Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 15, 09:43 Atnaujinta 2022 05 16, 00:57

J.Stoltenbergas: „Ukraina gali laimėti“ karą su Rusija

Ukraina švenčia pergalę „Eurovizijoje“, tačiau šią žinią temdo niūri realybė – šalyje jau 81 dieną tęsiasi Rusijos pradėtas karas. Vis dėlto, fronte yra gerų žinių: Rusija traukiasi tolyn nuo Charkivo, į jo regioną grįžta anksčiau pasitraukę gyventojai, Ukraina pradėjo kontrpuolimą Iziumo kryptimi ir nustūmė Rusijos pajėgas 10 km nuo miesto. Sudėtinga situacija Mariupolio „Azovstal“ gamykloje – ji toliau apšaudoma, Ukraina derasi dėl 60 joje esančių Mariupolio gynėjų evakuacijos.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Rusijos pajėgos traukiasi nuo Charkivo, jo regiono gyventojai grįžta į namus
  • Ukraina nustūmė Rusijos pajėgas 10 km nuo Iziumo
  • Ukraina derasi dėl 60 „Azovstal“ gamyklos, kuri vis dar stipriai apšaudoma, gynėjų evakuacijos, jų artimieji pagalbos kreipėsi ir į Kinijos prezidentą, Turkija siūlo sužeistiems kovotojams evakuacijos maršrutą jūra
  • Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusijos kariuomenė neteko 27 tūkst. karių
  • Didžiojo septyneto (G-7) šalys žada išplėsti sankcijas svarbiems Rusijos ekonomikos sektoriams

Svarbiausias šeštadienio naujienas skaitykite ČIA.

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:03

Apie naujausius įvykius Ukrainoje skaitykite čia.

Ukrainos kariai dar viename ruože pasiekė valstybės sieną Charkivo srityje

00:57

Dar vienoje Charkivo srities zonoje Rusijos armija buvo išstumta už valstybės sienos ribų. Dabar šią vietovę ir valstybės sieną kontroliuoja Ukrainos pasieniečiai ir teritorinės gynybos kariai.

Sekmadienio vakarą 127 teritorinės gynybos brigados 227 batalionas nufilmavo, kaip sugrįžtama prie valstybės sienos. Apie tai, kad jie vėl kontroliuoja valstybės sieną šioje vietovėje, vaizdo įraše kariai raportuoja tiesiai šalies vadovui.

Anksčiau JAV žvalgybos atstovai tvirtino, kad Rusijos armija dėl ukrainiečių kontratakų ir ribotų galimybių sulaukti pastiprinimo greičiausiai rengiasi visiškai pasitraukti iš savo pozicijų prie Charkivo. Ukrainos kariuomenės Generalinio štabo atstovai taip pat sakė, kad rusai traukiasi nuo Charkivo, mėgindami neleisti ukrainiečiams prasiveržti į savo grupuotės prie Iziumo užnugarį.

V.Zelenskis pakeitė teritorinės gynybos pajėgų vadą

00:31

Sekmadienį Ukrainos prezidentas V.Zelenskis pasirašė du įsakus. Vienu iš jų iš Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų vado pareigų atleido Jurijų Haluškiną, o kitu į šias pareigas paskyrė generolą majorą Ihorį Tanciurą.

Anksčiau I.Tanciura buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos kariuomenės štabo viršininku. Gegužės 2 d. V.Zelenskis jį apdovanojo III laipsnio Bohdano Chmelnickio ordinu „už asmeninę narsą ir pasiaukojančius veiksmus, pademonstruotus ginant valstybės suverenitetą ir Ukrainos teritorinį vientisumą, ištikimybę kario priesaikai“.

Per savaitę Donbase atremtos 93 atakos

23:19

Ukrainos kariai per sekmadienį Luhansko ir Donecko srityse atrėmė 17 priešo atakų ir sunaikino 18 karinės technikos vienetų, iš jų – 2 sraigtasparnius, skelbia Jungtinių pajėgų grupė ir operatyvinė taktinė grupė „Rytai“.

