Išlaisvinta Buča, iš Mariupolio pavyko pabėgti 3000 žmonių, Rytų Ukrainoje padėtis sudėtinga

Kryvyj Riho karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulis teigė, kad miesto pakraštį Rusijos pajėgos šeštadienio naktį apšaudė „Grad“ raketomis, praneša „Ukrainskaja Pravda“.

„Jie šaudė „Grad“ [raketomis] prie išvažiavimo į Inguleco rajoną. Dega degalinė“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį po vidurnakčio paskelbtame vaizdo įraše sakė, kad Rusijos kariai traukiasi iš šiaurinės šalies dalies. Jis atsitraukimą apibūdino kaip „lėtą, bet pastebimą“.

V.Zelenskis pridūrė, kad padėtis rytų Ukrainoje tebėra sudėtinga, o jis mano, kad Rusija rengiasi naujiems smūgiams Donbaso ir Charkivo regionuose.

Tuo tarpu duodamas interviu „Fox News“ Ukrainos vadovas sakė, kad, atrodo, Vakarų Maskvai taikomos sankcijos veikia.

Vis dėlto V.Zelenskis sakė, kad reikia tolesnio spaudimo.

Po kelių nenustatytos kilmės sprogimų Belgorode Rusijos vadovybė į Belgorodo sritį perkelia papildomas karines pajėgas, praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Štabo duomenimis, kariai atvyko į Dolbino geležinkelio stotį.

„Turimais duomenimis, į Dolbino (Belgorodo sritis) geležinkelio stotį atvyko traukinys su Vakarų karinės apygardos 1-osios tankų armijos 4-osios tankų divizijos atskirų dalinių technika“, – praneša Generalinis štabas.

Per Rusijos raketos smūgį į regioninės administracijos pastatą Mykolajive žuvo 31 žmogus, praneša UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Mykolajivo srities vyriausioji valdyba.

„Nuo balandžio 1 d. 20 val. tęsiami griuvėsių šalinimo ir žuvusiųjų kūnų atkasimo darbai priešo raketos pataikymo į Mykolajivo srities valstybinės administracijos pastatą vietoje... Iš po griuvėsių ištraukti 30 žmonių kūnai, dar vienas žmogus mirė ligoninėje“, – sakoma pranešime.

Raketa Mykolajivo srities administracijos pastatui smogė antradienį. Nuo to laiko aukų skaičius, žuvusių per šią ataką, nuolat auga.

Kyjivo srities humanitarinės pagalbos štabo vadovas Oleksijus Kuleba paragino išlaisvintų miestų gyventojus palaukti ir neskubėti grįžti namo, nes kol kas tai pavojinga. Jis tai pažymėjo savo „Telegram“ kanale, praneša UNIAN.

„Kyjivo regione vis daugiau gyvenviečių išlaisvinama iš Rusų pajėgų. Už tai dėkojame Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. O mūsų, vietos valdžios institucijų, užduotis – kuo greičiau paruošti išlaisvintas teritorijas prieš žmonių sugrįžimą ir visaverčio gyvenimo atkūrimą mūsų regione. Šiuo metu orkai paveikė 35 iš 69 regiono bendruomenių. Kalbame apie infrastruktūros naikinimą“, – pabrėžė O.Kuleba savo vaizdo pranešime.

Jis teigė, kad reikia atkurti ypatingos svarbos infrastruktūrą, dujas, vandenį, elektrą ir mobilųjį ryšį.

„Noriu pabrėžti, kad bet kokie darbai galimi tik tada, kai kariuomenė visiškai išvalys išlaisvintą teritoriją, o keliai, tiltai ir kiti infrastruktūros objektai bus išvalyti nuo minų“, – sakė O.Kuleba.

Todėl, anot jo, kol kas negalima kalbėti apie žmonių grįžimą į savo miestus. „Tai tikrai labai pavojinga. Mes nesustojame, dirbame Kyjivo srities gyventojų labui 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Turime šiek tiek palaukti“, – pabrėžė O.Kuleba.

UNIAN skelbia, kad penktadienį ginkluotosios Ukrainos pajėgos Kyjivo srityje ir Černihivo srityje užėmė 28 gyvenvietes. Kai kurios iš jų buvo laikinai užgrobtos nuo pat Rusijos invazijos pradžios.

Kaip pranešta anksčiau,  Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus pagalbos komiteto (TRKK) bandymas autobusais evakuoti civilius gyventojus iš apgulto Mariupolio uostamiesčio buvo atidėtas šeštadieniui.

Tačiau autobusai su Mariupolio gyventojais, kurie jau buvo pasiekę Berdianską, dabar pasiekė santykinai saugų Zaporižios miestą, skelbia BBC.

Naujienų agentūra AFP suskaičiavo apie 30 autobusų, atvykusių į miestą, esantį maždaug už 200 km nuo Mariupolio.

Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk patvirtino šią žinią „Telegram“ kanale, sakydama:

„Iš Berdiansko miesto į Zaporižią išvyko 42 autobusai su Mariupolio gyventojais.

12 autobusų iš Melitopolio su vietos gyventojais taip pat buvo pakeliui
Paskui autobusus važiavo daugiau kaip 300 privačių automobilių.“

Kreipdamasi į tuos, kurie vis dar lieka Mariupolyje, ji sakė: „Mes žinome, kaip labai norite būti išgelbėti. Kiekvieną dieną stengsimės ir bandysime prasiveržti, kol gausite galimybę palikti miestą, o svarbiausia – ramiai gyventi.“

Pastarąsias penkias savaites miestas buvo smarkiai apšaudomas Rusijos, todėl gyventojai liko be maisto, tekančio vandens ir šilumos.

Yra visi didžiulio puolimo, kurį ruošia priešas, požymiai, įsitikinęs karybos ekspertas Agilas Rustamzadė. Šio azerbaidžaniečio vertinimu, karas Ukrainoje žengia jau į trečią fazę. Rusija esą gali imtis dar aktyvesnių karinių veiksmų.

A.Rustamzadės mintis, remdamasis portalui nv.ua duotu interviu, cituoja unian.net.

„Rusija išties išveda dalį savo karių iš šiaurinės operatyvinės zonos, – teigė jis. – Kiek jų planuoja išvesti, duomenų neturime, tačiau procesas vyksta.

Prieš tai strategija buvo asimetriška, Ukrainos kariuomenė galėjo gelbėti pajėgas ir žmones, dabar taip nebepavyks.

Stebime, jog kariai traukiasi ryčiau nuo Charkivo.

Tai rodo visišką operacijos performavimą. Rusijos kariuomenė mėgins didelėmis pajėgomis pulti dviem kryptimis, tai yra visiškai pakeisti taktiką ir veiksmus.“

A.Rustamzadės žodžiais, šiame etape Ukrainos laukia simetriškas karas: „Prieš tai jūsų (ukrainiečių – red. past.) strategija buvo asimetriška, kariuomenė galėjo gelbėti pajėgas ir žmones, dabar taip nebepavyks.

Yra visi požymiai, kad pamatysime didelę puolimo operaciją, o, jei priešas turės ugnies pranašumą, Ukrainos kariuomenė gali rimtai nukentėti, jei nebus imtasi gynybinių priemonių.

Rusija greičiausiai bandys išstumti Ukrainos kariuomenę iš miestų, kad galėtų pulti kaktomuša. Ji taip pat stengsis išnaudoti ugnies pranašumą, nes turi daugiau ugnies naikinimo priemonių, sunkiosios ginkluotės.“

Tai, eksperto nuomone, yra gana rimtas iššūkis Ukrainos kariuomenei.

„Yra visi požymiai, kad pamatysime didelę puolimo operaciją, o, jei priešas turės ugnies pranašumą, Ukrainos kariuomenė gali rimtai nukentėti, jei nebus imtasi gynybinių priemonių.

Norėdama kovoti veiksmingai, Ukrainos kariuomenė turės imtis mobiliosios gynybos, išsisukti nuo kontaktinių atakų, išvengti priešo ugnies žalos.“

Komentuodamas, kuriomis kryptimis labiausiai tikėtina laukti tokio puolimo, A.Rustamzadė nurodė teritoriją į rytus nuo linijos tarp Charkivo ir Mariupolio. Didžiausia tikimybė esą sulaukti smūgių iš separatistinių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų.

Po savaites trukusio įsitvirtinimo Antonovo oro uoste Hostomelyje, esančiame vos už daugiau kaip 28 km į šiaurės vakarus nuo Ukrainos sostinės, Rusijos pajėgos staiga dingo, rodo naujos palydovinės nuotraukos, skelbia CNN.

Ketvirtadienį vienas JAV gynybos departamento pareigūnas CNN sakė manantis, kad Rusijos kariškiai greičiausiai paliko oro uostą. Ketvirtadienį „Maxar Technologies“ padarytos naujos palydovinės nuotraukos patvirtina, kad jie tai padarė.

Ankstesnėse palydovinėse nuotraukose buvo matyti, kad aplink karinę techniką ir artilerijos pozicijas rusai buvo įrengę apsaugines žemių pylimus. Dabar liko tik pylimai. 

Antonovo aerodromo užėmimas buvo pirmoji didelė pergalė, kurią rusai pasiekė pirmąją karo dieną – vasario 24-ąją. Keletas transporto ir atakos sraigtasparnių užpuolė bazę ir joje buvusius ukrainiečių karius; CNN netgi matė dalį intensyvaus susišaudymo bazėje.
 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Palydovinėje nuotraukoje užfiksuota, kad Rusijos pajėgos paliko Antonovo oro uostą

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija reguliariai skelbiamoje žvalgybos informacijoje įvertino galimą Belgorode užsidegusios naftos saugyklos įtaką Rusijos pajėgoms.

„Tikėtinas degalų ir šaudmenų tiekimo iš šių sandėlių praradimas greičiausiai padidins trumpalaikę įtampą Rusijos logistikos grandinėse, kurios ir taip yra įtemptos.

Tiekimas Rusijos pajėgoms, apsupusioms Charkivą (60 km nuo Belgorodo), gali ypač nukentėti“,  teigiama ministerijos pranešime.

Rusija teigia, kad ankstyvą penktadienio rytą ataką, kurios metu užsidegė naftos saugykla, įvykdė du Ukrainos sraigtasparniai. Ukrainos pareigūnai iš pradžių nei paneigė, nei patvirtino šią informaciją. Penktadienio vakarą Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinei televizijai pareiškė, kad Ukraina nėra atsakinga už šią ataką.

Rusija atitraukė nuo Kyjivo 20 proc. savo karių. Apie tai savo paskyroje „Telegram“ pranešė sostinės karinės administracijos vadovas generolas majoras Mykola Žirnovas.

Apie tai rašoma ir oficialiame Kyjivo miesto rados tinklalapyje.

