Sekite 15min Google
Socialiniuose tinkluose plintančiame vaizdo įraše pasakojama apie „ukrainiečių kūdikių fabriką“ – surogatinės motinystės agentūrą „World Center of Baby“, kuri esą pasisavino milijonus dolerių, paliko nėščias moteris be medicininės pagalbos, o viena jų dėl to mirė. Negana to, teigiama, kad žlugusios agentūros vadovai įsteigė naują bendrovę ir ėmė reikalauti iš būsimų tėvų 40 tūkst. eurų išpirkos už užšaldytus embrionus.
Įraše visa ši istorija pristatoma kaip tarptautinė prekybos žmonėmis schema, o jo pabaigoje reklamuojamas Rusijos tinklaraštininko Ruslano Ostaškos politinis stand-up pasirodymas.
Kas nutiko?
Istorija nėra visiškai išgalvota, tačiau sukonstruota iškraipant žurnalistinio tyrimo kontekstą ir pateikiant papildomų, faktais nepatvirtintų kaltinimų.
Jos pagrindas – 2026 metų rugsėjį tarptautinio tiriamosios žurnalistikos tinklo OCCRP kartu su Ukrainos žurnalistais iš „NGL.media“ ir kitais partneriais paskelbtas tyrimas apie tarptautinės surogatinės motinystės agentūros „World Center of Baby“ žlugimą.
Žurnalistai iš tiesų atskleidė rimtų pažeidimų požymių, finansinių nuostolių patyrusių klientų istorijas ir papasakojo apie tragišką surogatinės motinos mirtį Albanijoje.
Tačiau vaizdo įraše dalis tyrimo aplinkybių nutylima, o nepatvirtinti įtarimai pateikiami kaip neginčijami faktai.
Taip iš tarptautinio verslo skandalo konstruojamas pasakojimas apie Ukrainos neva organizuotą nusikalstamą schemą, embrionų grobimą ir prekybą žmonėmis, nors paskelbtas žurnalistinis tyrimas tokių išvadų nepateikia.
Kas atskleista OCCRP tyrime?
OCCRP tyrime pasakojama, kad surogatinių paslaugų agentūra „World Center of Baby“ siūlė komercinės surogatinės motinystės paslaugas Ukrainoje, Albanijoje, Sakartvele, Kipre ir Meksikoje.
Nors ji veikė keliose valstybėse, pagrindinė su ja susijusi bendrovė „World Center Group Corp.“ buvo registruota JAV, Floridos valstijoje.
2026 metų vasarį agentūros klientai sulaukė elektroninio laiško, kuriame pranešta apie bendrovės bankrotą JAV. Tačiau OCCRP žurnalistai, patikrinę JAV federalinių teismų duomenis, nerado jokios bankroto bylos. Floridos įmonių registre bendrovė tebebuvo nurodyta kaip veikianti, o jos registracijos adresas vedė į vietą, kurioje registruota daugybė kitų įmonių.
Tyrimo metu išryškėjo ir paini bendrovės valdymo struktūra. Ankstesnėse „World Center of Baby“ interneto svetainės versijose jos įkūrėju ir savininku buvo pristatomas ukrainiečių verslininkas Vladyslavas Natočijus (Vladyslav Natochii), kuriam priklausė ir su agentūra susiję prekių ženklai. Tačiau Floridoje registruotos bendrovės dokumentuose jo pavardės nebuvo.
Oficialiai bendrovės prezidentu nurodytas JAV pilietis Jurijus Staras (Yuri Star) žurnalistams aiškino buvęs tik samdomas konsultantas, kuris atidarė įmonės banko sąskaitas, o vėliau perdavė prieigą prie jų V.Natočijui.
Dokumentuose minėtos direktorės Malvinos Jonas žurnalistams apskritai nepavyko surasti – kalbinti darbuotojai tvirtino jos niekada nematę. Tuo metu Sakartvelo pilietis Zurabas Švelidzė, nurodytas bendrovės kontaktiniu asmeniu, tikino net nežinojęs apie savo sąsajas su ja.
Kilus klausimų dėl tikrųjų bendrovės valdytojų, jos klientai ir surogatinės motinos susidūrė su labai konkrečiomis pasekmėmis.
Šešios žurnalistų kalbintos surogatinės motinos ir dar vienos moters artimieji pasakojo, kad sutartos mėnesinės išmokos nutrūko dar 2025 metų lapkritį, gerokai prieš agentūrai paskelbiant apie tariamą bankrotą.
Vienas buvęs darbuotojas teigė, kad vien per savaitę gruodį Meksikoje septynios moterys pagimdė kūdikius, tačiau taip ir nesulaukė sutarto atlygio.
OCCRP kalbintos šešios poros ir du vieniši būsimi tėvai taip pat pasakojo praradę dešimtis tūkstančių dolerių. Viena pora iš Jungtinės Karalystės už agentūros paslaugas sumokėjo daugiau kaip 87 tūkst. JAV dolerių, tačiau, jos teigimu, negavo nieko, kas buvo numatyta sutartyje. Dėl to pora Floridoje pateikė civilinį ieškinį, kaltindama bendrovę sutarties pažeidimu ir sukčiavimu.
Surogatinės motinos mirtis Albanijoje
Bene tragiškiausias tyrime atskleistas atvejis – jaunos ukrainietės mirtis Albanijoje. Tyrime Janos slapyvardžiu vadinama moteris nešiojo vaiką Jungtinėje Karalystėje gyvenančiam būsimam tėvui. 2026 metų balandį, būdama aštuntą mėnesį nėščia, ji buvo rasta negyva Albanijos sostinėje Tiranoje. Kartu žuvo ir jos nešiotas kūdikis.
„Facebook“ plintančiame įraše rusų kalba teigiama, esą surogatinė motina „mirė, nes kuratoriai nustojo mokėti už ligoninę“, tačiau žurnalistiniame tyrime tokio teiginio nėra ir priežastinio ryšio nenustatyta.
Moters artimieji žurnalistams pasakojo, kad agentūrai susidūrus su finansiniais sunkumais sutriko mokėjimai ir bendravimas su medicinos priežiūrą koordinavusiais darbuotojais. Tačiau medicininę pagalbą ji gavo, nors ir ne agentūros dėka.
Pasak Janos vaikino, būsimasis vaiko tėvas pradėjo tiesiogiai apmokėti moters išlaidas, įskaitant apsilankymus ligoninėje Albanijoje ir buto nuomą Tiranoje. Būtent šiame bute balandžio 22 dieną ukrainietė buvo rasta negyva.
Žinoma, kad prieš mirtį ji skundėsi stipriais galvos skausmais, tačiau tiksli mirties priežastis iki šiol nenustatyta.
Jos mirties liudijime nurodyta tik „staigi mirtis“. Oficialios skrodimo išvados dar nepateiktos, o prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Dingę pinigai – ne žmonių
„Facebook“ platinamame įraše tvirtinama, esą „žmonių sąskaitose liko vos keli šimtai eurų, o milijonai dingo“. Tačiau ir šis teiginys iškraipo tyrimo metu nustatytas aplinkybes.
Iš tiesų viena nukentėjusi pora žurnalistams pasakojo, kad, pareikalavusi grąžinti sumokėtus pinigus, išgirdo, jog pačios bendrovės banko sąskaitoje likę vos 450 eurų. Apie klientų sąskaitose buvusius pinigus nekalbėta.
Be to, teiginys apie neva dingusius milijonus dolerių nėra pagrįstas įrodymais. OCCRP žurnalistams nepavyko gauti bendrovės finansinių dokumentų, kurie leistų nustatyti, kur buvo panaudoti klientų sumokėti pinigai ir kokios buvo tikrosios agentūros žlugimo priežastys.
Embrionų likimas kol kas lieka neaiškus
Vaizdo įraše teigiama, kad iš būsimų tėvų buvo reikalaujama 40 tūkst. eurų išpirkos už galimybę atgauti savo embrionus. Tačiau OCCRP tyrimas tokių kaltinimų nepatvirtina.
Tyrime kalbama apie vieną porą, kuri birželį gavo laišką, siūlantį tęsti programą kitoje klinikoje, tačiau jame nebuvo nurodyta, kad jiems nesutikus embrionai bus sunaikinti ar nebebus saugomi.
Štai tiksli OCCRP tyrimo citata:
„Birželį pora, kurios teigimu, jos embrionai anksčiau buvo užšaldyti ir saugomi Kyjivo klinikoje „Alice Clinic“, gavo elektroninį laišką iš agentūros „Blue Oak Fertility“ atstovo. Laiške buvo tvirtinama, kad poros biologinė medžiaga yra „saugi ir laikoma užšaldyta“.
Laiške taip pat nurodyta, kad agentūra bendradarbiauja su „klinika Ukrainoje“ ir siūlo programą „Special Sibling Transition Program“, pagal kurią klientai galėtų susilaukti dar vieno vaiko, panaudodami anksčiau išsaugotą biologinę medžiagą. Tokios programos kaina viršijo 40 tūkst. eurų.“
Taigi, ši suma buvo nurodyta kaip naujos paslaugos kaina, o ne mokestis už prieigą prie embrionų.
OCCRP tyrime taip pat nėra duomenų, kad klientams būtų buvusi užblokuota prieiga prie jų genetinės medžiagos. Priešingai, buvusi klinikos „Alice Clinic“ laikinoji direktorė Iryna Myronova žurnalistams pasakojo pati finansuojanti dalies embrionų ir kitos genetinės medžiagos saugojimą naujose patalpose.
Nepagrįstas ir teiginys, kad mokėti buvo verčiami net tie klientai, kurie anksčiau pasirašė sutikimus sunaikinti savo embrionus.
Tyrime aprašytas vienos buvusios klientės atvejis. Moteris pasakojo, kad nors buvo pasirašiusi dokumentus dėl likusių embrionų sunaikinimo, vėliau sulaukė „Blue Oak Fertility“ laiško su pasiūlymu pasinaudoti nuolaida naujai surogatinės motinystės programai, naudojant tuos pačius embrionus.
Šis atvejis kelia rimtų klausimų dėl genetinės medžiagos saugojimo ir klientų valios paisymo, tačiau nėra įrodymas, kad moteris buvo verčiama mokėti ar iš jos reikalauta išpirkos.
Privatus verslas, o ne valstybinė paslauga
Vaizdo įraše agentūra vadinama „ukrainietišku kūdikių fabriku“, taip sudarant įspūdį, kad tai buvo išskirtinai Ukrainoje vykdyta veikla. Nors bendrovės įkūrėjas buvo ukrainietis, o Kyjive veikė su ja susijusi klinika, iš tiesų tai buvo tarptautinis verslas.
Agentūra siūlė surogatinės motinystės paslaugas ne tik Ukrainoje, bet ir Albanijoje, Sakartvele, Kipre bei Meksikoje.
Surogatinė motinystė nėra leidžiama daugelyje Europos šalių, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos valstybės vidaus įstatymų ir apsisprendimo.
Egzistuoja dvi surogatinės motinystės kryptys – savanoriška ir atlygintina. Vienur kai kurioms moterims tai tampa net pragyvenimo šaltiniu, kitur – paprasčiausiai gera valia.
Kai kuriose ES nepriklausančiose valstybėse, įskaitant Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją, atlygintina surogatinė motinystė yra teisėta.
Vis dėlto Ukrainoje šias paslaugas teikia privatūs subjektai – valstybė tokių programų neorganizuoja ir nefinansuoja.
Ukrainos šeimos kodekso 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad surogatinės motinos pagimdyto vaiko tėvais pripažįstami jo genetiniai tėvai. Procedūros sąlygas detalizuoja Ukrainos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymas Nr. 787, kuriame, be kita ko, numatyti genetinio ryšio ir sutarties reikalavimai.
Tačiau atskiro surogatinę motinystę reglamentuojančio įstatymo Ukrainoje nėra. Šias paslaugas teikiančios medicinos įstaigos veikia pagal medicinos praktikos licencijas, o tarpininkaujančioms agentūroms specialios licencijos nereikia. Joms taip pat netaikoma atskira specializuota priežiūros ir atskaitomybės sistema.
Taigi Ukrainos teisės aktai leidžia surogatinę motinystę, tačiau pati valstybė tokių paslaugų neteikia. „World Center of Baby“ buvo privačių asmenų valdomas tarptautinis verslas, todėl jo veiklos skandalo tapatinimas su Ukrainos valstybės vykdoma programa yra nepagrįstas.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Socialiniuose tinkluose plintantis pasakojimas remiasi tikru tarptautinių žurnalistų tyrimu apie privačios surogatinės motinystės agentūros „World Center of Baby“ žlugimą, tačiau jame nutylimos svarbios aplinkybės, o nepatvirtinti kaltinimai pateikiami kaip nustatyti faktai.
Nors agentūros klientai ir surogatinės motinos iš tiesų patyrė finansinių nuostolių, nėra įrodymų, kad dėl nutrūkusio medicininės priežiūros finansavimo mirė nėščia moteris ar iš būsimų tėvų buvo reikalaujama išpirkos už embrionus.
Be to, „World Center of Baby“ buvo tarptautinis privatus verslas, o ne Ukrainos valstybės vykdoma programa. Taigi tikri įvykiai pateikiami iškraipant jų kontekstą ir kuriant įrodymais nepagrįstą pasakojimą apie prekybą žmonėmis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