Taip pat skelbiama, kad Rusijos agresoriai apšaudė 23 gyvenvietes, kuriose sugriovė arba apgadino 32 gyvenamuosius namus.

Iš viso per praėjusią savaitę Jungtinių pajėgų grupės kariai atrėmė 93 priešo atakas. Mūšių metu buvo sunaikintas vienas rusų zenitinis raketinis kompleksas, 58 tankai, 26 artilerijos sistemos, 98 šarvuočiai, 7 specialiosios inžinerinės technikos vienetai, 33 automobiliai ir viena zenitinė sistema. Priešlėktuvinės gynybos padaliniai numušė 4 priešo sraigtasparnius ir 27 bepiločius orlaivius.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija pritarė šalies narystei NATO

18:58

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

„Tokiu būdu socialdemokratai sieks užtikrinti, kad Švedija, jei paraiška bus patvirtinta, pareikštų vienašališkas išlygas dėl branduolinių ginklų ir nuolatinių bazių dislokavimo Švedijos teritorijoje“, – sakoma partijos pareiškime praėjus kelioms valandoms po to, kai kaimyninė Suomija pranešė apie savo oficialų ketinimą teikti paraišką dėl narystės.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kyjivas giria Berlyną už ginklų tiekimą

17:40

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sekmadienį pagyrė Vokietiją už sukurtą „precedentą“ ir įveiktą „psichologinį barjerą“, kuris trukdė tiekti Kyjivui sunkiąją ginkluotę.

„Buvo sukurtas precedentas. Įveiktas pirmasis psichologinis barjeras (dėl ginklų perdavimo Ukrainai)“, – pareiškė D.Kuleba feisbuke paskelbtame vaizdo įraše savo vizito Berlyne metu.

Berlynas, anksčiau delsęs skirti sunkiosios ginkluotės su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, dabar didina siunčiamų ginklų kiekius ir perduos Kyjivui vokiškų savaeigių haubicų.

D.Kuleba pažymėjo, kad Vokietija ukrainiečių kariams organizavo artilerijos mokymus.

„Tai labai svarbi akimirka mūsų santykiams, nes tai bus pirmieji sunkieji ginklai, kuriuos Vokietija netrukus perduos Ukrainai“, – pareiškė jis.

Vokietija praėjusią savaitę pareiškė nusiųsianti Ukrainai septynias savaeiges haubicas „Panzerhaubitze 2000“, kurios, pasak D.Kulebos, bus panaudotos „priešui sutriuškinti“.

Ukrainos diplomatijos vadovas sakė aptaręs, kokie kiti ginklai galėtų būti perduoti Kyjivui, bet „galutinį sprendimą vis vien priims vokiečiai“.

Didesnių ginklų kiekių siuntimą Ukrainai D.Kuleba Vokietijos sostinėje taip pat aptarė su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.

„Daugiau ginklų ir kita pagalba vyksta į Ukrainą“, – parašė jis tviteryje ir paskelbė savo susitikimo su JAV pareigūnu nuotrauką.

Ukrainos URM vadovas taip pat pareiškė, kad Vokietija priėmė „politinį sprendimą“ atsikratyti savo energetinės priklausomybės nuo Maskvos.

„Man susidaro įspūdis, kad esminis politinis sprendimas, jog Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų yra milžiniška problema ir kad ši priklausomybė turi pasibaigti, toks sprendimas buvo priimtas“, – pažymėjo jis.

Vokietija yra „viena iš pagrindinių šalių, kurios realiai siekia rusiškos naftos embargo“, nors dar neseniai manė, kad tai „neįmanoma“, pridūrė Ukrainos ministras.

J.Stoltenbergas: „Ukraina gali laimėti“ karą su Rusija

17:38

Ukraina gali nugalėti invaziją surengusią Rusiją, sekmadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, paraginęs aljanso nares ir toliau siųsti karinę pagalbą Kyjivui.

„Ukraina gali laimėti šį karą. Ukrainiečiai drąsiai gina savo tėvynę“, – pareiškė jis ir pridūrė, kad „mes privalome ir toliau didinti bei išlaikyti savo paramą Ukrainai“.

Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pažymėjo, kad NATO šalys yra pasirengusios karinę pagalbą Ukrainai teikti tol, kol Kyjivui to reikės siekiant atremti Rusijos invaziją.

„Mes sutinkame, jog neturime mažinti ir nemažinsime savo nacionalinių pastangų, ypač susijusių su karine parama, tol, kol Ukrainai reikės šios paramos savo šalies savigynai“, – pareiškė ji per NATO susitikimą Berlyne.

Kyjivas keičia sovietiniais laikais statytos Tautų draugystės arkos pavadinimą

17:36

Kyjivas šeštadienį pervadino dar sovietiniais laikais statytą ir ryšius su Maskva simbolizavusią arką, kuri nuo šiol vadinsis Ukrainos tautos laisvės arka, pareiškė sostinės meras.

Šis simbolinis žingsnis buvo žengtas po to, kai miestas praėjusį mėnesį nugriovė po arka stovėjusią dviejų darbininkų – ruso ir ukrainiečio – statulą.

„Miesto taryba šiandien nusprendė „dekomunizuoti“ Tautų draugystės arkos pavadinimą. Dabar tai bus Ukrainos tautos laisvės arka“, – platformoje „Telegram“ parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.

Wikipedia.org nuotr./Kyjivo arka
Wikipedia.org nuotr./Kyjivo arka

Anot jo, pareigūnai taip pat „patvirtino sąrašą daugiau kaip 40 paminklų ir atminimo lentų, kurias reikės išvežti iš sostinės gatvių ar nuimti nuo pastatų ir perkelti į totalitarizmo muziejų“.

Pasak V.Klyčko, visiems paminklams pervadinti reikės laiko ir šiame procese dalyvaus „specialistai“, daugiausia istorikai, „kad nebūtų priimta skubotų sprendimų“.

Arka yra įspūdingas 35 metrų aukščio paminklas Kyjivo centre. Ji buvo pastatyta 1982 metais.

Pakeisti ant įvairių miesto pastatų pakabintas atminimo lentas, susijusias su Rusija ir jos sąjungininke Baltarusija, ragina daugelis Kyjivo gyventojų.

Tuo tarpu Kyjivo metropolitenas buvo internete surengęs apklausas dėl galimų naujų stočių pavadinimų.

Internautai nubalsavo už tai, kad metro stotis „Minskas“ būtų pervadinta į „Varšuva“, o stotis „Levo Tolstojaus aikštė“ būtų pervadinta Vasylio Stuso, sovietiniame gulage mirusio ukrainiečių disidento garbei.

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą stoti į NATO

14:17

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin.

Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S.Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

„Scanpix“/AP nuotr./Sanna Marin ir Sauli Niinisto paskelbė apie Suomijos sprendimą stoti į NATO
„Scanpix“/AP nuotr./Sanna Marin ir Sauli Niinisto paskelbė apie Suomijos sprendimą stoti į NATO

„Šiandien Respublikos prezidentas ir vyriausybės Užsienio politikos komitetas kartu nutarė, kad Suomija teiks paraišką dėl NATO narystės, pasikonsultavusi su parlamentu. Tai istorinė diena. Prasideda nauja era“, – visuomeninis transliuotojas „Yle“ citavo prezidento kalbą.

S.Niinisto dar kartą pabrėžė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO nėra nukreiptas prieš jokią šalį.