„Priešas nepasiekė savo tikslo nė viena kryptimi, – tikina karininkas. – Negali pradėti puolimo vienu metu visomis kryptimis. Priešas iš sostinės atitraukė apie 20 proc. savo dalinių.“

Kaip nurodyta miesto tinklalapyje, Rusijos kariai „ne šiaip išeina, bet atsitraukia dėl mūsų karių spaudimo ir patiria rimtus nuostolius“.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Kyjivo karinės administracijos vadovas Mykola Žirnovas pranešė, kad Rusija nuo sostinės atitraukė penktadalį karių

M.Žirnovas pripažino, kad raketų smūgiai į ukrainiečių karių pozicijas ir miesto infrastruktūrą tęsiasi, todėl pavojus gyventojams išliekąs.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko taip pat įspėjo apie „didelę riziką žūti“ ir išvykusius miesto gyventojus paragino neskubėti grįžti namo.

Nors sostinė tebegyvena karo padėties režimu, komunalinės tarnybos, transporto sektoriaus darbuotojai, gelbėtojai ir medikai esą tęsia darbą. Karinė administracija savo ruožtu toliau padeda evakuoti gyventojus.

Tiesa, kuria kryptimi kariai traukiasi, M.Žirnovas nenurodė.

Ukraina dabar gali tikėtis gauti 400–500 mlrd. dolerių šalies atstatymui po karo.

Tai pareiškė prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenka, kurį cituoja UNIAN.

„Dabar galime kalbėti apie sumą, kurią Ukraina gali gauti – 400–500 mlrd. dolerių, t. y. apie 2–2,5 mūsų metinio bendrojo vidaus produkto. Tačiau to vis tiek nepakaks, todėl nuolat ieškome papildomų lėšų. Suprantame, kad daugelis investuotojų patvirtino, jog atvyks į Ukrainą, tačiau turime tikėtis įnašų ir kompensacijų, kurias gausime iš Rusijos Federacijos“, – sakė jis.

Pasak jo, į šią sumą įeina 300 mlrd. dolerių vertės Rusijos centrinio banko turtas, kuris jau įšaldytas Vakaruose. Dar 100 mlrd. dolerių gali būti gauta iš įšaldyto V.Putino artimiausios aplinkos žmonių turto – jis bus sutelktas į materialų fondą ir už jį bus išleistos obligacijos. Be to, tikimasi gauti pajamų iš tarptautinių partnerių ir tarptautinių institucijų.

Tačiau šių lėšų nepakaks visiškam atsigavimui, nes Ukrainos nuostoliai dėl Rusijos agresijos šiuo metu vertinami 1 trilijonu dolerių.

Kinija surengė didžiulę kibernetinę ataką prieš Ukrainos karinius ir branduolinius objektus, ruošdamasi Rusijos invazijai, teigiama žvalgybos dokumentuose, kuriuos gavo laikraštis „The Times“.

Pasak Ukrainos saugumo tarnybos, daugiau kaip 600 gynybos ministerijos Kyjive ir kitų institucijų interneto svetainių patyrė tūkstančius bandymų įsilaužti, kuriuos koordinavo Kinijos vyriausybė.

Žvalgybos agentūra atskleidė, kad, akivaizdžiai prisidėdama prie invazijos, Kinija atakas pradėjo dar nepasibaigus žiemos olimpinėms žaidynėms ir pasiekė aukščiausią tašką vasario 23 d., dieną prieš Rusijos kariams ir tankams kertant sieną.

Ukrainos saugumo tarnyba teigė, kad Kinijos išpuoliais siekta įsiskverbti į įvairius taikinius – nuo pasienio apsaugos pajėgų iki nacionalinio banko ir geležinkelių administracijos. 

„Manau, kad gali būti du įtikinami paaiškinimai tam, kas įvyko Belgorode“, – BBC sakė Ukrainos parlamento narys Oleksandras Merežko.

„Pirmasis – kad tai buvo tiesiog nelaimingas atsitikimas, dėl kurio Rusija bando apkaltinti Ukrainą. Tačiau manau, kad labiausiai tikėtinas ir labiausiai tikėtinas paaiškinimas yra tas, kad tai buvo [Rusijos] provokacija, sąmoninga provokacija, ir yra dvi priežastys tikėti šia versija.

Pirmoji yra ta, kad Ukraina nėra suinteresuota vykdyti tokią karinę operaciją Rusijos teritorijoje, nes tai pernelyg rizikinga ir gali sukelti dar didesnę eskalaciją, o tai mūsų situacijoje yra pavojinga.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Belgorodo naftos saugykloje

„Klaidingos vėliavos“ operacijos yra labiausiai tikėtinas paaiškinimas, nes Putinas šiuo metu desperatiškai bando pateisinti arba rasti pretekstą, kad kaip nors paaiškintų savo agresyvumą ir agresiją prieš Ukrainą.

Galbūt toks paaiškinimas jam reikalingas, taip sakant, vidiniam naudojimui“, – sakė parlamento narys.

Rusija teigia, kad ankstyvą penktadienio rytą ataką, kurios metu užsidegė naftos saugykla, įvykdė du Ukrainos sraigtasparniai. Ukrainos pareigūnai iš pradžių nei paneigė, nei patvirtino šią informaciją. Penktadienio vakarą Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinei televizijai pareiškė, kad Ukraina nėra atsakinga už šią ataką.

Baltieji rūmai patvirtino, kad suteiks Ukrainai atsargų ir įrangos, jei Rusija panaudotų cheminį ar biologinį ginklą, skelbia „Sky News“.

JAV vyriausybė teigė, kad tai jokiu būdu nepakenks pačių Jungtinių Valstijų pasirengimui tokioms atakoms.

Ji pridūrė, kad atsargos teikiamos atsižvelgiant į perspėjimus, jog Rusija gali dislokuoti tokius ginklus Ukrainoje ir gali planuoti operaciją, kruios kaltę suvers Ukrainai, kad sukurtų pagrindą jiems panaudoti.

Rusijos mokytoja buvo suimta po to, kai mokiniai pranešė policijai apie jos prieš karą nukreiptus komentarus, praneša vietos žiniasklaida, kurią cituoja BBC.

Kaip skelbiama, jie buvo nusiminę, kad planuota sportinė kelionė į Čekiją neįvyko, ir klausė mokytojos nuomonės.

Pagal tariamą pokalbio stenogramą, paskelbtą interneto svetainėje „Meduza“, ji sakė, kad teisinga, jog kelionė buvo atšaukta, ir kad tokie dalykai tęsis tol, kol Rusija „nepradės elgtis civilizuotai“.

55 metų moteris palygino šalį su Šiaurės Korėja ir „išreiškė kitokį požiūrį į karą Ukrainoje nei oficialusis“, teigė „Meduza“.

Manoma, kad I.Gen gali būti skirta iki 54 000 eurų bauda arba laisvės atėmimo bausmė iki 10 metų.

Po pokalbio su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pažadėjo: „Bus daugiau smūgių Rusijos ekonomikai, finansų sistemai ir prekybai“.

D.Kuleba socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad su A.Blinkenu aptarė būdus, kaip JAV galėtų toliau remti Ukrainos ekonomiką ir kariuomenę.

Jis pridūrė, kad yra dėkingas už paramą, kurią teikia JAV.

Valstybės departamento perskaitytoje pokalbio ataskaitoje taip pat žadama „toliau reikalauti atsakomybės iš asmenų, atsakingų už Ukrainoje įvykdytus žiaurumus“, skelbia BBC.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, jog Lietuva perdavė Ukrainai karinės paramos už dar 10 mln. eurų.

Apie tai penktadienio vakarą ministras paskelbė feisbuke.

„Pagal Valstybės gynimo tarybos sprendimą Ukrainai perduota dar 10 mln. eur vertės karinės paramos. Negaliu atskleisti kas perduota, bet kariškai vertinant tai irgi rimta“, – pranešė A.Anušauskas. 

Lukas Balandis / BNS nuotr./Arvydas Anušauskas

Anot ministro, Lietuva pagal paramos teikimo sudėtį ir greitį yra viena lyderių.

Plačiau skaitykite čia.

UNESCO teigia, kad nuo karo pradžios buvo apgadintos arba iš dalies sunaikintos mažiausiai 53 Ukrainos istorinės vietos, religiniai pastatai ir muziejai, skelbia BBC.

UNESCO teigė, kad šis sąrašas nėra baigtinis, o ekspertai toliau tikrina pranešimus apie kitą žalą.

29 religinių vietų, 16 istorinių pastatų, keturių muziejų ir keturių paminklų sugadinimas buvo patikrintas remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir liudininkų pranešimais.

Daugiau nei tuzinas šių objektų yra Charkive – vienoje iš labiausiai nuo apšaudymų nukentėjusių Ukrainos teritorijų.

Sąraše nėra informacijos apie apgultame Mariupolio mieste esančias vietas ar pastatus.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė CNN, kad, jo nuomone, vyksta Rusijos pajėgų persigrupavimas, nes nepajėgia tęsti Ukrainos puolimą trimis frontais.

D.Kuleba sakė, kad Maskvos sprendimas sumažinti karinį aktyvumą dviejuose frontuose – Kyjivo ir Černihivo – buvo priimtas tuo metu, kai „Ukrainos pajėgos ėmė sėkmingai stumti juos iš kaimų ir mažų miestelių, apgulusių Kyjivą. Taip jie pasakė todėl, kad pajuto, jog negali išlaikyti spaudimo ir negali išlaikyti fronto linijos aplink Kyjivą“, – sakė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

D.Kuleba sakė, kad tai gali rodyti, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas darosi realistiškesnis dėl savo karinės strategijos. „Manau, kad jis jau tapo realistiškesnis, nes neįsivaizduoju, kad Rusijos pajėgų išvedimas iš Ukrainos šiaurės buvo įsakytas ne jo“, – sakė ministras. 

„Kad ir koks būtų jo realus vaizdas, iš žingsnių, kuriuos jie daro vietoje, galiu daryti išvadą, kad jis supranta, jog nėra pakankamai stiprus, kad galėtų toliau pulti Ukrainą iš visų pusių, ir tai dabar aišku“, – pridūrė D.Kuleba.

Jis taip pat sakė manantis, kad Rusijos pajėgų atitraukimas gali būti bandymas strategiškai pasirengti puolimui Ukrainos Donbaso regione.

„Jiems reikia pergrupuoti išteklius ir pasirengti mūšiui dėl Donbaso“, - sakė jis.

„Remiantis turima informacija, Baltarusijos Respublikos teritorijoje, Gomelio respublikiniame Radiacinės medicinos ir žmogaus ekologijos moksliniame ir praktiniame centre gydomi tariamai „sužaloti“ Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kariai, per savo veiklą Černobylio draudžiamojoje zonoje gavę dideles radiacijos dozes“, – feisbuke pranešė Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Nuo kitos savaitės Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pradės padėti Ukrainai užtikrinti branduolinių objektų, įskaitant Černobylio atominę elektrinę, saugumą, CNN sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi.

Grįžęs iš kelionės į Ukrainą ir Rusiją, kur aplankė arčiausiai karo zonos esančius branduolinius reaktorius, R.Grossi sakė, kad operacijos tęsiamos „patenkinamai“.

Išpuolis prieš branduolinį reaktorių „nėra tikėtinas scenarijus“, o „branduoliniai objektai nebuvo taikinys“, – penktadienį sakė jis.

Generalinis direktorius sakė, kad branduolinio reaktoriaus akivaizdoje įvyko įvykis, kuris „kelia nemažą susirūpinimą“, ir pridūrė, kad tai buvo apsikeitimas ugnimi, tikriausiai apšaudymas, kurio taikinys buvo administracinis pastatas. 

„Bet kokia ataka prieš branduolinį objektą prieštarauja tarptautinei teisei. Manau, kad visiems, įskaitant Rusiją, tai labai aišku. O pasitikėjimas ar nepasitikėjimas yra kažkas, kas, žinoma, yra objektyvu. Mes [darysime] viską, kas įmanoma, kad to neįvyktų“, – pridūrė jis.  
Kalbėdamas apie pranešimus apie Rusijos karių apšvitinimą Černobylio atominėje elektrinėje, R.Grossi sakė, kad agentūra susisiekė su savo kolegomis iš Rusijos, kad gautų daugiau informacijos.

„Apskritai sakyčiau, kad radiacijos lygis aplink Černobylio elektrinę yra žemas. Pradžioje, kai Rusijos kariai užėmė teritoriją, dėl sunkiosios šarvuotos technikos judėjimo artėjant prie teritorijos, kai kuriose vietose, judant žemei, ten išsiskyrė šiek tiek radiacijos, ir lygis šiek tiek padidėjo“, – sakė jis.

„Tikėtina, kad tas pats atsitiko, kai tos pačios ar panašios transporto priemonės išvažiavo, kad ore buvo dulkių, kuriose buvo šiek tiek radiacijos, gulinčios ant žemės“, – pridūrė jis.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Igoris Konašenkovas valstybiniam naujienų kanalui „Rossija 24“ sakė, kad saugykla tiekė degalus tik civiliniam transportui – ne kariniam, skelbia BBC.

„Naftos saugykla neturi nieko bendra su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis“, – sakė jis.

I Konašenkovas sakė, kad du Ukrainos sraigtasparniai Mi-24 įskrido į Rusiją „itin mažame aukštyje“ apie 05.00 val. vietos laiku, o po to surengė raketinį smūgį. Ukraina neigia, kad ji atsakinga už šią ataką.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, kad Ukraina atakavo naftos saugyklą Rusijoje. 

Tačiau Ukrainos saugumo tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas nacionalinei televizijai pareiškė, kad Ukraina nėta atsakinga už šią ataką, skelbia BBC.

„Kažkodėl jie sako, kad tai padarėme mes, tačiau, mūsų duomenimis, tai neatitinka tikrovės“, – sakė O.Danilovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas susitiko su Rusijos karių nelaisvėje pabuvojusiu Melitopolio meru.

Susitikimas su laikinai okupuoto Ukrainos miesto vadovu Ivanu Fiodorovu įvyko Eliziejaus rūmuose. Apie tai savo paskyroje „Twitter“ pranešė pats E.Macronas.

Pasak jo, niekas negali įsivaizduoti, ką patyrė pagrobtas meras. Atgavęs laisvę, I.Fiodorovas gali tai papasakoti.

Apie mero pagrobimą paskelbta kovo 11 d. Melitopolyje bandyta surengti „referendumą“ dėl pseudorespublikos sukūrimo, tačiau tam nepritarė miesto taryba.

Gyventojai protestuodami taip pat išreiškė nepritarimą okupantų veiksmams ir išėjo į gatves. Nepaisant to, okupantai paskyrė miestui naują vadovą.

Protesto akcija prieš Rusijos sulaikytą Melitopolio merą

+10

„Jo istorija pribloškė, – rašo E.Macronas. – Išsakiau jam ir Ukrainos parlamentarams savo susižavėjimą bei paramą. Mes ryžtingai nusiteikę likti su Ukraina.“

Kaip, remdamasis Prancūzijos žiniasklaida, praneša portalas pravda.com.ua, I.Fiodorovą taip pat priėmė šios šalies Senato vadovas Gerard’as Larcher.

Rusijos kariai, pastarąsias keturias savaites laikę užėmę teritoriją aplink Černobylio atominę elektrinę, tikriausiai buvo paveikti ten esančių radioaktyvių teršalų skleidžiamos spinduliuotės, penktadienį sakė Ukrainos pareigūnai.

Rusijos pajėgų naudojamos mašinos tikriausiai pakėlė į orą radioaktyvių dulkių, be to, kariai buvo išsikasę apkasus labiausiai užterštoje šios zonos vietoje, sakoma Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pranešime.

Plačiau skaitykite čia.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas Vladimirui Putinui pareiškė, kad Stambule vykstančios derybos su Ukraina suteikė pasauliui vilties. Taip jis sakė penktadienį vykusio pokalbio telefonu metu.

Pasak Turkijos vadovo, derybininkų pokalbiai pastarosiomis dienomis buvo teigiami ir konstruktyvūs.

Apie tai pranešė Turkijos ir Rusijos agentūros „Anadolu“ bei TASS.

Kremliaus teigimu, Turkijos prezidentas padėkojo V.Putinui už pagalbą evakuojant šios šalies piliečius iš karo zonos Ukrainoje.

Ekrano nuotr. iš „Telegram“/Turkijos ir Rusijos apsikeitė padėkomis dėl piliečių evakuacijos ir derybų surengimo

R.T.Erdoganas taip pat patvirtino pateikęs siūlymą surengti Ukrainos ir Rusijos vadovų susitikimą.

Ketvirtadienį pranešta, kad Rusijos kariai pasitraukė iš nebeveikiančios Černobylio atominės elektrinės Ukrainoje, kurią užėmė vasario 24-ąją – pirmąją karo dieną.

Slavutyčiaus miesto, kuriame gyvena dauguma Černobylio darbuotojų, meras BBC sakė, kad apie 200 Ukrainos nacionalinės gvardijos narių, kurie buvo vieni iš tų, kurie įstrigo elektrinėje, kol ją kontroliavo Rusija, greičiausiai pateko į rusų karių nelaisvę, kai jie išvyko.

„Mes juos laikome karo belaisviais, – sakė Jurijus Fomičevas ir pridūrė, kad nuo ketvirtadienio su jais nepavyksta susisiekti. – Siekiame apsikeisti belaisviais“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Kol kas neaišku, ar Rusijos kariai paliko visą Černobylio uždraustąją zoną, ar tik artimiausią teritoriją aplink elektrinę, sakė J.Fomičevas.

„Visa Černobylio zona yra labai didelė. Mes negalime jos visos stebėti – žinome tik tai, kas vyksta tiesiogiai aplink elektrinę, kur yra mūsų darbuotojai“, – sakė jis.

Pasak mero, situacija aplink elektrinę yra per daug neaiški, kad dabartinius darbuotojus aikštelėje galėtų atleisti nauja darbuotojų grupė.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ penktadienį paskelbė, kad atsiskyrė nuo savo Vokietijos antrinės įmonės „Gazprom Germania“, sakoma bendrovės pranešime, skelbia CNN.

„Gazprom Germania" komentarą šiuo klausimu pateiks pirmadienį, CNN sakė vienas darbuotojas.

123RF.com nuotr./„Gazprom“

Tuo tarpu Vokietijos federalinė tinklų agentūra, kuri yra šalies komunalinių paslaugų reguliavimo tarnyba, savo interneto svetainėje pranešė, kad „dujų tiekimas Vokietijoje yra stabilus“ ir kad „jokių dujų tiekimo į Vokietiją sutrikimų neužfiksuota“. Dujų tinklų operatoriai nepraneša apie jokius nepaprastus įvykius.

Po penktadienį įvykusio virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo su Kinijos Prezidentu Xi Jinpingu Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad Kinija „negali užmerkti akių prieš Rusijos vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus“, skelbia CNN.

ES ir Kinija sutarė, kad „šis karas kelia grėsmę pasaulio saugumui ir pasaulio ekonomikai“, sakė Ch.Michelis.

„Scanpix“/AP nuotr./Charlis Michelis

Europos Sąjunga palankiai vertintų teigiamus Kinijos žingsnius, kurie padėtų užbaigti Rusijos ir Ukrainos karą, penktadienį Briuselyje žurnalistams taip pat sakė Ch.Michelis.

„Mes ir toliau budriai stebėsime bet kokius bandymus padėti Rusijai finansiškai ar kariniu būdu“ ir apeiti sankcijas, įvestas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė Ch.Michelis, „tačiau bet kokie Kinijos žingsniai, padedantys užbaigti karą, bus sveikintini“. 

„Turėjome galimybę paaiškinti ES poziciją, paraginti Kiniją imtis veiksmų ir įsipareigoti aktyviai dalyvauti visose pastangose, kurios dedamos siekiant atkurti taiką ir stabilumą“, – pridūrė jis.  

Ch.Michelis šiuos komentarus išsakė po virtualaus aukščiausiojo lygio susitikimo su Kinijos pareigūnais, surengto kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Abu ES vadovai „labai aiškiai pareiškė, kad Kinija neturėtų kištis į (ES) sankcijas“, pridūrė U.von der Leyen.

U.von der Leyen sakė, kad su Xi Jinpingu įvyko „labai atviras ir nuoširdus pokalbis“.

„Kinijai, kaip nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, tenka ypatinga atsakomybė, – sakė ji. – Tai ir aptarėme labai nuoširdžiai ir atvirai. Mes, ES, esame pasiryžę remti daugiašalę tvarką.“

„Taip pat buvo aptarta tai, kad nė vienas Europos pilietis nesuprastų bet kokios paramos Rusijos gebėjimui kariauti, – sakė U.von der Leyen. – Be to, tai sukeltų didelę žalą Kinijos reputacijai čia, Europoje.“

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) penktadienį po neeilinio susitikimo paskelbė, kad jos šalys narės iš atsarginių rezervų išleis papildomų naftos atsargų, kad sušvelnintų Rusijos įsiveržimo į Ukrainą sukeltą smūgį, skelbia CNN.

Tai tik penktas kartas agentūros istorijoje, kai ji koordinuoja ekstremalių atsargų išlaisvinimą. 

TEA duomenimis, Rusija eksportuoja apie 5 mln. barelių neapdorotos naftos per dieną, o tai sudaro apie 12 proc. pasaulinės prekybos.

Sulaukęs 57 metų savo bute Donecke mirė Rusijos žurnalistas Andrejus Babickis – buvęs aršus Vladimiro Putino kritikas, nuo 2014 m. palaikantis Rusijos valdžią, praneša Rusijos žiniasklaida.

A.Babickis buvo pavadintas išdaviku už tai, kad „Laisvės radijui“ rengė reportažus apie Rusijos karą Čečėnijoje iš sukilėlių pusės ir vienu metu buvo patekęs į Rusijos karių nelaisvę, skelbia BBC.

Tačiau prieš aštuonerius metus jis buvo atleistas iš „Laisvės radijo“ po to, kai išreiškė paramą Rusijos įvykdytai Ukrainos Krymo aneksijai.

Jis persikėlė į save paskelbusią Donecko liaudies respubliką Ukrainos rytuose ir 2015 m. padėjo įkurti televizijos stotį sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje.

Mirties priežastis nežinoma, rašo BBC.

Ugniagesiai vis dar bando užgesinti šį rytą Rusijos mieste Belgorode kilusį gaisrą naftos saugykloje, kurį, Maskvos teigimu, sukėlė dviejų Ukrainos sraigtasparnių antskrydis. 

Ukrainos gynybos ministerija sakė, kad nei patvirtins, nei paneigs, kad tai buvo jos išpuolis.

Belgorodas yra apie 40 km nuo Ukrainos sienos ir 80 km nuo antruojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gaisras Belgorodo naftos saugykloje

Stebėjimo kamerų įrašuose iš sandėlio matyti, kaip du žemai skrendantys sraigtasparniai paleidžia raketas, o po to pasigirsta didžiuliai sprogimai.

Kremlius pareiškė, kad įvykis nesudarė „patogių sąlygų“ taikos deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos.

Penktadienį Zaporižios regione įvyko apsikeitimas belaisviais. 86 sulaikyti Ukrainos kariai buvo paleisti, pranešė Prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenko, kurį cituoja UNIAN.

Pasak K.Tymošenko, iš Rusijos pajėgų nelaisvės buvo paleisti 86 Ukrainos kariai. Tarp jų yra 15 moterų. Jis taip pat pažymėjo, kad išlaisvinti kariai jau yra saugioje vietoje ir dabar jų gyvybei pavojus negresia.

Apsikeitimo detalių jis nepateikė – lieka neaišku, kiek į ukrainiečių nelaisvę patekusių Rusijos karių grįžo į savo šalį.

Vicepremjerė Iryna Vereščuk pranešė, kad kariai „jau vežami namo“.

„Norėčiau kreiptis į visus mūsiškius, tebelaikomus nelaisvėje: kovosime už kiekvieną iš jūsų! Grąžinsime jus namo, likite stiprūs“, – pridūrė ji.

Dėl karo Ukrainoje kenčia ne tik žmonės. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailas Podoliakas savo paskyroje „Twitter“ paviešino kelias nuotraukas, kaip kariai gelbsti greta Kyjivo veikiančio zoologijos sodo įnamius.

„Tai yra zoologijos sodas netoli Kyjivo. Anksčiau šeimos su vaikais ateidavo čia pašerti gyvūnų.

Dabar teliko skausmas, alkis ir mirtys, atneštos Rusijos karių. Ukrainos kariuomenė stengiasi išgelbėti iki šiol išgyvenusius gyvūnus.“

„Tarp Ukrainos ir Rusijos plyti civilizacijos bedugnė“, – apibendrino M.Podoliakas.

Rusija penktadienį pradėjo pavasarinį jaunuolių šaukimą į kariuomenę ir pažadėjo, kad šauktiniai nebus siunčiami kariauti į Ukrainą, kur, anot Maskvos, žuvo jau daugiau kaip 1 tūkst. rusų karių.

Rusijos kariuomenė rengia šaukimus dukart per metus – pavasarį ir rudenį. Į naujokus vieneriems metams imami tarnybai tinkami 18–27 metų vyrai.

Remiantis Kremliaus įsakymu, šį kartą prezidentas Vladimiras Putinas liepė pašaukti 134,5 tūkst. jaunuolių.

Tarnyba kariuomenėje vyrams yra privaloma, tačiau daugelis rusų vengia šaukimo stodami į aukštąsias mokyklas arba neatvykdami į karinius komisariatus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu šią savaitę pareiškė, kad šauktiniai nebus siunčiami į jokius „karštuosius taškus“ ir kad namo grįš visi asmenys, šiuo metu baigiantys karinę tarnybą.

Kovo 8 dieną V.Putinas patikino, kad nesiųs šauktinių ar atsargos karių kautis Ukrainoje.

Plačiau skaitykite čia.

Didžioji Britanija nerimauja, kad Jungtinės Valstijos, Prancūzija ir Vokietija spaus Ukrainą „susitarti“ ir padaryti didelių nuolaidų taikos derybose su Rusija, pranešė britų laikraštis „The Times“.

Aukšto rango vyriausybės šaltinis sakė, kad nerimaujama, jog sąjungininkai „per daug nori“ užtikrinti ankstyvą taikos susitarimą, ir pridūrė, kad susitarimas turėtų būti pasiektas tik tada, kai Ukraina bus kuo stipresnėje padėtyje.

Balandžio 1 d. Ukrainos parlamentas priėmė įstatymo projektą dėl Rusijos pripažinimo teroristine valstybe. Apie tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.

Ukrainos teisės aktuose įtvirtinamos "teroristinės valstybės" ir "Rusijos neonacistinio totalitarinio režimo karinės invazijos į Ukrainą simbolių" apibrėžtys.

Pagal įstatymą Ukrainoje uždraudžiama Rusijos neonacistinio totalitarinio režimo ir vasario 24 d. prasidėjusios karinės agresijos prieš Ukrainą propaganda.

Tai apima viešą Rusijos karo prieš Ukrainą nusikalstamo pobūdžio neigimą ir medžiagos, kuria siekiama paremti ar pateisinti Rusijos agresiją, platinimą.

V ir Z simboliai laikomi vienu iš Rusijos Federacijos neonacistinio totalitarinio režimo karinės invazijos į Ukrainą simbolių.

Į Rusijos neonacistinio totalitarinio režimo karinės invazijos Ukrainoje simbolių apibrėžimą taip pat įeina Rusijos ginkluotųjų pajėgų simboliai. 

Kitu įstatymu įteisinta Rusijos piliečių ir Rusijos kolaborantų turto nacionalizacija.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė penktadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos vaikais, susijusios su 43 vaikų iš Ukrainos atvežimu į Lietuvą.

Kaip pranešė prokuratūra, kovo viduryje su pareiškimu dėl galimai planuojamų neteisėtų įvaikinimo atvejų į policiją kreipėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, prašydama išnagrinėti ir įvertinti minėtų vaikų iš Ukrainos atvežimo į Lietuvą aplinkybes.

Tyrimą iš pradžių pradėti atsisakyta, tačiau generalinė prokurorė panaikino kovo 24 dieną policijos priimtą nutarimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Pasak prokuratūros, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pareiškime, be kitų tikrintinų duomenų buvo nurodyta, kad keletas kartu su minimais vaikais kovo 2 dieną į Lietuvą atvykusių suaugusiųjų turi ketinimų dalį šių vaikų išvežti į kitą valstybę.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nida Grunskienė

Tai daroma neva laikinam svečiavimuisi šeimose, tačiau kiti duomenys, prokuratūros teigimu, leidžia manyti, kad juos ketinama įvaikinti.

„Abejones dėl tokių ketinimų teisėtumo bei skaidrumo kelia ir tai, kad Lietuvos institucijoms iki šiol nėra pateikta jokių Ukrainos institucijų sprendimų ir oficialių dokumentų, kurie patvirtintų, kad toks šių vaikų išvežimas iš Ukrainos ir jų įvaikinimas kitoje valstybėje yra pilnai suderintas, pagrįstas ir teisėtas“, – rašoma pranešime.

Susipažinusi su turima medžiaga ir įvertinusi, kad jos nepakanka konstatuoti, jog vaikų išvežimas ir įvaikinimas nėra galimai daroma nusikalstama veika, generalinė prokurorė priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.

Jo metu, teisėsaugos teigimu, bus gauti detalesni faktiniai duomenys, išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, susisiekta su atitinkamų užsienio valstybių institucijomis ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Šiuo metu minėtiems vaikams Lietuvoje yra paskirta institucinė globa, ją vykdo rajoninis paramos šeimai ir vaikams centras.

Nuo rusiškų dujų itin priklausomos Europos Sąjungos valstybės turi planų, kaip jų atsisakyti „per itin trumpą laiką“, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

Interviu Didžiosios Britanijos televizijai „Sky news“ penktadienį jis taip pat pabrėžė, kad net ir pasibaigus Rusijos karui prieš Ukrainą, grįžti prie energetinės partnerystės su Rusija būtų „didžiausia Europos klaida“.

„Manau, jos (šalys kaip Vokietija – BNS) kol kas nėra pasiruošusios stabdyti pirkimų tuoj pat, tačiau jos imasi reikiamų žingsnių. Aš esu gerai informuotas apie būtinus žingsnius ir planus sumažinti šią priklausomybę“, – sakė G.Nausėda.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Gitanas Nausėda žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi...2022“

„Ir mes kalbame apie itin trumpą laiką, kai mūsų partneriai, kitos ES valstybės, bus pasiruošę stabdyti pirkimus“, – pridūrė jis.

„Bet taip pat svarbu užtikrinti, kad pirkimai nebūtų tęsiami pasibaigus karui Ukrainoje. Priešingu atveju, jei jos grįš prie įprastų santykių po karo, manau, tai būtų didžiausia Europos klaida šiame kontekste“, – pabrėžė G.Nausėda.

Prezidentas teigė, jog kai kurios valstybės greičiausiai „per ilgai turėjo iliuzijų dėl Rusijos, kaip ilgalaikės partnerės“.

„Ir dabar jos turi sumokėti šią kainą“, – kalbėjo jis.

Jis pripažino, kad ši praktika, kai dalis ES valstybių daugiau nei mėnesį tebesitęsiant Rusijos karui prieš Ukrainą perka dujas, yra „politiškai nepriimtina“, todėl būtina sutarti „dėl labai aiškaus grafiko ES lygmeniu, kad priimtumėme reikiamus sprendimus siekiant sumažinti šią priklausomybę“

 „Tai įmanoma, ir įmanoma padaryti per pakankamai trumpą laiką“, – patikino jis.

Kalbėdamas apie karo Ukrainoje eigą, G.Nausėda pabrėžė, jog Vakarai šiuo metu privalo remti Kyjivą visomis priemonėmis ir stabdyti „Putino ilgalaikę strategiją Ukrainoje“, priešingu atveju bus „ir antras, ir trečias taikinys“.

Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis ketvirtadienį patikino, jog ES planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo.

