Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gruodžio 16d. 22:59

Turtingos šalys avansu susišlavė vakcinas nuo koronaviruso: kas lieka skurdesnėms valstybėms?

JAV jau pasiekė pirmosios „Pfizer“ vakcinos siuntos
„Scanpix“ nuotr. / JAV jau pasiekė pirmosios „Pfizer“ vakcinos siuntos

Vis daugiau vakcinų nuo koronavirusų uždegama žalia šviesa, o kai kur žmones jau pradėta skiepyti. Tiesa, daugiau nei pusę dozių, kurios bus pagamintos ir atsidurs rinkoje iki kitų metų pabaigos, jau įsigijo turtingosios valstybės. Šalims, kurios skursta, vakcinų tiesiog nebeliks tiek, kiek reikėtų, pastebi „The New York Times“.

Skaičiai iškalbingi. Daugelis skurstančių valstybių per 2021 metus galės vakcinuoti daugiausia 20 proc. savo gyventojų, o turtingiausios pasaulio šalys dozių jau įsigijo tiek, kad populiacijas galėtų paskiepyti kelis kartus.

Turtingosios valstybės milžinišką kiekį vakcinų įsigijo ar rezervavo dar tuo metu, kai nebuvo jokių garantijų, kad konkrečios formulės bus efektyvios.

Bet jei visos tos dozės bus pristatytos, Europos Sąjunga jos narių gyventojus galės paskiepyti du kartus, Jungtinė Karalystė ir JAV – keturis kartus, o Kanada – net šešis kartus. Tai rodo sutarčių dėl vakcinų įsigijimo analizė.

Dozių – gerokai daugiau nei reikia

„Didelių atlyginimų šalys prasibrovė prie fronto linijos ir ištuštino lentynas“, – konstatavo Djuko universiteto tyrėja Andrea Taylor.

Žinoma, logikos yra. Tarkime, JAV skyrė milijardus dolerių penkių daugiausia vilčių teikiančių vakcinų tyrimams, kūrimui ir gamybai – pinigų buvo atseikėta tiek, kad būtų dirbama žaibo greičiu. Bet tokia parama buvo teikiama su viena labai svarbia sąlyga – kad amerikiečiai pirmieji gautų vakcinas, pagamintas būtent JAV.

„Scanpix“/AP nuotr./„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso
„Scanpix“/AP nuotr./„Pfizer-BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso

Prie amerikiečių greitai su išankstiniais užsakymais prisijungė ir kitos turtingos šalys, dažnu atveju išsirūpinusios ir teisę išplėsti susitarimą.

Pavyzdžiui, JAV yra rezervavusios 100 mln. dozių iš „Pfizer“, bet turi teisę įsigyti dar 500 mln. Vašingtonas taip pat yra užsakęs 200 mln. dozių „Moderna“ vakcinos su galimybe nusipirkti dar 300 mln.

Gamybos apimtys ribotos, tad gali būti, kad nepasiturinčios valstybės visiškai imunizuoti gyventojus galės tik 2024 metais.

Dar 810 mln. dozių iš viso užsakyta iš kompanijų „AstraZeneca“, „Johnson & Johnson“, „Novavax“ ir „Sanofi“. Papildomos sąlygos reiškia, kad iš viso dozių užsakyta apie 1,5 mlrd.

Jungtinė Karalystė iš visų šių kompanijų yra užsakiusi 357 mln. vakcinos nuo koronaviruso dozių. Pasirūpinta ir galimybe nusipirkti dar 152 mln. dozių.

Europos Sąjungos rodiklis – 1,3 mlrd. dozių ir teisė įsigyti 660 mln. papildomų dozių. Beveik visos šios vakcinos sudarytos iš dviejų skiepų, tarp kurių reikia palaukti.