„Saugumas nėra žaidimas, kuriame vieno laimėjimas reiškia kito pralaimėjimą. Kai Suomijos saugumas bus sustiprintas, tai nėra nukreipta prieš nieką kitą – visų saugumas padidėja“, – kalbėjo prezidentas.

Šį sprendimą dar turės patvirtinti parlamentas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

NATO: Rusijos puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis

12:22 Atnaujinta: 14:15

Rusijos kariuomenės puolimas Ukrainoje atrodo išsikvepiantis, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango NATO pareigūnas, taip pat išreiškęs viltį, kad Kyjivas šį karą laimės.

NATO šalių diplomatijos vadovai sekmadienį Berlyne aptars tolesnę paramą Ukrainai, taip pat Suomijos, Švedijos ir kitų šalių pastangas įstoti į Vakarų karinį aljansą, padidėjus Rusijos keliamai grėsmei.

„Rusijos brutali invazija praranda pagreitį, – žurnalistams sakė NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana. – Žinome, kad su Ukrainos žmonių ir kariuomenės drąsa ir su mūsų pagalba Ukraina gali laimėti šį karą.“

M.Geoana pirmininkauja susitikimui Berlyne, nes NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas šiuo metu sveiksta po koronaviruso infekcijos. Pasak pareigūno, Ukrainos rėmėjai yra „vieningi – esame stiprūs, toliau padėsime Ukrainai laimėti šį karą“.

Vienas iš svarbiausių susitikimo Berlyne klausimų – Aljanso, dabar turinčio 30 narių, plėtros planai.

Suomija ir Švedija jau atliko pirmųjų žingsniu stojimo į bloko link, o Sakartvelas vėl atnaujino šias diskusijas, nors Maskva perspėja, kad kaimyninės šalys dėl to sulauks pasekmių.

„Suomija ir Švedija jau yra artimiausios NATO partnerės“, – pabrėžė M.Geoana ir išreiškė viltį, kad sąjungininkai Helsinkio ir Stokholmo siekius įvertins teigiamai.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad jos šalis ir kitos bloko narės per šeštadienį surengtą vakarienę aiškiai išsakė poziciją, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas turėtų vykti paspartinta tvarka.

„Jeigu šios dvi šalys nuspręs įstoti, jos galės įstoti labai greitai“, – pažymėjo ji.

Danijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu atmetė nuogąstavimus, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino skelbiami perspėjimai gali sutrukdyti Aljansui priimti naujų narių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./NATO vėliava

„Kiekviena Europos šalis turi fundamentalią teisę pati rinktis savo saugumo planus“, – žurnalistams sakė Jeppe Kofodas.

„Dabar matome pasaulį, kuriame pagrindinis demokratijos priešas yra Putinas ir mąstysena, kuriai jis atstovauja“, – pridūrė danų diplomatijos vadovas. Anot jo, NATO taip pat palaikys kitas šalis, įskaitant Sakartvelą, kurias Rusija stengėsi „paversti savo įrankiais“.

V.Putinas savo karą Ukrainoje teisino teigdamas, kad tai yra atsakas į NATO plėtrą Rytų Europoje.

Naujausi Rusijos karinės kampanijos būklės vertinimai buvo pateikti rusų pajėgoms atsitraukus nuo Ukrainos antro pagal dydį miesto Charkivo šalies šiaurės rytuose, kuris daug savaičių buvo bombarduojamas. Šiuo metu įnirtingiausios kautynės vyksta Ukrainos rytiniame Donbaso regione.

Rusija jau tikriausiai prarado trečdalį savo kovai parengtų sausumos pajėgų, nuo vasario pabaigos siųstų į kautynes Ukrainoje, ir toliau kenčia dėl „nuolatinio aukšto lygio nualinimo“, nesugebėjusi per pastarąjį mėnesį užimti jokių reikšmingų teritorijų, sakoma sekmadienį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos paskelbtame kasdieniame karo padėties vertinime.

