2026-03-24 10:58

Lenkai pasakė, ką galvoja apie narystę ES: atkartoja grėsmingą scenarijų

Naujausia apklausa parodė, kad didžioji dauguma lenkų nori, kad jų šalis liktų Europos Sąjungoje, o Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad, jei dešinioji opozicija laimės kitus rinkimus, šalis gali atsidurti „Polexit“ zonoje, rašo „TVP World“.
Donaldas Tuskas / Marcin Banaszkiewicz/Fotonews / ZUMAPRESS.com
Donaldas Tuskas / Marcin Banaszkiewicz/Fotonews / ZUMAPRESS.com

Pirmadienį privačios televizijos „Polsat News“ užsakymu apklausos bendrovės IBRIS atlikto ir paskelbto tyrimo duomenimis, beveik 73 proc. respondentų mano, kad Lenkija turėtų likti ES, o apie 22 proc. pasisako už išstojimą.

Tyrimo rezultatai gauti šalyje didėjant politinei trinčiai dėl Varšuvos santykių su Briuseliu, kai proeuropietiška vyriausybė, vadovaujama Pilietinės koalicijos (KO) partijos atstovo D.Tusko, prieštarauja euroskeptiškai nusiteikusiems dešiniųjų balsams.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karolis Nawrockis
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Karolis Nawrockis

Prieš dvi savaites Lenkijos prezidentas nacionalistas Karolis Nawrockis, priklausantis konservatyviai opozicinei partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), vetavo teisės aktą, kuris būtų leidęs gauti beveik 44 mlrd. eurų ES paskolų gynybai.

Prezidentas tvirtino, kad paskola gali pakenkti Lenkijos suverenitetui, o vyriausybė šį teiginį neigė.

Nors vyriausybė nurodė, kad rado apeinamą būdą, kaip užtikrinti lėšų gavimą nepaisant to, K.Nawrockio veto sukėlė aršias politines diskusijas, o D.Tuskas įspėjo, kad prezidento žingsnis gali padėti pamatus būsimam pasitraukimui iš bloko.

Penktadienį D.Tuskas pareiškė, kad jei „antieuropietiškos jėgos“ laimėtų kitus Lenkijos parlamento rinkimus, kurie įvyks 2027 m., jos galėtų šalį išstumti iš ES.

Stiprėja prieš ES nukreipta retorika

Nors didžiausios partijos atvirai nepritaria pasitraukimui iš bloko, Lenkijoje stiprėja prieš ES nukreipta retorika: vis labiau euroskeptiška PiS ir kraštutinių dešiniųjų partija „Konfederacja“ teigia, kad narystė bloke riboja Lenkijos nepriklausomybę.

Lenkija įstojo į ES 2004 m. ir nuo to laiko daugiau kaip du dešimtmečius sparčiai augo ir vystėsi.

Varšuva / Aleksandra Szmigiel / REUTERS
Varšuva / Aleksandra Szmigiel / REUTERS

Paramos sumažėjimas

Kaip rašo „TVP World“, analitikai pažymi, kad pastaraisiais metais parama narystei ES iš tiesų sumažėjo. Apklausos bendrovės CBOS 2022 m. apklausa, atlikta po Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė, kad narystę ES palaikė 92 proc. lenkų – beveik 20 procentinių punktų daugiau nei dabar.

Pirmadienį paskelbtoje apklausoje 50,7 proc. respondentų nurodė, kad Lenkija „tikrai“ turėtų likti ES, o 22,1 proc. – kad „apskritai“ turėtų likti.

Už pasilikimą daugiausia pasisakė moterys, 60-69 metų amžiaus žmonės, didžiųjų miestų, kuriuose gyvena daugiau kaip 250 tūkst. žmonių, gyventojai ir aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Tuo tarpu 16,2 proc. respondentų teigė, kad „apskritai“ Lenkija turėtų išstoti iš ES, o 6,7 proc. respondentų pažymėjo, kad šalis „tikrai“ turėtų pasitraukti iš bloko.

Daugiau nei pusė (56,5 proc.) respondentų teigė, kad Lenkija iš narystės ES daugiau laimėjo, nei prarado.

18,1 proc. atsakiusiųjų mano priešingai, o 16,7 proc. įvertino, kad nauda ir praradimai yra tolygiai subalansuoti. Tuo tarpu 8,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą „Nežinau/negaliu pasakyti“.

Apklausa taip pat parodė, kad Europos Sąjungą labiausiai palaikė Naujosios kairės partijos rinkėjai – net 100 proc., po jų sekė D.Tusko Pilietinė koalicija – 96,9 proc.

Europos Sąjungos vėliava / / AP
Europos Sąjungos vėliava / / AP

Pastebėta keista tendencija, kad išstojimui iš ES nepritaria daugiau kraštutinių dešiniųjų partijos „Konfederacja“ rinkėjų (57,6 proc.) nei nuosaikesnės, bet vis dar dešiniosios opozicinės partijos „Teisė ir teisingumas“ rinkėjų (54,2 proc.).

Be to, daugiau kaip 60 proc. tų, kurie pernai per prezidento rinkimus balsavo už K.Nawrocki, teigia nenorintys, kad Lenkija išstotų iš ES.

Kartu 31,8 proc. jo rinkėjų mano, kad narystė ES atneša daugiau trūkumų nei privalumų.

Jungtinės Karalystės pamokos

Penktadienį kalbėdamas apie „Polexit“ riziką, premjeras D.Tuskas pabrėžė, kad Lenkija turėtų pasimokyti iš Jungtinės Karalystės, kuri išstojo iš bloko po 2016 m. referendumo.

„Jungtinėje Karalystėje likus maždaug šešiems mėnesiams iki referendumo beveik 70 proc. britų pareiškė norintys likti ES“, – sakė D.Tuskas Lenkijos transliuotojui TVN24.

123RF.com nuotr./„Brexit“
123RF.com nuotr./„Brexit“

„Todėl Ministras Pirmininkas Davidas Cameronas nusprendė surengti referendumą. (...) Šiandien, praėjus keleriems metams po „Brexit“... apie 70 proc. norėtų, kad Jungtinė Karalystė grįžtų į Europos Sąjungą.“

Premjeras pridūrė, kad svarbu užkirsti kelią panašiai situacijai Lenkijoje.

„Svarbiausia neleisti, kad įsivyrautų tai, kas nutiko Jungtinėje Karalystėje – kad įsismarkuotų sąmokslo teorijos, kartais visiškai absurdiški teiginiai apie ES ir primityvios nacionalizmo versijos“, – įspėjo D.Tuskas.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų buvimas ES yra viena iš absoliučių mūsų nepriklausomybės, saugumo ir laisvės sąlygų“, – pabrėžė ministras pirmininkas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą