Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 6d. 22:58

Tvarkingai žmones pagal rizikos grupes skiepijantys britai ruošiasi švęsti: artėja diena be mirčių nuo COVID-19

Skiepijimas nuo koronaviruso Londone
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Skiepijimas nuo koronaviruso Londone
Vos prieš kelis mėnesius Jungtinė Karalystė liūdnai skaičiavo koronaviruso krizės aukas. Tačiau mokslininkai dabar teigia, kad sparčiai artėja diena, kai šalyje nebus užfiksuota nė viena mirtis nuo COVID-19. Tokią džiaugsmingą tendenciją nulėmė tiek tvarkingas gyventojų skiepijimas pagal rizikos grupes, tiek atsargus viešojo gyvenimo ribojimų švelninimas, rašo „The Guardian“.

Šios savaitės antradienį Jungtinėje Karalystėje pranešta apie keturias mirtis nuo COVID-19 – praėjus daugiausiai 28 dienoms po teigiamo testo rezultato. Pirmadienį fiksuota tik viena mirtis.

Panašu, kad keli mėnesiai skausmingo karantino labiau užkrečiamų koronaviruso atmainų akivaizdoje ir spartus gyventojų skiepijimas veiksmingomis vakcinomis davė savo – šalyje dabar jaučiamas akivaizdus optimizmas.

Karantinas ir vakcinos – sėkmės formulė

Brutalią žiemą pamiršti sunku. Vien sausį Jungtinėje Karalystėje pranešta beveik apie 32 tūkst. žmonių mirtį nuo COVID-19, o ekspertai jau tada kalbėjo, kad tokius skaičius reikia tiesiogiai sieti su nesugebėjimu laiku paskelbti karantino.

Vis dėlto balandį mirčių jau buvo tik 753, o gegužę jų turėtų būti dar mažiau. Verta atsiminti, kad paskutinį kartą per dieną mirčių nuo koronaviruso nebuvo užfiksuota daugiau nei prieš devynis mėnesius, bet dabar tikėtina, jog tokių atvejų bus jau gegužę.

Aišku, viena diena reiškia nedaug. Žmonės kol kas toliau mirs nuo COVID-19, naikinant ribojimus dėl svečiavimosi pas draugus ar gimines greičiausiai daugės ir užsikrėtimų.

Tačiau labai svarbu pasiekti, kad mažai mirčių būtų fiksuojama kiekvieną dieną. Toks tikslas įmanomas, o aktualūs keli faktoriai.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso Londone
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Skiepijimas nuo koronaviruso Londone

Metų pradžioje karantinas padėjo suvaldyti epidemijos plitimą ir sumažino R rodiklį, kuris parodo, kiek žmonių vidutiniškai užkrečia vienas susirgęs asmuo. Kai tik R rodiklis nukrito žemiau 1, epidemija pradėjo slūgti, o, žinoma, mažesnis infekcijų skaičius nulėmė ir mažiau mirčių.

Tuomet prisidėjo ir ambicinga vakcinavimo kampanija. Tą patį sausį ir vasarį Jungtinė Karalystė greitai įsibėgėjo, o pirmieji skiepai buvo skiriami labiausiai pažeidžiamiems gyventojams, kuriems rizika mirti nuo COVID-19 buvo didžiausia.

Svarbu tai, kad skiepai R rodiklį nustūmė dar žemiau. Be to, net jei paskiepyti žmonės užsikrėsdavo koronavirusu (tai retais atvejais įmanoma, – red.), pastarojo dalelių į kvėpavimo takus patekdavo mažiau, tad užkratas dažniausiai nebūdavo perduodamas.

Atsargus balansavimas

Britų nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos (NHS) vakcinavimo strategija buvo paremta siekiu visų pirma apsaugoti tuos gyventojus, kuriems kyla didžiausias pavojus užsikrėtus sunkiai susirgti ar mirti.

Šį sprendimą mokslininkai vadina pačiu svarbiausiu, logiškiausiu ir net paprasčiausiu. Mat pirmiausia buvo skiepijami žmonės, patenkantys į devynias pagrindines prioritetines gyventojų grupes.

Dozės atiteko itin pažeidžiamiems žmonėms, vartojantiems vaistus, kurie silpnina jų imuninę sistemą, asmenims, kuriuos kamuoja chroniškos ligos, galiausiai visiems, sulaukusiems bent 50 metų.

Statistika iškalbinga. 99 proc. mirčių nuo COVID-19 fiksuota būtent šioje Jungtinės Karalystės gyventojų grupėje, kurią iš viso sudaro 32 mln. žmonių.

Mažiausiai 95 proc. 50 metų ir vyresnių Jungtinės Karalystės gyventojų gavo bent vieną dozę bei taip pranoko net optimistiškiausias mokslininkų prognozes.

Taip, prieš prasidedant skiepijimo kampanijai valstybė galėjo remtis tik klinikinių tyrimų duomenimis – specialistai nebuvo tikri dėl skiepų veiksmingumo realiame pasaulyje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Londoniečiai leidžia laiką kavinėse
AFP/„Scanpix“ nuotr./Londoniečiai leidžia laiką kavinėse

Bet atsakymai dabar aiškūs, nes informacijos jau netrūksta. Pirmąja gera naujiena tapo žinia, kad britai skiepijasi itin noriai – mažiausiai 95 proc. 50 metų ir vyresnių šalies gyventojų gavo bent vieną dozę bei taip pranoko net optimistiškiausias mokslininkų prognozes.

Tada atkeliavo duomenys ir apie įspūdingą vakcinų poveikį. Nustatyta, kad tik labai maža dalis žmonių turėjo vykti į ligoninę, jei buvo paskiepyti bent viena doze prieš tris savaites – tai logiška, nes organizmas tinkamą imuninį atsaką suformuoja per dvi tris savaites.

Dar kovą paskelbti modeliai rodo, kad jau gegužę ir birželį mirčių nuo COVID-19 Jungtinėje Karalystėje gali būti fiksuojama labai mažai arba nefiksuojama. Tiesa, liepą ir rugpjūtį prognozuojamas augimas.

„Ar augimas bus žymus, neaišku. Tikras menas suderinti infekcijų skaičiaus mažinimą su ribojimų naikinimu skiepijant vis daugiau žmonių. Kol kas balansuoti sekasi – pirmieji du laisvinimų etapai nenulėmė atvejų augimo.

Bet dabar reikia sulaukti trečiojo ir ketvirtojo etapų. Kadangi senjorai ir pažeidžiami piliečiai paskiepyti, mirčių daug nebus, bet ir apsauga nebus šimtaprocentė, nes visiškai neapsaugo nė viena vakcina“, – įspėjo „The Guardian“ mokslo naujienų redaktorius Ianas Sample'as.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Video

21:34
03:06
00:15

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min