„Rusijos puolimas Donbase prarado pagreitį ir reikšmingai atsiliko nuo grafiko“, – sakoma per „Twitter“ paskelbtame ministerijos pranešime. Ji pridūrė, kad Rusijos pajėgos toliau kenčia nuo „prastos moralės ir sumažėjusio kovinio veiksmingumo“.

„Esant dabartinėms sąlygoms mažai tikėtina, kad Rusija dramatiškai paspartins savo puolimą per ateinančias 30 dienų“, – konstatavo Gynybos ministerija.

Ukrainos kariuomenė nurodė, kad Maskva dabar daugiausiai dėmesio skiria tiekimo maršrutams apsaugoti, rengdama minosvaidžių, artilerijos ir aviacijos smūgius rytinėje Donecko srityje, stengdamasis išsekinti ukrainiečių pajėgas ir sugriauti įtvirtinimus.

Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss pažymėjo, kad NATO narės sekmadienį taip pat aptars saugumo reikalus už Europos ribų. Šis jos komentaras atspindi didėjantį demokratinių šalių susirūpinimą dėl stiprėjančios Kinijos.

„Gindami euroatlantinį saugumą taip pat turime rūpintis Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumu“, – sakė L.Truss.

NATO ministrų susitikimas vyksta po anksčiau šią savaitę Vokietijoje įvykusio Didžiojo septyneto (G-7) diplomatijos vadovų susitikimo. Per jį pareigūnai išsakė tvirtą palaikymą Ukrainai ir perspėjo, kad Rusijos vykdoma grūdų eksporto per Ukrainos uostus blokada gali sukelti pasaulinę maisto krizę.

Lvivo srityje karinis objektas atakuotas raketomis

11:35

Rusijos kariai atakavo raketomis karinės infrastruktūros objektą Lvovo srityje, pranešė Lvivo karinės-civilinės administracijos vadovas Maksimas Kozyckis.

„Gegužės 15 d. apie 04.30 val. buvo smogtas raketinis smūgis vienam iš karinės infrastruktūros objektų. Kol kas nėra informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius“, – savo telegram kanale pranešė jis.

M.Kozyckis vėliau patikslino, kad keturios raketos pataikė ir visiškai sunaikino karinės infrastruktūros objektą Javorivo rajone, netoli sienos su Lenkija.. Dar dvi raketas numušė priešlėktuvinė gynyba.

Kyjive apsilankiusi JAV senatorių delegacija susitiko su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu

11:05

JAV Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellas ir keletas kitų respublikonų senatorių šeštadienį susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu per iš anksti neskelbtą vizitą Kyjive, tapusį naujausiu amerikiečių solidarumo su Rusijos užpulta šalimi ženklu.

V.Zelenskio paskyroje platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti susitikime sostinėje dalyvavę amerikiečių senatoriai M.McConnellas, Susan Collins, Johnas Barrasso ir Johnas Cornynas. Prezidentas per „Instagram“ parašė, kad šis vizitas yra „stiprus abiejų partijų paramos Ukrainai signalas, pasiųstas Jungtinių Valstijų Kongreso ir Amerikos žmonių“.

Vizitas buvo surengtas Senatui dedant pastangas patvirtinti beveik 40 mlrd. dolerių (38,4 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai. Be kita ko, planuojama 6 mlrd. dolerių (5,76 mlrd. eurų) skirti Ukrainos žvalgybai paremti, aprūpinti karine technika ir amunicija bei kariams apmokyti. Dar 4 mlrd. dolerių (3,84 mlrd. eurų) turėtų būti skirta Ukrainos ir NATO sąjungininkių kariuomenėms vystyti.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyro Zelenskio susitikimas su JAV senatoriais
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyro Zelenskio susitikimas su JAV senatoriais