Pasak jo, trumpalaikiame plane numatyta aprūpinti bloko dujų saugyklas pakankamomis dujų atsargomis artėjančiai žiemai, o valstybės narės bus raginamos savanoriškai dalyvauti bendruose ES dujų pirkimuose. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pasirašė įsaką dėl atsiskaitymo rubliais už jo šalies eksportuojamas gamtines dujas ir įspėjo „nedraugiškas“ šalis, įskaitant visas ES nares, kad joms bus nutrauktas dujų tiekimas, jei jos neatidarys sąskaitų rubliais tokiems mokėjimams atlikti.

Vakarai tikina, kad mokėjimus ir toliau vykdys eurais bei doleriais, kaip numato sutartys.

Vokietijos gynybos ministerija nusprendė pritarti šarvuočių BMP tiekimui Ukrainai iš buvusios Vokietijos demokratinės respublikos atsargų, kurios šiuo metu yra Čekijoje. 

Apie tai pranešė „Welt am Sonntag“, remdamasis savo šaltiniais. Žurnalas „Spiegel“ teigė, kad taip pat gavo patvirtinimą iš savo šaltinių vyriausybėje.

 

Kalbama apie 56-58 BMP (PbV-501, anksčiau vadintas BMP-1) su patrankomis ir kulkosvaidžiais.

XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje BMP buvo pervežtos į Švediją, o vėliau parduotos Čekijos bendrovei, kuri dabar nori jas parduoti Ukrainai. Tam reikėjo gauti Vokietijos, kaip kilmės šalies, patvirtinimą.

Ukraina nėra atsakinga už visas nelaimes ar įvykius Rusijos Federacijos teritorijoje, ypač už gaisrą Belgorodo naftos bazėje.

Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianikas, penktadienį atsakydamas į žiniasklaidos klausimus, skelbia pravda.ua.

VIDEO: Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Reuters

„Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad šiandien Ukrainos valstybė vykdo gynybinę operaciją, kuria siekiama atremti ginkluotą Rusijos agresiją Ukrainos teritorijoje.

Ir tai visiškai nereiškia, kad Ukraina turėtų būti atsakinga už visas klaidas, už visas nelaimes ir įvykius, vykstančius Rusijos Federacijos teritorijoje.

Tai ne pirmas kartas, kai girdime tokius kaltinimus. Todėl šios informacijos nei patvirtinsiu, nei paneigsiu“, – sakė O.Motuzianikas.

Rusija penktadienį pranešė, kad du sraigtasparniai apšaudė naftos bazę Belgorode, kilo didelis gaisras. Rusija teigė, kad bazę apšaudė iš Ukrainos atskridę sraigtasparniai, kurie sėkmingai grįžo atgal. 

Balandžio 1 d. atidaryti devyni humanitariniai koridoriai, įskaitant iš Mariupolio, Melitopolio ir Berdiansko.

Tai Ukrainos vicepremjerė ir reintegracijos ministerijos vadovė Iryna Vereščuk pranešė savo paskyroje „Telegram“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba penktadienį sakė, kad Ukraina dar negavo Rusijos atsakymo į Stambulo derybose išsakytus pasiūlymus.

Tai D.Kuleba pareiškė savo vizito Lenkijoje metu surengtoje spaudos konferencijoje, pranešė portalas „Europeiskaja Pravda“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

„Ne, dar negavome išsamių atsakymų į Stambule išsakytus pasiūlymus. Matome tam tikrus viešus Rusijos pareigūnų komentarus, tačiau laukiame išsamaus oficialaus Rusijos atsakymo“, – sakė jis.

Pasak ministro, šis atsakas parodys, ar Rusija ir toliau kalba ultimatumų kalba, ar pagaliau perėjo prie konstruktyvaus darbotvarkės aptarimo ir abiem pusėms priimtinų sprendimų paieškos.

Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ ketvirtadienį paragino Ukrainos valdžią pradėti tyrimą dėl galimų karo nusikaltimų, pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip šalies kariai šaudo rusų karo belaisviams į kojas.

Nuo kovo 27 dienos internete platinamame įraše matyti, kaip trys kariškas uniformas dėvintys vyrai surištomis už nugaros rankomis pargriaunami ant žemės ginkluotų vyrų, ir šie vėliau šauna jiems į kojas.

Nors filmuotos medžiagos autentiškumo nepriklausomai patvirtinti nepavyko, naujienų agentūra AFP sugebėjo nustatyti geografinę buvimo vietą – tai Mala Rohanės kaimas, esantis netoli šiaurės rytinio Charkivo miesto, kurį Ukrainos pajėgos atkovojo po neseniai surengto puolimo.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos kariai

Kovo 28 dieną AFP žurnalistams pavyko apsilankyti Mala Rohanėje, kur jie matė dviejų Rusijos karių kūnus, gulėjusius vienoje iš kaimelio gatvių. Gyvenvietė per kautynes buvo kone visiškai sunaikinta.

Dar du kūnai buvo iš dalies matomi po betono gabalais šulinyje.

„Jei tai pasitvirtintų, sulaikytų karių mušimas ir šaudymas jiems į kojas būtų laikomas karo nusikaltimu“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame HRW pareiškime.

„Ukraina turi įrodyti, kad ji gali ir yra pasirengusi užkirsti kelią rimtiems tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimams ir už juos bausti“, – priduriama pareiškime.

Ukrainos prezidento V.Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius platformoje „Telegram“ pripažino, kad prievarta prieš belaisvius yra baustinas karo nusikaltimas.

„Su belaisviais elgiamės pagal Ženevos konvenciją, nepaisant jūsų asmeninių emocinių motyvų“, – sakė jis ukrainiečių kariams.

Rusijos pagrindinių baudžiamųjų tyrimų institucijos vadovas taip pat nurodė ištirti tą incidentą.

Nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną Rusijos kariai taip pat sulaukė kaltinimų piktnaudžiavimu.

VIDEO: Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Reuters

Rusijos karių užimto Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas pranešė, kad balandžio 1 d. per pietus evakuacijos autobusai su žmonėmis pagaliau išvyko iš miesto.

 „Autobusai, evakuojantys žmones iš Melitopolio, pagaliau išvažiuoja iš miesto. 6 autobusų, 3 sunkvežimių ir daugiau kaip 300 automobilių kolona dabar juda Zaporižios link. Laukiame jūsų ir tikimės, kad jūsų kelionė bus saugi ir lengva“, – savo paskyroje „Facebook“ parašė Melitopolio meras. 

Penktadienį evakuotis iš miesto panoro nei 1 000 žmonių.

Estijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kol Rusijai vadovaus „putiniškasis režimas“, saugumo situacija nesikeis.

Taline susitikęs su Baltijos šalių ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrais, bendroje spaudos konferencijoje penktadienį jis teigė, jog šie iššūkiai turi atsispindėti NATO pozicijose.

VIDEO: NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

Reuters

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis

„Kuomet kalbame apie naująją realybę, turime tiksliai įvardinti, prieš ką kovojame. Ir tai nėra tik Rusija, Putinas, karas Ukrainoje, tai yra režimas, kurį turime vadinti putiniškuoju režimu, o šalį – putiniškąja Rusija. Ir kol šis režimas yra valdžioje, globali realybė bus kitokia“, – sakė G.Landsbergis.

Šalies diplomatijos vadovo teigimu, ši „naujoji realybė“ keičia Europos „gynybą ir saugumą“.

„Esame įsitikinę, kad tai turi atsispindėti NATO pozicijoje“, – kalbėjo ministras, pridurdamas, jog konkrečių sprendimų laukia Aljanso viršūnių susitikime Madride birželį.

Prancūzų aktorius Gerard'as Depardieu ketvirtadienį pasmerkė Rusijos prezidento V.Putino „beprotiškus, nepriimtinus ekscesus“ Ukrainoje. 

„Rusijos žmonės nėra atsakingi už beprotiškus, nepriimtinus savo lyderių, tokių kaip Vladimiras Putinas, ekscesus“, – sakė kino veteranas, anksčiau nekart viešai reiškęs simpatijas Rusijos prezidentui. 

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Gerard'as Depardieu

Šią savo poziciją G.Depardieu išdėstė naujienų agentūrai atsiųstame pareiškime.

V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad aktorius greičiausiai ne iki galo suprato situacijos Ukrainoje ir pasiūlė ją paaiškinti, pranešė BBC.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Raudonasis Kryžius pranešė besitikįs penktadienį organizuoti tūkstančių civilių gyventojų evakuaciją iš Mariupolio, bet pabrėžė, kad humanitarinei organizacijai reikalingas konkretus susitarimas dėl to, kur pabėgėliai bus palydėti.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sakė, kad jo devynių darbuotojų su trimis automobiliais komanda iš Zaporižios leidosi į ilgą kelionę Mariupolio link.

Karo žiaurumas Mariupolyje

+1

Anot organizacijos, jos transporto priemonės išves vilkstinę iš Rusijos pajėgų smarkiai bombarduojamo miesto, bet pabrėžė, kad esama abejonių, ar bus įmanomą atlikti šią operaciją.

„Šios pastangos buvo ir tebėra itin sudėtingos. Yra daug kintančių dalių, ir dar ne visos detalės savo vietose, kad tai vyktų saugiai“, – sakė TRKK atstovas spaudai Ewanas Watsonas.

„Išliekame kupini vilties, veikiame ir judame link Mariupolio. Tai tikrai geras dalykas. Tačiau dar neaišku, ar tai įvyks šiandien“, – pridūrė jis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Danų policija penktadienį nutraukė aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ aktyvistų surengtą akciją, per kurią prie Danijos krantų buvo parą blokuojamas rusiškos naftos perpylimas iš vieno tanklaivio į kitą.

Protestuotojai ragino uždrausti rusiško iškastinio kuro importą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.    

„Šiuo metu policija sulaiko keturis „Greenpeace“ aktyvistus, kurie šįryt vykdė blokadą“, – sakė organizacijos atstovė Emma Oehlenschlager. 

Aplinkosaugos aktyvistai ketvirtadienį 11 val. vietos (12 val. Lietuvos) laiku prie Frederikshauno uosto pradėjo su Singapūro vėliava plaukiojančio supertanklaivio „Pertamina Prime“ blokadą, neleisdami kitam laivui – su Maltos vėliava plaukiojančiam „Seaoath“ – priplaukti prie jo ir perpumpuoti naftą. Aktyvistai blokadą vykdė pasitelkę baidares, kai kurie – tiesiog plaukte. 

Iš vieno laivo į kitą turi būti perpumpuota maždaug 100 tūkst. t naftos.

Per dvi pastarąsias savaites „Greenpeace“ padalinys Danijoje surengė kelis protestus prieš naftą perpumpuojančius rusų laivus, tačiau ketvirtadienio akcija buvo pirmoji sėkminga blokada.

„Aktyvistai tęsė blokadą beveik 24 valandas. Po pastarųjų įvykių planuojame toliau protestuoti“, – sakė E.Oehlenschlager.   

