C.Onalis daug metų dirbo korespondentu įvairiose Artimųjų Rytų šalyse. Po 2016-ųjų bandymo įvykdyti perversmą Turkijoje, jis, kaip ir dešimtys R.T.Erdoganą kritiškai nušviečiančių žurnalistų, buvo įkalintas.
Šiuo metu C.Onalis gyvena išeivijoje.
Operacija – vidaus problemų maskavimas
Pasak C.Onalio, viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios Turkija pradėjo operaciją šiaurės Sirijoje, yra daug laiko tvyrantis nerimas dėl galimos kurdų valstybės sukūrimo.
„Manoma, kad be prieigos prie Viduržemio jūros kurdai negali sukurti savo valstybės. Todėl Turkija mano, kad kurdų autonomija Sirijos pasienyje atvers kelią kurdų valstybei“, – teigė jis.
Vis dėlto, tai – ne vienintelė priežastis.
C.Onalis atkreipia dėmesį į Turkijos vidaus problemas: šalies ekonomika – smarkiai nusilpusi, be to, R.T.Erdoganas yra susilpnėjęs politiškai. Vasarą vykusiuose savivaldos rinkimuose prezidento partijos kandidatas sostinėje Stambule pralaimėjo opozicionieriui Ekremui Imamoglu. Surengus pakartotinius rinkimus, rezultatai nepasikeitė.
„Turkijos viduje yra daug ekonominių, socialinių problemų, kurias Erdoganas turėjo užmaskuoti“, – apie operacijos šiaurės Sirijoje priežastis kalbėjo apžvalgininkas.
Pasak C.Onalio, prezidentui pavyko įgyvendinti savo tikslą, kadangi turkai – dideli nacionalistai.
„Prieš operaciją prieš Erdoganą pasisakiusios partijos jai prasidėjus vėl ėmė remti prezidentą. Turkai viską pamiršo ir dabar kalba tik apie operaciją“, – 15min sakė C.Onalis.
JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie pajėgų iš šiaurės Sirijos patraukimą, Ankara pradėjo operaciją, neva skirtą sukurti saugumo zoną, į kurią galėtų grįžti Sirijoje besiglaudžiantys pabėgėliai.
Šiaurės Siriją kontroliuoja Sirijos demokratinės pajėgos (SDF), kurias daugiausia sudaro kurdų Liaudies apsaugos dalinių (YPG) nariai. YPG yra artimai susijusi su Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Ankara laiko teroristine organizacija.
Turkijos vyriausybė ir didelė dalis visuomenės PKK laiko egzistencine grėsme šalies nacionaliniam saugumui ir teritoriniam vientisumui.
Auganti Rusijos įtaka
Žurnalistas teigė nesitikintis, kad JAV skirs naujas sankcijas Turkijai, jog sustabdytų jos agresiją. C.Onalis tikina, kad šiuo metu galėtų padėti tik Europos Sąjunga (ES).
„JAV turkų pareigūnams skirtos asmeninės sankcijos nėra tokios veiksmingos, nebent trumpuoju laikotarpiu. Ilgalaikėje perspektyvoje kažką pakeisti gali tik Europos Sąjunga. Deja, ji šiuo metu (dėl operacijos Sirijoje – red.) yra labai tyli – galbūt bijo pabėgėlių.
Įdomu tai, kad Erdoganas gali ateityje pasakyti, jog savo rankose turi daug IS kovotojų, ir panaudoti juos prieš ES. Manau, kad Europa tai žino, todėl tyli“, – tikino C.Onalis.
Turkijai pradėjus operaciją šiaurės Sirijoje, kilo nerimas dėl kurdų kalinamų „Islamo valstybės“ kovotojų – manoma, kad jų skaičius gali siekti 12 tūkst. Žiniasklaida jau praneša apie iš kalėjimų ir stovyklų pabėgusius džihadistų giminaičius ir rėmėjus.
Bendrijos valstybėms pradėjus kritikuoti Turkijos vykdomą puolimą, R.T.Erdoganas pagrasino leisti 3,6 mln. šalyje esančių pabėgėlių pasiekti Europą. 2016-aisiais Briuselis ir Ankara pasirašė susitarimą, pagal kurį iš Turkijos į Graikijos salas bandantys patekti migrantai grąžinami į Turkiją.
C.Onalio teigimu, pastaruoju metu Rusijos įtaka Artimuosiuose Rytuose itin išaugo.
C.Onalis: „Rusija Erdoganu naudojasi, kad pasiektų savo tikslus. Rusija nepriklauso šiai geografijai, tačiau dėl Erdogano politikos gali įsitvirtinti Sirijoje vietoj JAV.“
„Rusija Erdoganu naudojasi, kad pasiektų savo tikslus. Rusija nepriklauso šiai geografijai, tačiau dėl Erdogano politikos gali įsitvirtinti Sirijoje vietoj JAV. Jei Trumpas nori tik kontroliuoti naftos rezervus, Putinas siekia prieigos prie Viduržemio jūros.
Šiuo metu Rusija yra pagrindinė žaidėja regione: ji pasitelkia visas kortas prieš visas šalis, įskaitant Turkiją. Todėl nežinau, ką Erdoganas darys, kai Rusija pasisakys prieš jį“, – 15min sakė C.Onalis.
Šią savaitę R.T.Erdoganas ir V.Putinas pasirašė susitarimą, numatantį, kad Rusijos pajėgos prisidės prie kurdų Liaudies apsaugos dalinių atitraukimo iš pasienio rajonų už 30 kilometrų nuo Turkijos ir Sirijos sienos. Rusijos karinė policija jau patruliuoja šiose vietovėse.
Vis dėlto, C.Onalis atkreipia dėmesį į iššūkius, kurie gali kilti įtaką plečiančiai Rusijai. Pavyzdžiui, Sirijoje ir Irake jai sutrukdyti gali įvairūs veikėjai: teroristinės grupuotės, įskaitant IS, kurdų grupės, arabų gentys.
Be to, JAV įtakos nereikia nurašyti ir todėl, kad ji per pastaruosius 20 metų šiame regione išplėtė žvalgybos tinklą.
TAIP PAT SKAITYKITE: JAV išvedus pajėgas, Rusijos padėtis Sirijoje – taip pat komplikuota
Kurdų likimas – neaiškus
C.Onalio manymu, Turkijos buvimas Sirijoje neįmanomas be šalies diktatoriaus Basharo al Assado, Rusijos ir Irano pritarimo, taip pat JAV pasitraukimo. „Jei rytoj Assadas pasakys, kad Turkija turi pasitraukti, ji turės taip ir padaryti“, – pridūrė jis.
Pasak apžvalgininko, sunku prognozuoti, koks likimas laukia kurdų turėtos dalinės autonomijos šiaurės Sirijoje.
„Jie nepasitiki Assadu, nepasitiki ir Erdoganu, nes praeityje Turkijos režimas išžudė daug kurdų. Jie to niekada nepamirš“, – tikino C.Onalis.
Anot jo, galbūt kurdams trumpam laikui ir pavyktų susitarti dėl autonomijos, tačiau nepasitikėjimas jaučiamas ir iš B.al Assado pusės.