Tai, kaip greitai turtingos šalys gaus reikalingą vakcinų skaičių, priklauso nuo jų patvirtinimo. „Pfizer“ vakcina, kuri sukurta bendradarbiaujant su „BioNTech“, jau patvirtinta Jungtinėje Karalystėje, Bahreine, Kanadoje, Meksikoje, Saudo Arabijoje ir JAV.

„Scanpix“/„ZUMAPRESS.com“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina
„Scanpix“/„ZUMAPRESS.com“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

„Moderna“ vakcina artimiausiomis dienomis bus irgi patvirtinta JAV, o Jungtinė Karalystė, Indija ir kelios kitos šalys netrukus uždegs žalią šviesą „AstraZeneca“ vakcinai.

Šiaip ar taip, perspektyva didžiajai skurdesnio pasaulio daliai niūri. Gamybos apimtys ribotos, tad gali būti, kad nepasiturinčios valstybės visiškai imunizuoti gyventojus galės tik 2024 metais.

Iniciatyva graži, bet ar įgyvendinama?

Tiesa, ne visos neturtingos valstybės susidurs su problemomis – dalis jų išsirūpino nemažą kiekį vakcinos dozių, nes sugebėjo įtikinti farmacininkus, kad vaistų gamybos pramonė tikrai susitvarkys.

Viena tokių šalių – Indija, kuri kitais metais pagamins daugiausia vakcinų dozių. Indijos serumo institutas, prisidėjęs prie „AstraZeneca“ ir „Novavax“ vakcinų kūrimo, pažadėjo Deliui skirti lygiai pusę dozių, kurios bus pagamintos.

„Indijai tenka pirmenybė, nes Indija – mano tėvynė“, – pareiškė šios institutu pasivadinusios kompanijos vadovas Adaras Poonawalla.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Adaras Poonawalla
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Adaras Poonawalla

Lotynų Amerikai 150 mln. vakcinos dozių nupirks meksikietis milijardierius Carlosas Slimas, nurodęs savo valdomoms gamykloms Argentinoje ir Meksikoje kibti į darbus.

„AstraZeneca“ vakcina, beje, puikiai tinka skurdesnėms valstybėms, nes ji pigesnė ir ją lengva laikyti. Šios vakcinos dozių iš viso užsakyta 3,21 mlrd. – gerokai daugiau nei kitų kompanijų, be to, pusė dozių keliaus į nepasiturinčias šalis.

„Indijai tenka pirmenybė, nes Indija – mano tėvynė“, – pareiškė šios institutu pasivadinusios kompanijos vadovas Adaras Poonawalla.

„Johnson & Johnson“ kuria vieno skiepo vakciną. Tai irgi patogu besivystančiam pasauliui, kuriam ši kompanija pažadėjo mažiausiai 500 tūkst. dozių. Kinija taip pat žada savo vakcinomis aprūpinti tokias valstybes.

Galiausiai yra verslininkas ir filantropas Billas Gatesas, kartu su Pasaulio sveikatos organizacija pradėjęs iniciatyvą skirti milijardą vakcinos nuo koronaviruso dozių 92 skurdžioms šalims. Dar milijardas atitektų geriau gyvenančioms valstybėms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Billas Gatesas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Billas Gatesas

Ši iniciatyva pavadinta COVAX, ją taip pat remia Prancūzija ir Europos Komisija. Jos tikslas – užtikrinti, kad vakcinos, kurių veiksmingumas ir saugumas yra patvirtinta, būtų prieinamos visoms šalims, o ne vien turtingosioms.

Tačiau kol kas rinkti pinigus sekasi sunkiai. Net jei pasisektų, milijardo dozių užtektų mažiau nei 20 proc. skurdžių valstybių gyventojų.

Pranešimai spaudai ir realybė

Nors turtingos valstybės rezervavo daugumą vakcinų, eilėje teks laukti ir joms. Visų užsakytų dozių negaus nė viena šalis, įskaitant Lietuvą, kurią gruodžio pabaigoje turėtų pasiekti vos 9750 vakcinų dozių. Jų užtektų tik mažiau nei 5 tūkst. žmonių.

„Vien tai, kad užsakyta 100 mln. dozių, nereiškia, jog jau gruodį atkeliaus visas 100 mln.“, – teigė Dartmuto universiteto medicinos profesorius Kendallas Hoytas.

Sutartyse kompanijų minimas vakcinų pristatymo tvarkaraštis nevienodas. Vienos viešai skelbia, kad dozės atkeliaus 2021 metų pradžioje, bet kiti pranešimai aptakesni – o kadangi sutartys privačios, suformuoti lūkesčius nelengva tiek vyriausybėms, tiek visuomenėms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcinos dozės gabenamos specialiais konteineriais
AFP/„Scanpix“ nuotr./„Pfizer“ vakcinos dozės gabenamos specialiais konteineriais

Kai kuriems kritikams atrodo nenormalu, kad pasaulinis COVID-19 vakcinų tiekimas priklauso nuo konfidencialių sutarčių turinio.

Geras pavyzdys „Pfizer“ vakcina, kurios dozių per ateinančius metus žadama pagaminti 1,3 mlrd. JAV vyriausybė nusipirko 100 mln. dozių, bet kompanija netrukus pranešė amerikiečiams, kad reikės laukti iki birželio – toks kontraktas.

Ir nors „Pfizer“ vakcinos jau pasiekusios Jungtinę Karalystę, Kanadą ir JAV, neaišku, kada jų dozės atkeliaus į kitas valstybes. Tarkime, Meksikai gali tekti laukti iki metų.

Vyriausiasis ES derybininkas dėl vakcinų pristatymo, Clemensas Aueras, tikina, kad Bendrijos sutartyje su „Pfizer“ dėl 200 mln. dozių griežtai nustatytas jų atgabenimo tvarkaraštis. Bet jis vis tiek slepia konkrečią informaciją.

Kanada nepatenkinta dėl „Moderna“ vakcinų. Šalis susitarimą dėl 20 mln. dozių pasiekė dar rugpjūtį, o amerikiečiai, britai ir ES apie kontraktą su „Moderna“ pranešė tik vėliau.

Tad kai „Moderna“ neseniai paskelbė, kad pirmosios 20 mln. dozių atiteks JAV, Kanados politikai sulaukė aštrios kritikos iš gyventojų – kodėl užleidote vietą eilėje? Bet tuo metu nebuvo plačiai žinoma, kad „Moderna“ turėjo pažadėti pirmąsias dozes JAV mainais į finansinę paramą.

Blogiausias įmanomas scenarijus – visų šalies gyventojų vakcinavimas prieš tai nepasiūlius vakcinos didelės rizikos grupėms kitose valstybėse.

Galiausiai keičiasi ir pačių kompanijų skaičiavimai. „Pfizer“ iš pradžių skelbė, kad iki metų pagamins 100 mln. vakcinos dozių, bet vėliau skaičių sumažino per pusę, o „Novavax“ dėl dozių trūkumo turėjo atidėti klinikinius tyrimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Moderna“ vakcina
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Moderna“ vakcina

Savo ruožtu „AstraZeneca“ yra įsipareigojusi parduoti 3,21 mlrd. vakcinos dozių, bet kol kas susitarė tik dėl 2,86 mlrd. dozių pagaminimo.

O šalia – vis garsesni raginimai turtingoms šalims negailėti vakcinų toms valstybės, kurios neturi tiek pinigų. Siūloma net neskubėti skiepyti savo gyventojų – kad dozių užtektų ir besivystančiam pasauliui.

„Blogiausias įmanomas scenarijus – visų šalies gyventojų vakcinavimas prieš tai nepasiūlius vakcinos didelės rizikos grupėms kitose valstybėse“, – pabrėžė PSO generalinio direktoriaus pavaduotojas Bruce'as Aylwardas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min