Iš Rusijos pajėgų apgulto Ukrainos Mariupolio miesto evakuota apie 2 tūkst. civilių, kurie, remiantis miesto tarybos pranešimais, yra pakeliui į saugią vietą, rašo „The Guardian“.

Keli privatūs automobiliai prisijungė prie 42 autobusų, lydimų Raudonojo Kryžiaus ir Ukrainos gelbėjimo tarnybų automobilių, vykstančių iš netoliese esančio Berdiansko į saugesnį Ukrainos kontroliuojamą Zaporižios miestą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti galimo Ukrainos dalyvavimo atakuojant Rusijos Belgorodo mieste esančią degalų bazę, praneša „Reuters“.

„Aš negaliu nei patvirtinti, nei paneigti teiginio, kad Ukraina su tuo susijusi, nes neturiu visos karinės informacijos“, – apie situaciją kalba Lenkijoje šiuo metu viešintis D.Kuleba.

VIDEO: Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Reuters

Pranešimai, kad Ukrainos atakos sraigtasparniai atakavo degalų sandėlį Rusijos teritorijoje ir sukėlė jame gaisrą, nepadeda abiem šalims derėtis, pareiškė Kremlius.

Paklaustas, ar šį incidentą galima būtų vertinti kaip konflikto eskalaciją, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas atsakė: „Aišku, negalima manyti, kad toks dalykas sukuria patogias sąlygas deryboms tęsti.“

Tviteryje paskelbtos nuotr./Deganti naftos saugykla

Rusijos ir Ukrainos derybos penktadienį turi tęstis vaizdo ryšiu.

Rusijos pasienio Belgorodo srities gubernatorius apkaltino Ukrainą anksti penktadienį pasiuntus į Rusijos teritoriją atakos sraigtasparnių ir atakavus degalų bazę. Jei ši informacija bus patvirtinta, tai yra pirma tokio pobūdžio ataka.

Šio pranešimo kol kas nėra galimybių patvirtinti.

D.Peskovas sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas buvo informuotas apie pranešimus dėl apšaudymo. Per kasdienę spaudos konferenciją vaizdo ryšiu atstovas sakė, jog Rusijos valdžia imasi priemonių, kad degalų tiekimas minimame regione nesutriktų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį gyrė Indijos poziciją dėl Ukrainos ir derybų metu tikriausiai spaudė Naująjį Delį nepasiduoti Vakarų raginimams pasmerkti Maskvos invaziją.

„Šiomis dienomis mūsų kolegos Vakaruose norėtų bet kokį prasmingą tarptautinį klausimą redukuoti iki krizės Ukrainoje [klausimo]... Vertiname tai, kad Indija šią situaciją vertina atsižvelgdama į visus faktus, ne tik vienpusiškai“, – sakė S.Lavrovas, Naujajame Delyje susitikęs su Indijos užsienio reikalų ministru Subrahmanyamu Jaishankaru..

„Draugystė yra pagrindinis žodis, nusakantis mūsų santykių istoriją... Mūsų santykiai buvo labai tvarūs daugeliu ankstesnių sunkių periodų“, – angliškai sakė S.Lavrovas.

Indija susilaikė per balsavimus dėl Jungtinių Tautų rezoliucijų, kuriomis smerkiama Maskva, ir toliau perka naftą iš Rusijos. Rusija taip pat yra didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Plačiau skaitykite čia.

Kinija penktadienį apkaltino Jungtines Valstijas karo Ukrainoje kurstymu ir pareiškė, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo NATO turėjo būti išformuota.

„Būdamos krizės dėl Ukrainos kaltininkės ir pagrindinės jos kurstytojos, JAV po 1999 metų paskatino NATO per pastaruosius du dešimtmečius penkis kartus plėstis į rytus“, – per eilinę spaudos konferenciją žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Karas Ukrainoje

„NATO narių skaičius išaugo nuo 16 iki 30 ir jos pasistūmėjo į rytus daugiau kaip 1 000 km iki vietos netoli Rusijos sienos, žingsnis po žingsnio spausdamos Rusiją į kampą“, – pridūrė URM atstovas.

Nors Kinija teigia kare neremianti nei Rusijos, nei Ukrainos, Pekinas anksčiau skelbė apie „beribę“ partnerystę su Maskva, atsisako pasmerkti invaziją, nepritaria sankcijoms Rusijai ir reguliariai kartoja Kremliaus dezinformaciją apie karą.

Pavyzdžiui, Kinija, kaip ir Rusija, šios agresijos nevadina įsiveržimu ar karu.

Zhao Lijiano komentarai paskelbti Kinijos ir Europos Sąjungos lyderiams surengus virtualų viršūnių susitikimą, kuriame tikriausiai dominuos Ukrainos klausimas. ES pareigūnai pareiškė besitikintys, kad Pekinas įsipareigos nepakirsti sankcijų Maskvai ir prisidės prie pastangų užbaigti karą.

Vidaus reikalų ministerijos spaudos tarnyba pranešė apie specialią karinę operaciją Irpinėje, rašo UNIAN.

Miestas jau išlaisvintas iš Rusijos karių ir jame dirba nacionalinės policijos pareigūnai, koordinuojantys veiksmus su kariuomenės daliniais, gelbėtojais ir vietos valdžios atstovais.

Teigiama, kad pareigūnai tikrina beveik kiekvieną būstą, ar jame nėra žmonių, kurie patys negali paeiti, po griuvėsiais ieško įstrigusių žmonių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vieši Indijoje.

Po derybų surengtoje spaudos konferencijoje S.Lavrovas teigė, kad taikos derybose su Ukraina padaryta tam tikra pažanga, praneša naujienų agentūra „Reuters“.

Jis sakė, kad Maskva rengia atsakymą į Ukrainos pasiūlymus, tarp kurių yra Kyjivo pasiūlymas tapti neutraliu mainais į saugumo garantijas.

S.Lavrovas sakė, kad Kijevas parodė „daug didesnį supratimą“ apie padėtį Kryme, kurį Rusija aneksavo 2014 m., ir Donbaso regione Rytų Ukrainoje, kurį daugiausia kontroliuoja Rusija.

VIDEO: NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

Reuters

Europos Sąjunga (ES) planuoja iki šių metų pabaigos dviem trečdaliais sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų dujų importo, interviu Latvijos visuomenei televizijai sakė Europos Komisijos vykdomasis viceprezidentas Valdis Dombrovskis. 

ES komisaras nurodė, kad ES aiškiai apsisprendė palaipsniui mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, todėl šiuo metu ieškoma alternatyvių sprendimų. 

Jo žodžiais, ES trumpalaikiame plane numatyta aprūpinti bloko dujų saugyklas pakankamomis dujų atsargomis artėjančiai žiemai, o valstybės narės bus raginamos savanoriškai dalyvauti bendruose ES dujų pirkimuose. 

V.Dombrovskis teigė, kad kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Baltijos valstybėms, pereinamasis procesas bus sudėtingesnis dėl ribotų apsirūpinimo dujomis galimybių. 

EK viceprezidentas pridūrė, kad Komisija tęsia tyrimą dėl Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ galimo manipuliavimo dujų kainomis. 

Komentuodamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaką dėl atsiskaitymo už rusiškas dujas rubliais, V.Dombrovskis sakė, kad nežino, koks šios schemos tikslas, tačiau Rusija negalės primesti Europai savo sąlygų, o Bendrijos narės ir toliau mokės už rusiškas dujas eurais arba JAV doleriais.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pateikia naujausią informaciją apie Rusijos patirtus karo nuostolius.

• Nukauta beveik 17 700 karių
• 625 tankai
• 1 751 šarvuota kovos mašina
• 316 artilerijos sistemų
• 143 lėktuvai
• 131 sraigtasparniai
• 1220 vienetų transporto priemonių
• 7 laivai 
• 4 raketų paleidimo įrenginiai 

15min atkreipia dėmesį, kad karo metu šios informacijos negalima patikrinti.

Raudonasis Kryžius pareiškė, kad „dar neaišku“, ar civilių evakuacija iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto įvyks, kaip planuota, penktadienį.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) sakė, kad jo devynių darbuotojų su trimis automobiliais komanda iš Zaporižios leidosi į ilgą kelionę Mariupolio link.

„Išliekame kupini vilties, veikiame ir judame link Mariupolio, tačiau dar neaišku, ar tai įvyks šiandien“, – žurnalistams Ženevoje sakė TRKK atstovas spaudai Ewanas Watsonas.

„Šios pastangos buvo ir tebėra itin sudėtingos. Yra daug kintančių dalių, ir dar ne visos detalės savo vietose, kad tai vyktų saugiai“, – sakė jis.

Atstovas nurodė, kad jei ir kai evakuacija prasidės, TRKK keliaus su vilkstine iš Mariupolio ir bus jos humanitarinis ženklas.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

„Kad galėtume pradėti vadovauti civiliams tos vilkstinės priekyje, mums reikės garantijų, kad kelias, kuriuo judame, yra saugus“, – sakė E.Watsonas ir pridūrė: „Mums reikės žinoti, kur vykstame.“

TRKK neturi tikslios informacijos, kiek žmonių norės būti palydėti iš Mariupolio, „bet tikrai tikisi, kad jų bus tūkstančiai“, o vilkstinę sudarys iki 54 autobusų ir daug kitų civilinių transporto priemonių, nurodė atstovas.

„Mums trūksta būdvardžių tam siaubui, kurį išgyvena Mariupolio gyventojai, apsakyti. Čia atsarginio plano nėra“, – sakė E.Watsonas.

Be to, TRKK nurodė negavęs leidimo atvežti pagalbos į miestą dėl Rusijos bombardavimo įstrigusiems civiliams.

„Negavome reikiamo leidimo pagalbai šį rytą atvežti, – informavo E.Watsonas. – Mariupolio žmonės nebeturi daug laiko. Jiems žūtbūt reikalinga pagalba.“

VIDEO: Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Reuters

JAV perspėjo Indiją nepasitikėti Maskva prieš Rusijos diplomatijos vadovo viešnagę Naujajame Delyje, siekiant paskatinti Indiją nepasiduoti Vakarų spaudimui ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą. Indija susilaikė balsuojant dėl Maskvą smerkiančios Jungtinių Tautų rezoliucijos ir toliau perka naftą iš savo „ilgametės ir laiko patikrintos draugės“ bei didžiausios ginklų tiekėjos.

Tačiau Naujasis Delis supranta Vakarų susirūpinimą dėl Pekino augančio atkaklumo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione po 2020 metais įvykusio susirėmimo ginčijamame Himalajų regione, kurio metu žuvo mažiausiai 20 Indijos ir keturi Kinijos kariai.

Vietos žiniasklaida citavo Naujajame Delyje besilankantį Vašingtono vyriausiąjį sankcijų strategą Daleepą Singhą, anot kurio, Indija negalėtų pasikliauti Rusija, jei įvyktų dar vienas konfliktas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Estijos vyriausybė patvirtino nacionalines sankcijas Rusijos kapitalo bendrovei „Yandex“ – jos tiesioginė ar netiesioginė veikla Estijoje uždraudžiama nuo balandžio 11 dienos.

Komentuodama tokį sprendimą premjerė Kaja Kallas pabrėžė, jog jis priimtas Estijos nacionalinio saugumo užtikrinimo tikslais.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Oficialus „Yandex. Taxi“ prisistatymas

„Uždraudžiant „Yandex“ veiklą siunčiamas aiškus signalas, kad su Rusijos specialiosiomis tarnybomis bendradarbiaujančioms įmonėms Estijoje ne vieta. Mes taip pat pasiūlėme įvesti sankcijas „Yandex“ Europos Sąjungos mastu, – pabrėžė ji.

Žengti tokį žingsnį Estijos vyriausybę paskatino Rusijos valdžios sprendimas įpareigoti „Yandex“ perduoti jos surinktus asmenų duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms.

„Norint naudotis „Yandex“ paslaugomis tenka pateikti gausybę asmeninių duomenų, kurie perkeliami į bendrovės tarnybines stotis Rusijoje. Iš esmės, šiais duomenimis gali pasinaudoti Rusijos specialiosios tarnybos ir politinė vadovybė“, – sakė verslumo ir informacinių technologijų ministras Andresas Suttas.

Apie tokią grėsmę anksčiau buvo įspėjusios Estijos Saugumo policija ir Duomenų apsaugos inspekcija.

Dešimtys aplinkosaugos aktyvistų grupės „Greenpeace“ narių baidarėmis ir plaukte ketvirtadienį prie Danijos krantų blokavo rusiškos naftos perpylimą iš vieno tanklaivio į kitą.

„Greenpeace“ sakė akciją organizavusi norėdama paraginti uždrausti iškastinio kuro importą iš Rusijos, šiai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje.

„11 val. (12 val. Lietuvos laiku) aktyvistai pradėjo supertanklaivio „Pertamina Prime“ blokadą, neleisdami kitam laivui, „Seaoath“, priplaukti prie jo... ir perpumpuoti naftą“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Greenpeace“ atstovė Emma Oehlenschlager.

Abu laivai yra rusų.

11 aktyvistų tiesiog plaukte ar baidarėmis išplaukė į ledinius vandenis prie Frederikshauno. Kai kurie jų turėjo užrašus, raginančius vyriausybes „liautis kursčius karą“.

Ant „Pertamina Prime“ korpuso aktyvistai dažais užrašė „Nafta kursto karą“.

Iš vieno laivo į kitą turėjo būti perpumpuota maždaug 100 tūkst. t naftos.

Per pastarąsias dvi savaites „Greenpeace“ skyrius Danijoje įvykdė kelias akcijas prieš naftą perpumpuojančius rusų laivus, tačiau ketvirtadienio akcija buvo pirmoji sėkminga blokada.

„Tai vienintelis kartas, kai mums pavyko sustabdyti pristatymą. Kitais atvejais tanklaiviai arba nuplaukė kitur, arba padidino greitį“, – sakė E. Oehlenschlager.

„Dabar jie kiek įmanydami tęs blokadą, kad laivai negalėtų priartėti vienas prie kito ir perpilti naftos“, – sakė ji ir paragino Daniją uždrausti rusiškos naftos perdavimą jos vandenyse.

Penktadienio sritis Dniepropetrovsko srityje buvo nerami – rusų okupantai iš oro atakavo Sinelnikovo rajoną.

Apie tai pranešė regiono tarybos vadovas Mykola Lukašukas, praneša UNIAN.

Jo teigimu, aukų nebuvo, tačiau infrastruktūra gerokai sugriauta.

VIDEO: Lvive pagerbti žuvę kareiviai – susirinko šimtai gedinčiųjų

Lvive pagerbti žuvę kareiviai – susirinko šimtai gedinčiųjų

Reuters

Per prieš kelias dienas Mykolajive surengtą valstybinių pastato ataką, skaičiuojama, jau žuvo 27 žmonės, praneša Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, rašo UNIAN.

Gelbėtojai iš po griuvėsių išlaisvino 23 žuvusiųjų kūnus, dar vienas žmogus mirė ligoninėje.

Mykolajive raketa sugriovė regiono administracijos pastatą

+11

Įvykio vietoje vis dar ieškoma griuvėsiuose įstrigusių žmonių.

Valstybinės gelbėjimo tarnybos nuotr./Mykolajive raketa sugriovė regiono administracijos pastatą

Rusijos pajėgos traukiasi iš Černihivo srities šiaurės Ukrainoje, tačiau dar nėra visiškai pasitraukusios, penktadienį vaizdo kreipimesi pareiškė vietos gubernatorius, rašo „The Guardian“.

„Regione galimi oro ir raketų smūgiai, niekas to neatmeta“, – sakė gubernatorius Viačeslavas Čausas ir pridūrė, kad Ukrainos pajėgos įžengia į gyvenvietes, kurias anksčiau okupuotomis laikė Rusijos kariai.

Antradienį Rusija pareiškė, kad mažins operacijų skaičių Černigivo ir Kyjivo regionuose. 

VIDEO: NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

NATO generalinis sekretorius: „Rusijos daliniai ne atsitraukia, o keičia pozicijas“

Reuters

Rusijos pajėgų okupuotame Melitopolio mieste liko apie 70-75 tūkst. gyventojų. Žmonės nori evakuotis iš miesto, tačiau okupantai juos išleidžia tik į Krymą. Tai praneša Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas, rašo pravda.ua.

„Mano skaičiavimais, dabar Melitopolio teritorijoje yra apie 70-75 tūkst. žmonių. Okupantai daro viską, kad žmonės negalėtų išvykti iš miesto. 

Jie juos išleido tik į Krymą. Tačiau mūsų žmonės nenori vykti į Krymą. Jie nori vykti į Ukrainą“, – sako cituojamas meras.

VIDEO: Ukraina neteko dviejų sraigtasparnių, kuriais naktimis išgabendavo sužeistuosius

Ukraina neteko dviejų sraigtasparnių, kuriais naktimis išgabendavo sužeistuosius

Reuters

Ukraina neteko transportinių sraigtasparnių „Mi-8“, praneša Lietuvos krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas. 

Jis nurodo, kad šiais sraigtasparniais naktimis ukrainiečiai iš Rusijos karių apsupto Mariupolio gabendavo sužeistuosius.

„Kadangi šios neįprastos drąsos naktinės operacijos vyko jau mažiausiai dvi savaites, tai sugebėta išvežti daug sunkiai sužeistų karių“, – sako A.Anušauskas.

Pranešama, kad vienas numuštas sraigtasparnis nukrito į jūrą, kitas – mieste. Skelbiama, kad žuvo mažiausiai keliolika sužeistų Mariupolio gynėjų.

Į Mariupolį vis dar draudžiama įvažiuoti ir labai pavojinga išvažiuoti privačiomis transporto priemonėmis. Apie tai pranešė miesto administracijos atstovai „Telegram“ kanale, rašo pravda.ua.

Pasak išplatinto pranešimo, šiuo metu žmonės įlaipinami į evakuacijos autobusus, vešiančius juos iš Berdiansko į Zaporižę. Konvojus preliminariai pakrautas 50 proc.

Pabrėžiama, kad pagrindinė problema yra ta, kad okupantai neįsileidžia evakuacijos autobusų į Berdianską ir „nelabai noriai“ įsileidžia žmones į autobusus iš Berdiansko.

VIDEO: Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Reuters

Vasario pabaigoje okupantai užėmė kelią netoli Malaja Roganės kaimo (netoli Charkivo) ir įvykdė tikrą teroro išpuolį – apšaudė daugiau kaip 20 civilių automobilių su žmonėmis, tačiau apie tai tapo žinoma tik išlaisvinus kaimą.

Kai kurių žuvusiųjų kūnai buvo rasti tik dabar, ketvirtadienį, kovo 31 d., socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

„...Kelyje nėra karinių transporto priemonių, tik civiliai. Žmonės bandė apsisukti. Deja, daugeliui nepavyko pabėgti... Vasario 27 d. šį greitkelį ėmė kontroliuoti rusai ir surengė tikrą terorą – šaudė į visus automobilius“, – pasakojo ombudsmenė.

Žinomas žurnalistas, interneto portalo censor.net vyriausiasis redaktorius Jurijus Butusovas sako „Youtube“ kanale paskelbė video įrašą, kuriame matyti kelyje sušaudyti automobiliai. Žurnalistas šalia vieno automobilio rado gulintį vieno civilio kūną, kuris dar nebuvo palaidotas.

VIDEO: Траса Київ - Харків - Довжанський. Розстріляні цивільні автівки. с. Мала Рогань.

Траса Київ - Харків - Довжанський. Розстріляні цивільні автівки. с. Мала Рогань.

J.Butusovas paskelbė, kad Rusijos ginkluotųjų pajėgų 138-osios brigados kariai apšaudė daugiau kaip dvidešimt civilinių automobilių. Anot jo, 138-oji brigada čia pasirodė vasario 27 d. ir sukėlė tikrą siaubą. Pasak žurnalisto, rusai visiškai sustabdė eismą kelyje ir šaudė į visus automobilius, bet to, automobiliai buvo apiplėšti.

Kovo 25-27 d. 92-osios brigados ukrainiečių kariai ir savanorių būriai per sunkias kovas išstūmė rusų pajėgas iš Malaja Roganės ir išlaisvino greitkelį.

Pasak J.Butusovo, kovo 25-27 d. Malaja Roganėje ir ant kalvos buvo sunaikinta ir paimta į nelaisvę 11 tankų T-72B3 ir T-72B, 1 šarvuotas transporteris BTR-82A, 12 vilkikų MTLB, 3 vilkikai TTM-4902PS-10, 1 KSM BTR-80 pagrindu, 4 120 mm patrankos „Nona-K“, 1 sunkvežimis KAMAZ iš 138-osios motorizuotosios šaulių brigados ir 59-ojo tankų pulko. Mūšio vietoje buvęs žurnalistas suskaičiavo mažiausiai 19 žuvusių rusų karių.

Rusijos pareigūnai pranešė, kad du Ukrainos kariniai sraigtasparniai penktadienį atakavo naftos saugyklą Rusijos pasienio mieste Belgorode.

VIDEO: Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Rusija apkaltino Ukrainą sraigtasparniais atakavus naftos bazę Belgorode

Reuters

Tviteryje paskelbtos nuotr./Deganti naftos saugykla

Tai – pirmas kartas, kai nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios Rusija apkaltino Ukrainą oro antskrydžiu jos teritorijoje. Ukraina šio

pranešimo kol kas nekomentavo.

Plačiau apie tau skaitykite čia.

Nuo Kremliaus karinės invazijos pradžios Rytų Ukrainoje Rusijos kariai sunaikino mažiausiai šešias grūdų saugyklas.

