2026-08-04 15:47

Ukrainiečių pilotas vijosi Rusijos raketą iki Lenkijos sienos – kas nutiko po to

Lenkijos gynybos viceministras atskleidė, kad Ukrainos oro pajėgų pilotas, liepą vijęsis vėliau Lenkijoje nukritusią Rusijos raketą „Ch-101“, dėl NATO procedūrų turėjo apsisukti ties siena.
Krateris Tarnava Kolonijos kaime Lenkijoje
Krateris Tarnava Kolonijos kaime Lenkijoje / Saint Javelin / X nuotr.

Ukrainos pajėgos visą laiką sekė šią liepos 30 d. skriejusią raketą, tačiau ją perimti bandęs pilotas buvo priverstas nutraukti užduotį likus 20 sekundžių iki Lenkijos sienos, laikraščiui „Gazeta Wyborcza“ sakė viceministras Cezary Tomczykas.

Pasak jo, taip nutiko todėl, kad Ukrainos orlaiviai neturi teisinės teisės vykdyti kovinių veiksmų NATO oro erdvėje. Jis taip pat pridūrė, kad buvo kilusi rizika, jog naikintuvas galėjo tapti Lenkijos oro gynybos taikiniu.

Viceministras toliau teigė, kad tam, jog užsienio karinis orlaivis galėtų vykdyti vadinamąjį „karštą persekiojimą“ (angl. hot pursuit) virš Lenkijos teritorijos, reikalingi politiniai ir teisiniai sprendimai.

C.Tomczykas pažymėjo, kad Lenkija kuria daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, o NATO rytinį flangą taip pat saugo Aljanso iniciatyva „Eastern Sentry“. Pasak jo, pagal šią programą, „jei raketa būtų pakeitusi kursą ir sukėlusi grėsmę žmonėms ar infrastruktūrai, ji būtų buvusi numušta per kelias sekundes“.

„Eastern Sentry“ programą NATO inicijavo reaguodama į masinį Rusijos dronų įsibrovimą į Lenkijos oro erdvę 2025 m. rugsėjį, skelbia „TVP World“.

Budrys ragina NATO reaguoti aktyviau

Roberto Riabovo / BNS nuotr./Kęstutis Budrys
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Kęstutis Budrys

Po naujausio oro erdvės pažeidimo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino stiprinti oro gynybos pajėgumus pasienio zonose, o Lietuvos užsienio reikalų ministras paragino NATO reaguoti ryžtingiau.

Ankstesnės NATO iniciatyvos, įskaitant „Eastern Sentry“ ir susijusią „Baltic Sentry“ programą, turėjo tiesioginį ir neatidėliotiną poveikį, pirmadienį nacionaliniam transliuotojui LRT sakė Kęstutis Budrys.

„Kai padidinome savo pajėgas regione ir Rusija tai įvertino kaip jai nepalankų veiksmą, ji pradėjo elgtis gerokai atsargiau, – teigė K. Budrys. – Incidentai prieš Lenkiją liovėsi, kaip ir infrastruktūros gadinimo atvejai Baltijos jūroje.“

Ministras taip pat apkaltino NATO, kad Aljanso politinė reakcija yra nepakankama.

„Jei mums trūksta reikiamų pajėgumų, privalome juos didinti, nes negalime leisti, kad situacija, kai raketos pažeidžia mūsų oro erdvę, taptų norma, – sakė jis. – NATO kaip organizacijos politinis atsakas galėjo būti kur kas stipresnis.“

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą