„Įvertinome pirmojo rimtų derybų, kuriose dalyvavo Ukrainos, JAV, ES ir Kanados vadovai, etapo rezultatus. Taika yra horizonte. Nėra abejonių, kad įvyko įvykių, kurie suteikia pagrindo tikėtis, kad šis karas gali greitai baigtis. Tačiau tai vis dar viltis, dar toli gražu ne 100 proc. užtikrintumas“, – aiškino jis žurnalistams.
„Kai sakau, kad taika yra artima, turiu omenyje artimiausias savaites, o ne artimiausius mėnesius ar metus“, – pridūrė ministras pirmininkas.
Pasak D.Tusko, Jungtinės Valstijos pareiškė esančios pasirengusios dalyvauti teikiant saugumo garantijas Ukrainai po to, kai bus pasirašytas taikos susitarimas. Jis pažymėjo, kad saugumo garantijos apima JAV karių buvimą, pavyzdžiui, pasienyje arba ant Ukrainos ir Rusijos sąlyčio linijos.
„Tokie nedviprasmiški pareiškimai pasirodė pirmą kartą. Pažiūrėsime, kiek nuoseklūs bus mūsų partneriai kitoje Atlanto pusėje, tačiau tai suteikia mums vilties, kad šios derybos bus sėkmingos. Karo pabaigą laikau sėkme“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.
Tačiau nei Kyjivas, nei Vašingtonas, nei kiti Europos lyderiai viešai nepatvirtino, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios dislokuoti karius Ukrainoje.
D.Tuskas taip pat pažymėjo, kad Kyjivas vis dar turės eiti į kompromisą teritorinių klausimų atžvilgiu. Jis pridūrė, kad ukrainiečiai turės duoti sutikimą dėl teritorinių sprendimų, ir pažymėjo, kad „akivaizdu, jog šis galimas sutikimas turi būti sąlyginis, priklausantis nuo realių, patikimų saugumo garantijų Ukrainai po galimo taikos sudarymo“.
Anksčiau Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas nurodė, kad kai kurios šalys yra pasirengusios siųsti savo taikos palaikymo kontingentą į Ukrainą pasibaigus karui. Pasak jo, tarp jų yra Prancūzija, Vokietija, Turkija ir Jungtinė Karalystė.
