Dabar populiaru
Publikuota: 2019 sausio 8d. 10:01

Turkijos teismas pradeda nagrinėti rusų ambasadoriaus nužudymo bylą

Nužudytas Andrejus Karlovas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Nužudytas Andrejus Karlovas

Turkijos teismas, nagrinėjantis dvejų metų senumo Rusijos ambasadoriaus nužudymo bylą, antradienį pradeda teisti 28 įtariamuosius, įskaitant vieną JAV gyvenantį musulmonų dvasininką, kurį Ankara laiko 2016-ųjų nesėkmingo perversmo sumanytoju.

62 metų Andrejų Karlovą 2016-ųjų gruodžio 19-ąją per nuotraukų parodos atidarymą Ankaroje nušovė vienas turkų policininkas. Renginyje dalyvavę fotografai padarė daugybę kadrų iš šios netikėtos atakos.

22 metų užpuolikas Mevlutas Mertas Altintasas šaukė „Allahu Akbar“ (Dievas visų didžiausias) bei „Nepamirškit Alepo“ ir pažadėjo, kad visi atsakingieji už įvykius Sirijoje atsakys už savo veiksmus.

M.M.Altintasą netrukus nukovė Turkijos specialiųjų pajėgų pareigūnai.

Remiantis kaltinamuoju aktu, Ankaros prokurorai 16 įtariamųjų pareiškė kaltinimus dėl „tyčinės žmogžudystės ketinant sukelti baimę“. Dar 12 asmenų kaltinami „naryste teroristinėje organizacijoje“.

13 žmonių šiuo metu yra areštinėje, o likusieji teisiami už akių.

Tarp užsienyje esančių kaltinamųjų yra Fethullah Gulenas – JAV gyvenantis islamo pamokslininkas, laikomas prezidento Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pagrindiniu priešu, kurį Ankara kaltina 2016-aisiais surengus nesėkmingą valstybės perversmą.

F.Gulenas teigia neturįs nieko bendra nei su Rusijos ambasadoriaus nužudymu, nei su nepavykusiu puču.

Turkijos teisėsauga įtaria, kad F.Guleno vadovaujamas judėjimas suorganizavo A.Karlovo, kuris buvo vedęs ir turėjo vaiką, žmogžudystę, siekdamas pasėti „chaosą“.

Turkija vadina minėtą judėjimą „Fethullah teroro organizacija“ (FETO), nors jo nariai teigia, kad ši organizacija yra taiki ir siekia populiarinti pasaulietinį ugdymą.

Įtarimai mesti ir Serifui Ali Tekalanui – buvusiam su F.Gulenu siejamo Stambulo universiteto rektoriui, dabar vadovaujančiam Teksase įsikūrusiam Šiaurės Amerikos universitetui (NAU).

„Ataka“ prieš Turkijos ir Rusijos saitus

Prokurorai prašo teismo skirti įtariamiesiems įvairias bausmes, įskaitant laisvės atėmimą iki gyvos galvos už sunkius nusikaltimus – ši bausmė, kuria Turkijoje buvo pakeista egzekucija, atliekama griežtesnėmis sąlygomis nei įprastos laisvės atėmimo bausmės.

Kaltinamajame akte teigiama, kad F.Guleno judėjimas planavo nužudyti 2013-aisiais ambasadoriumi paskirtą A.Karlovą siekdamas, kad „nutrūktų dvišaliai santykiai“, o Rusija ir Turkija atsidurtų ant „karštojo karo“ slenksčio.

Kremlius anksčiau ragino nedaryti skubių išvadų dėl diplomato nužudymo.

Nors Maskva nekartoja pareiškimų dėl F.Guleno sąsajų, Juodosios jūros regiono ekspertas iš Užsienio politikos tyrimų instituto Selimas Koru pernai parengtoje ataskaitoje pažymėjo, kad Rusija siuntė į Turkiją tyrėjų, ir „jei jie priėjo kitokią išvadą, nieko apie tai nepasakė“.

Diplomatinė krizė tarp Maskvos ir Ankaros kilo 2015-aisiais, kai Turkijos naikintuvas numušė Rusijos karo lėktuvą Sirijos pasienyje.

Tačiau iki 2016-ųjų vasaros dvišaliai santykiai pagerėjo, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir R.T.Erdoganas net palaikydami skirtingas Sirijos konflikto šalis pademonstravo, kad siekia rasti sprendinį karui užbaigti.

Per valymą, kurį kritikuoja žmogaus teisių organizacijos ir Ankaros sąjungininkai Vakaruose, Turkijoje nuo 2016-ųjų buvo areštuoti dešimtys tūkstančių žmonių, kaltinamų palaikant ryšius su F.Gulenu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min