Šio paketo priėmimą ketvirtadienį sutrikdė senatorius Randas Paulas, pareikalavęs, kad būtų paskirtas generalinis inspektorius, tikrinsiantis, kaip šios lėšos yra naudojamos. Tačiau neabejojama, kad paketas bus galiausiai priimtas ir kad tai gali įvykti jau ateinančią savaitę, nes triuškinama dauguma Kongreso narių remia pastangas paremti Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

„Jie [ukrainiečiai] teprašo išteklių, reikalingų apsiginti nuo šios pamišėliškos invazijos, – šią savaitę sakė M.McConnellas. – Ir jiems ši pagalba reikalinga dabar.“

Senatorių viešnagė tapo jau antru aukšto lygio JAV Kongreso delegacijos vizitu Ukrainoje per pastarąsias dvi savaites. Gegužės 1-ąją Kyjive apsilankė Atstovų Rūmų pirmininkė demokratė Nancy Pelosi kartu su grupe demokratų kongresmenų. Jie pažadėjo V.Zelenskiui, kad Jungtinės Valstijos rems Ukrainą „kol ši kova bus baigta“.

Praeitą savaitgalį, kai Amerikoje buvo minima Motinos diena, vakarų Ukrainoje apsilankė JAV pirmoji ponia Jill Biden. Ji susitiko su V.Zelenskio žmona Olena Zelenska.

Suomijos vyriausybė paskelbs oficialų sprendimą dėl stojimo į NATO

10:59

Suomijos vyriausybė sekmadienio popietę oficialiai paskelbs sprendimą dėl ketinimų teikti prašymą įstoti į NATO, tvyrant padidėjusiai įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, pranešė visuomeninis transliuotojas YLE.

Šis sprendimas bus priimtas per vyriausybės Užsienio ir saugumo politikos komiteto ir prezidento Sauli Niinisto bendrą posėdį.

Suomijos lyderiai 13 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėsiančioje spaudos konferencijoje, kuri bus tiesiogiai transliuojama, pristatys sprendinius dėl valstybės saugumo, sakoma YLE pranešime.

Per spaudos konferenciją prezidentūroje pasisakys S.Niinisto, ministrė pirmininkė Sanna Marin, užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto  r gynybos ministras Antti Kaikkonenas.

Pirmadienį sprendimą dėl šalies stojimo į NATO svarstys Suomijos parlamentas.

Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei. 

Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.

Pabrėždamas, kad geopolitinė padėtis yra įtempta, P.Haavisto paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.

Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroro organizacijoms“.

Tokia Ankaros pozicija gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų gynybos aljanso.

Visgi P.Haavisto šeštadienį sakė, kad Helsinkis neabejoja, jog pavyks rasti sprendimą, galintį įtikinti Ankarą nebeprieštarauti Suomijos ketinimui stoti į NATO.

„Pragaras ant žemės“: rusai pirmą kartą ant „Azovstal“ numetė fosforines bombas

10:51

Rusijos armija toliau atakuoja apsuptą „Azovstal“ gamyklą Mariupolyje visomis turimomis priemonėmis, praneša UNIAN. Pirmą kartą ant gamyklos komplekso buvo numestos ir fosforinės arba padegamosios bombos, informuoja Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Mariupolis. „Azovstal“. Vėl – iš dangaus, jūros, žemės. Vakar okupantai pirmą kartą prieš Mariupolio gynėjus panaudojo padegamąsias arba fosforines bombas (išvadas paliksime specialistams)“, – pažymėjo P.Andriuščenka.

Kadras iš vaizdo įrašo/„Azovstal“ atakuojama padegamosiomis arba fosforinėmis bombomis
Kadras iš vaizdo įrašo/„Azovstal“ atakuojama padegamosiomis arba fosforinėmis bombomis

Pasak jo, patys okupantais tvirtina, kad panaudojo padegamuosius sviedinius 9M22S su termitiniais sluoksniais. Tokių medžiagų degimo temperatūra – apie 2–2,5 tūkst. laipsnių pagal Celsijų. Degimo užgesinti praktiškai neįmanoma.

