Turkijos pristatyta naujoji tarpžemyninė balistinė raketa sukėlė daugiau klausimų nei susižavėjimo po to, kai dirbtinio intelekto sukurtame reklaminiame vaizdo įraše buvo parodyta, kaip ginklas atakuoja Turkijos sąjungininkę JAV.
Raketa „Yildirimhan“ šią savaitę Stambule vykusioje gynybos pramonės parodoje buvo pristatyta kaip sistema, galinti nuskrieti 6 tūkst. kilometrų, gabenti 3 tūkst. kilogramų kovinę galvutę ir skrieti iki 25 kartų greičiau už garsą. Tokios charakteristikos teoriškai Turkiją įtrauktų į labai siaurą valstybių ratą, gebančių kurti tarpžemynines balistines raketas.
„Tik atgrasymo tikslais“
18 metrų ilgio raketa „Yildirimhan“ netrukus po pristatymo sukėlė abejonių dėl realių savo galimybių. Abejones dar labiau sustiprino reklaminis vaizdo įrašas, kuriame buvo parodyta, kaip raketa smogia branduoliniams objektams ir kitiems taikiniams, primenantiems esančius JAV teritorijoje.
Vis dėlto oficialiai deklaruojamo raketos veikimo nuotolio nepakaktų pasiekti JAV teritorijai. Tą vėliau patvirtino ir Turkijos pareigūnai. Jie teigė, kad pilnai išbandytas šio raketos prototipas dar nėra sukurtas.
Turkija aktyviai demonstruoja savo karinę galią prieš šių metų liepą Ankaroje vyksiantį svarbų NATO lyderių susitikimą. Tuo pat metu JAV ir Izraelio karas su Iranu dar labiau sustiprino Turkijos siekį didinti savo karinį atgrasymą regione, kuriame netrūksta konfliktų.
„Ketiname šią sistemą naudoti tik atgrasymo tikslais“, – antradienį raketos pristatymo renginyje sakė Turkijos gynybos ministras Yasaras Guleris.
„Tačiau, jei prireiktų, niekas neturėtų abejoti, kad ją panaudosime nedvejodami ir maksimaliai efektyviai“, – pridūrė jis.
Nėra ženklų, kad ministras būtų žinojęs, jog vaizdo įraše galėjo būti pavaizduoti taikiniai Šiaurės Amerikoje.
Turkija yra tarp didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje
Nepaisant garsaus pristatymo, gynybos pareigūnai, pramonės atstovai ir kariniai ekspertai greitai suabejojo tikrosiomis raketos galimybėmis.
„Tai perdėtas vertinimas. Turkijos gynybos pramonė turi daug pajėgumų ir sparčiai tobulėja, tačiau tokio lygio ji dar nepasiekė“, – „Financial Times“ žurnalistams sakė vienas Vakarų šalių gynybos pareigūnas.
„Visa tai atrodo labai ambicinga ir kelia abejonių“, – pridūrė Oslo universiteto raketų ekspertas Fabianas Hoffmanas.
Praėjus kelioms dienoms po raketos pristatymo, Turkijos gynybos ministerija paaiškino, kad sistema vis dar yra bandymų stadijoje.
„Laboratoriniai raketų sistemos „Yildirimhan“, galinčios gabenti trijų tonų kovinę galvutę, bandymai buvo sėkmingai užbaigti, o lauko bandymai tęsiami“, – ketvirtadienį pranešė ministerija.
Sparčiai auganti Turkijos gynybos pramonė pavertė šalį 11-a didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje ir svarbia Europos partnere, siekiančia stiprinti savo karinį pajėgumą.
Kol Europa sunkiai tiekia ginkluotę Ukrainai ir bando papildyti išsekusias atsargas, Turkijos gamyklose masiškai gaminami šarvuočiai, karo laivai, dronai ir amunicija.
Svarbios NATO sąjungininkės, tokios kaip Jungtinė Karalystė ir Vokietija, Turkijos pramoninius pajėgumus įvardija kaip reikšmingus Europos gynybai.
Bendrovė „Baykar“, kuriai vadovauja Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žentas Selčukas Bairaktaras laikoma viena pasaulio lyderių dirbtiniu intelektu paremtų dronų gamyboje.
Įmonė taip pat bendradarbiauja su Italijos bendrove „Leonardo“. Tuo metu Ispanija praėjusiais metais iš „Turkish Aerospace“ įsigijo 30 mokomųjų naikintuvų „Hürjet“, skirtų karinių pilotų rengimui kartu su „Airbus“.
Turkija taip pat daug dėmesio skiria įvairių balistinių ir sparnuotųjų raketų kūrimui „atgrasymo tikslais, o jei to nepakaktų – ir karui“. Taip neseniai paskelbtame tyrime rašė gynybos analitikai Sitki Egeli ir Arda Mevlutoglu.
Tačiau analitikų teigimu, deklaruojamos „Yildirimhan“ savybės gerokai viršija dabartines Turkijos technologines galimybes.
Pasak Turkijos gynybos analitiko Murato Gurgeno, šiuo metu ilgiausio nuotolio Turkijos raketa yra valstybės remiamos bendrovės „Roketsan“ sukurta „Tayfun“. Bandymų metu ji pasiekė 600 kilometrų nuotolį – vos dešimtadalį oficialiai deklaruojamo „Yildirimhan“ veikimo atstumo.
