduriant su labai stipria opozicija abiejose šalyse“, – išskridusi iš Ciuricho sakė H.Clinton.

JAV prezidentas Barackas Obama po ceremonijos paskambino tuo metu į Ciuricho oro uostą vykusiai H.Clinton. Prezidentas labai džiaugėsi susitarimu, kurį laiko „dideliu žingsniu į priekį“, sakė vienas aukštas amerikiečių pareigūnas.

Protokoluose numatoma užmegzti diplomatinius ryšius, pradėti reguliarų dialogą, taip pat – ir dėl itin emocingai vertinamos abiejų šalių istorijos, atverti Armėnijos ir Turkijos sieną, sakė vienas JAV pareigūnas.

Stebėtojai sako, kad oficialus susitaikymas gali sudaryti sąlygas išėjimo prie jūros neturinčiai Armėnijai sulaukti taip reikalingo ekonomikos paskatinimo, o J.Solana pabrėžė, kad tai padarys poveikį Turkijos ir Armėnijos santykiams su ES.

Pripažįstame tai, kaip sunku eiti į priekį ir kokios drąsos reikia eiti į priekį susiduriant su labai stipria opozicija abiejose šalyse, – sakė Hillary Clinton.Jei susitarimas įsigalios, jis taip pat sustiprins kandidatės į ES Turkijos diplomatines pozicijas Pietų Kaukaze, kuris yra naftos ir gamtinių dujų tranzito į Vakarus koridorius.

Nors ir Turkijos, ir Armėnijos vyriausybės gali turėti daugumą parlamentuose, šiose šalyse tvyranti atmosfera neleidžia joms skubinti ratifikavimo.

Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas kitą dieną po to, kai penktadienį į Jerevano gatves išėjo protestuotojai, kreipėsi į šalies gyventojus ir pasakė, kad Armėnija „neturi alternatyvos santykių su Turkija užmezgimui be išankstinių sąlygų“.

Susitarime raginama, kad tam tikra specialistų grupė aptartų maždaug 1,5 mln. armėnų išžudymo per Pirmąjį pasaulinį karą „istorinę dimensiją“. Į tą diskusiją turi būti įtrauktas „nešališkas mokslinis istorinių įrašų ir archyvų ištyrimas, kad būtų apibrėžtos egzistuojančios problemos ir suformuluotos rekomendacijos“.

Ši išlyga laikoma nuolaida Turkijai, kuri neigia genocidą ir tvirtina, kad nurodomas aukų skaičius yra išpūstas ir kad tie nužudytieji yra pilietinio karo aukos.

Turkija diplomatinių ryšių neužmegzdavo dėl Jerevano kampanijos šiuo klausimu.

Susitaikyti trukdė ir kitas ilgai trunkantis ginčas – dėl Kalnų Karabacho anklavo, kuriame gyventojų daugumą sudaro armėnai ir kuris per karą atsiskyrė nuo Turkijos remiamo Azerbaidžano.

Turkija savo sieną su Armėnija uždarė 1993 metais, reikšdama paramą Azerbaidžanui. Pačioje Turkijoje vyriausybė buvo kaltinama nuolaidomis, kuriomis esą bus išduotas Azerbaidžanas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Interviu Aktualu

Lyčių lygybės ekspertas Rogeris Klinthas apie modernų vyrą: „Tai vyras, kuris prisiima atsakomybę“

Vardai

Šorenos ir A.Bružo skyrybų byloje parakas išsisklaidė: pakvipus taikai, teismas paskelbė verdiktą

Pasaulis kišenėje

Ignalinai reikia recepto, kaip tapti madinga – čia ne blogiau nei Nidoje

Kultūra

S.Gedos dukra: „Jis buvo ryto žmogus: pusryčiai, kava, radijas, o tada jau sėdasi prie stalo iki pietų“

Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizito pabaiga Vilniuje: „Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Gyvenimas

Košmariškas lietuvės gimdymas Jungtinėje Karalystėje: dėl dukters suluošinimo bylinėjasi su ligonine

Popiežiaus vizitas Aktualu

Antroji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Vardai

Tarp LKL aistruolių – ir brolius Lavrinovičius palaikiusios žmonos su vaikais

Verslas

Ekologinio ūkio savininkas: man gaila, bet turiu absoliučiai viską eksportuoti

Mokslas.IT

Surastas paskutinis Marso vandenynas

Popiežiaus vizitas Aktualu

Vytautas Landsbergis: per popiežiaus vizitą Lietuva įgijo draugą

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Vardai

Eurika Masytė sukėlė audrą feisbuke: kodėl popiežių oro uoste pasitiko būtent ši mergaitė?