„Pragaras ant žemės. Neįtikėtina, kaip laikosi mūsų gynėjai“, – pridūrė jis ir paviešino vaizdo įrašą iš „Azovstal“.

Po civilių asmenų evakuacijos iš „Azovstal“ katakombų Mariupolyje rusai toliau mėgina užgrobti gamyklą, kurioje ginasi Ukrainos kariai. Okupantai teritoriją atakuoja raketomis, bombomis, artilerija ir tankais, bando šturmuoti pėstininkais.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, „Azovstal“ gynėjų išgelbėjimui pasitelkti įtakingi tarpininkai ir valstybės.

Pulkas „Azov“ padėkojo „Eurovizijos“ nugalėtojams „Kalush Orchestra“

10:35

„Dėkui grupei „Kalush Orchestra“ už paramą! Šlovė Ukrainai! – savo „Telegram“ kanale parašė „Azovstal“ gamyklos Mariupolyje gynėjai.

Taip rusų armijos apsiaustyje trečią mėnesį besiginantys pulko „Azov“ kariai sureagavo į „Eurovizijos“ konkurse nugalėjusio Ukrainos kolektyvo raginimą daugiamilijoninei žiūrovų auditorijai dabar pat padėti Mariupoliui ir „Azovstal“ gamyklos gynėjams.

Grupė „Kalush Orchestra“, atstovavusi Ukrainai „Eurovizijos“ dainų konkurse, iš karto po savo pasirodymo paragino išgelbėti Mariupolio ir „Azovstal“ gynėjus. Konkursas buvo tiesiogiai transliuojamas daugybėje pasaulio šalių.

G.Landsbergis NATO ministrų susitikime aptars karą Ukrainoje, Aljanso stiprinimą

10:24

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sekmadienį Berlyne neformaliame NATO ministrų susitikime aptars karą Ukrainoje, Aljanso stiprinimą.

Vokietijoje vyksiančio susitikimo metu planuojama aptarti ilgalaikes NATO reformas, paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

Šeštadienį ministrai galima Aljanso plėtrą aptarė su prie bloko svarstančiomis prisijungti Švedija ir Suomija.

Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos ir Švedijos visuomenės ir politikų nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.

Rusija Ukrainoje jau prarado trečdalį sausumos pajėgų

09:43

Rusija Ukrainoje jau prarado trečdalį sausumos pajėgų, kurios buvo sutelktos prieš invaziją, o puolimas Donbase prarado tempą, skelbia Jungtinės Karalystės žvalgyba.

Britų žvalgybos įžvalgose, kurias ji skelbia „Twitter“, išreiškiama nuomonė, kad vargu, ar rusai sugebės per artimiausias 30 dienų ženkliau suaktyvinti savo puolimą Rytų Ukrainoje. Puolimas prarado tempą ir smarkiai atsilieka nuo grafiko. Rusija per pastarąjį mėnesį nesugebėjo užgrobti didesnių teritorijų Ukrainoje ir yra rimtai išsekinta.

Britanijos žvalgybos nuomone, rusų veiksmus kausto inžinerinių įrenginių, reikalingų forsuoti vandens kliūtis, trūkumas. Taip pat pabrėžiama, kad rusams gyvybiškai svarbios nepilotuojamos skraidyklės, kurios naudojamos artilerijos ugnies nutaikymui ir koregavimui bei žvalgybai, yra labai pažeidžiamos Ukrainos priešlėktuvinės gynybos priemonėmis.

Perkėlų įrangos rusams trūko nuo pat invazijos pradžios, dabar jos liko dar mažiau, kai ukrainiečiai subombardavo kelis pontoninius tiltus, kuriais rusai mėgino persikelti per Šiaurinio Doneco upę. Šios įrangos trūkumas labai kausto Rusijos armijos veiksmus ir apriboja manevrų galimybes.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min