24sek

Galingai puolę Prienų veteranai susitvarkė su „Lietkabeliu“

Gazas

Atlikti „Tesla Model 3“ saugumo bandymai: ar elektromobiliai yra saugesni už automobilius su vidaus degimo varikliais?

Aktualu

Popiežius Kaune kvietė kunigus būti arčiau žmonių: „Sako: žmonės neateina. Eik juos atrasti“

Vardai

Liucinos Rimgailės atostogos Balyje: be vyro, švenčiant pasakiškas draugės vestuves

Gazas

Šiauliuose paaiškėjo „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2018“

Vardai

Michaelas Jacksonas po mirties uždirba daugiau nei būdamas gyvas: jo giminaičiai maudosi prabangoje

Aktualu

Tragedija pasibaigusios regatos dalyviai: sąlygos buvo nelengvos, bet niekas varu nevarė

Naujienos

Interviu Aktualu

Lyčių lygybės ekspertas Rogeris Klinthas apie modernų vyrą: „Tai vyras, kuris prisiima atsakomybę“

Vardai

Šorenos ir A.Bružo skyrybų byloje parakas išsisklaidė: pakvipus taikai, teismas paskelbė verdiktą

Pasaulis kišenėje

Ignalinai reikia recepto, kaip tapti madinga – čia ne blogiau nei Nidoje

Kultūra

S.Gedos dukra: „Jis buvo ryto žmogus: pusryčiai, kava, radijas, o tada jau sėdasi prie stalo iki pietų“

Aktualu

Popiežiaus Pranciškaus vizito pabaiga Vilniuje: „Te Lietuva būna vilties švyturiu“

Gyvenimas

Košmariškas lietuvės gimdymas Jungtinėje Karalystėje: dėl dukters suluošinimo bylinėjasi su ligonine

Popiežiaus vizitas Aktualu

Antroji popiežiaus diena: penkios įsimintiniausios citatos

Vardai

Tarp LKL aistruolių – ir brolius Lavrinovičius palaikiusios žmonos su vaikais

Verslas

Ekologinio ūkio savininkas: man gaila, bet turiu absoliučiai viską eksportuoti

Mokslas.IT

Surastas paskutinis Marso vandenynas

Popiežiaus vizitas Aktualu

Vytautas Landsbergis: per popiežiaus vizitą Lietuva įgijo draugą

Kultūra

15min rekomenduoja: kokių renginių nepraleisti kitą savaitę?

Vardai

Eurika Masytė sukėlė audrą feisbuke: kodėl popiežių oro uoste pasitiko būtent ši mergaitė?

24sek

Galingai puolę Prienų veteranai susitvarkė su „Lietkabeliu“

Gazas

Atlikti „Tesla Model 3“ saugumo bandymai: ar elektromobiliai yra saugesni už automobilius su vidaus degimo varikliais?

Aktualu

Popiežius Kaune kvietė kunigus būti arčiau žmonių: „Sako: žmonės neateina. Eik juos atrasti“

Vardai

Liucinos Rimgailės atostogos Balyje: be vyro, švenčiant pasakiškas draugės vestuves

Gazas

Šiauliuose paaiškėjo „Geriausias Lietuvos vairuotojas 2018“

Vardai

Michaelas Jacksonas po mirties uždirba daugiau nei būdamas gyvas: jo giminaičiai maudosi prabangoje

Aktualu

Tragedija pasibaigusios regatos dalyviai: sąlygos buvo nelengvos, bet niekas varu nevarė

Vardai

Daugiau vandens

Sveikata

Ruduo pilnas komplimentų

Parašykite atsiliepimą apie 15min