Naujienų agentūra „Reuters“ cituoja tai tvirtinančius JAV pareigūnus. Teigiama, kad tai ženklas, kad Rusijos išpuoliai, turintys įtakos pasauliniam maisto tiekimui, yra rimti.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ketvirtadienį prisidėdamas prie sąjungininkų pareiškė, kad dėl Rusijos invazijos į Ukrainą nenori matyti V.Putino šiemetiniame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikime.

Anot J.Trudeau, jis Indonezijos prezidentui Joko Widodo, vadovausiančiam didžiųjų ekonomikų susitikimui lapkričio mėnesį, pasakė, kad Rusijos prezidento dalyvavimas būtų „itin sunkus mums ir neproduktyvus G-20“.

„Tai būtų didelė problema daugeliui šalių, įskaitant Kanadą“, – Otavoje žurnalistams sakė J.Trudeau.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Justinas Trudeau

Jis paaiškino, kad G-20 viršūnių susitikimuose kalbama apie tai, „kaip vadovaujame ekonominiam augimui pasaulyje ir jį skatiname“.

„Rusija savo neteisėta invazija į Ukrainą nubraukė ekonominį augimą visiems visame pasaulyje ir niekaip negali būti konstruktyvi partnerė mums sprendžiant Rusijos neteisėtos invazijos į Ukrainą išprovokuotą krizę“, – sakė jis.

„Esmė ta, kad... Vladimiras Putinas negali tiesiog įprastai sėdėti prie stalo, tarsi viskas būtų gerai, nes nėra gerai, ir tai jo kaltė“, – pridūrė J.Trudeau.

JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau sakė pritariantis tam, kad Rusija būtų pašalinta iš G-20.  Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas taip pat sakė, kad V.Putinui turėtų būti uždrausta dalyvauti šios didžiųjų ekonomikų grupės viršūnių susitikime Balyje.

Tačiau Brazilija ir Kinija tam nepritaria, o Indonezija sakė, kad išliks „nešališka“.

Praėjusią savaitę Maskvos pasiuntinys Džakartoje sakė, kad V.Putinas planuoja dalyvauti susitikime.

Tačiau dėl to spręs visos G-20 narės.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi atvyko į Rusiją, kur penktadienį turi susitikti su šios šalies aukščiausio rango pareigūnais.

Prieš tai R.Grossi apsilankė Ukrainoje, jos pietuose esančioje atominėje elektrinėje. Trečiadienio apsilankymas buvo pirmasis jo vizitas šalyje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, privertusio nuogąstauti dėl galimos branduolinės avarijos. 

„Scanpix“/AP nuotr./Rafaelis Grossi Ukrainoje

TATENA vadovas ne kartą perspėjo dėl šio karo keliamų pavojų didelį branduolinį tinklą turinčioje šalyje.

„Grossi šiandien atvyko į Kaliningradą derėtis su Rusijos aukšto rango pareigūnais“, – sakoma vėlai ketvirtadienį paskelbtame TATENA pranešime. Jame nurodoma, kad derybos numatomos penktadienį ryte.

Po R. Grossi apsilankymo Ukrainoje TATENA tariasi su ukrainiečių valdžia dėl agentūros pirmosios „pagalbos misijos“ nusiuntimo į Černobylio atominę elektrinę artimiausiomis dienomis, sakoma pranešime.

Penktadienį R. Grossi turi sugrįžti į TATENA būstinę Austrijos sostinėje Vienoje ir po pietų surengti spaudos konferenciją.

Ukraina turi 15 branduolinių reaktorių keturiose veikiančiose jėgainėse, o taip pat dideles branduolinių atliekų sankaupas, kurių yra ir po branduolinės katastrofos 1986 metais uždarytoje Černobylio branduolinėje elektrinėje.

Ukrainos pareigūnai vėlai ketvirtadienį sakė, kad rusai paliko prieš kelias savaites užimtą Černobylio atominę elektrinę.

Ši elektrinė yra netoli sienos su Baltarusija ir buvo užimta Rusijos pajėgų pačią pirmąją invazijos dieną – vasario 24-ąją.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė didžiausią Europoje Zaporižios atominę jėgainę. Jos apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

Prancūzijos saugos reguliavimo institucija pareiškė, kad Rusijos kariuomenės įranga trukdo komercinių orlaivių naudojamoms palydovinės navigacijos sistemoms.

Oro linijų pilotai pranešė apie sutrikimus Juodosios jūros, rytinės Suomijos ir Kaliningrado srities apylinkėse, sakė Prancūzijos civilinės aviacijos institucijos DGAC palydovinės navigacijos skyriaus vadovas Benoit Roturier. Jį cituoja „Bloomberg“ naujienų agentūra.

B.Rotutier teigimu, trukdžius galėjo sukelti Rusijos sunkvežimiai, gabenantys trukdžių įrangą, paprastai naudojamą kariams ir įrenginiams apsaugoti nuo GPS valdomų raketų.

Europos Sąjunga penktadienį surengs virtualų viršūnių susitikimą su Kinija, augant nerimui dėl vis didesnio Pekino suartėjimo su Maskva ir nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas dalyvaus vaizdo konferencijoje su ES lyderiais Charles'iu Micheliu ir Ursula von der Leyen, vykstant kasmetinėms deryboms, kurių praėjusiais metais buvo atsisakyta augant įtampai.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

„Šiame susitikime pagrindinis dėmesys bus skirtas Kinijos vaidmeniui, kurį raginame atlikti, nedviprasmiškai palaikant tarptautinės teisės principus ir pasinaudojant visa būtina įtaka ir spaudimu Rusijai“, – sakė šiuo metu ES pirmininkaujančios Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as. 

„Tai nebuvo pradinis viršūnių susitikimo tikslas, bet esant būtinybei juo tapo“, – sakė C.Beaune'as. Ministras pridūrė, kad iš susitikimo darbotvarkės „neišnyks“ ir kitos temos, tokios kaip klimatas ir prekyba.

Plačiau skaitykite ČIA. 

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė, kad Ukrainos pajėgos atkovojo kaimus į pietus nuo Černihivo Ukrainos šiaurėje.

„Ukrainos pajėgos atkovojo į pietus nuo Černihivo esančius Slobodos ir Lukaševkos kaimus, esančius prie vieno iš pagrindinių tiekimo kelių tarp miesto ir Kyjivo“, – teigiama penktadienio rytą paskelbtoje apžvalgoje.

„Ukraina taip pat tęsė sėkmingas, bet ribotas kontratakas į rytus ir šiaurės rytus nuo Kyjivo. Tiek Černihivas, tiek Kyjivas buvo nuolat atakuojami iš oro ir raketomis, nepaisant Rusijos pareiškimų, kad ji mažina aktyvumą šiose teritorijose“, – teigiama pranešime.

Ukraina penktadienį bandys vykdyti dar vieną Rusijos apsiausto Mariupolio uosto gyventojų evakuaciją.

Pasak Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojos Iryna Vereščuk, į netoliese esantį pietinį pakrantės miestą Berdianską vyksta 45 autobusai ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto komanda.

Ukraina teigia, kad daug ankstesnių bandymų sukurti humanitarinius koridorius žlugo dėl Rusijos apšaudymų.

VIDEO: Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Mariupolio gyventojai be vandens ir elektros: „Mes siekėme gerovės, o dabar gyvename kaip šunys“

Reuters

Penktadienį Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pranešė, kad, gavusi prezidento Volodymyro Zelenskio prašymą, Australija siųs Ukrainai turimų  šarvuotų visureigių „Bushmaster“.

„Mes siunčiame ne tik savo maldas, bet ir ginklus, amuniciją, humanitarinę pagalbą. Siunčiame visa tai ir šarvuočius“, – sakė S.Morrisonas.

Visureigius ir kitą paramą australai žada gabenti C-17 transportiniais lėktuvais, tačiau kol kas nenurodė kada tai padarys ir kiek visureigių siųs. 

Prašymą skirti „Bushmaster“ automobilių ketvirtadienį V.Zelenskis išsakė kreipdamasis į Australijos parlamentą. 

„Jūs turite labai gerą ginkluotą transporto priemonę „Bushmaster“, kuri galėtų labai padėti Ukrainai, ir kitą įrangą, kuri galėtų sustiprinti mūsų pozicijas“, – sakė Ukrainos prezidentas. 

„Jei turite galimybę tuo su mumis pasidalyti, būtume labai dėkingi“, – kalbėjo jis. 

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA), remdamasi iš Ukrainos gauta informacija paskelbė, kad Rusijos kariai išvyko iš Černobylio. 

TATENA nurodė, kad Rusijos pajėgos „raštu perdavė atominės elektrinės kontrolę Ukrainos personalui“. Elektrinės darbuotojai teigė, kad AE teritorijoje nebėra „pašalinių asmenų“, nors TATENA anksčiau teigė negalinti to patvirtinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Černobylio atominė elektrinė

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke pasidalijo pranešimu, kuriame trumpai apžvelgiama situacija šalyje. Remiantis pranešimu, tęsiasi Rusijos pajėgų dalinis atsitraukimas iš Kyjivo srities į Baltarusijos pasienį. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Mariupolis

Skelbiama, kad užimtose teritorijose Rusijos kariai smurtauja ir vagiliauja, trukdo civilių gyventojų judėjimą. Kai kuriose užimtose teritorijose, rašoma toliau, okupantai bando priversti įmones pereiti prie atsiskaitymo Rusijos rubliais už prekes ir paslaugas. 

Pranešime teigiama, kad Donecko ir Luhansko regionuose veikiančios Ukrainos pajėgos atmušė 7 Rusijos atakas.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili tai patvirtino tiesioginiame CNN eteryje. 

Tai, kad Sakartvelas laikosi visų sankcijų ketvirtadienį teigė ir užsienio reikalų ministras Davidas Zalkalianis. 

„Mes visiškai laikomės sankcijų, kurias įvedė  tarptautinė bendruomenė. Gruzijos Centrinis bankas pranešė, kad Sakartvelas laikosi visų savo įsipareigojimų ir tarptautinių standartų“, – cituoja ministrą portalas agenda.ge. 

Vasario pabaigoje skelbta, kad Sakartvelas neketina jungtis prie Rusijai įvedamų sankcijų, nes „jos pakenks mūsų šaliai ir gyventojams“. 

Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Hanna Malyar Ukrainos televizijai sakė, kad Rusija siunčia raketų kompleksus į Gomelio miestą, esantį Baltarusijoje. Ši šalis aktyviai naudojama agresijai prieš Ukrainą vykdyti.

„Priešas neatsisako savo planų visiškai užimti Donecko ir Luhansko sritis. Jie taip pat juda į Charkivo sritį ir bando sustiprinti savo pozicijas, perkraudami savo karius ir įsitvirtindami. Dabar matome, kad raketų sistemos siunčiamos į Gomelio regioną, priešas stengiasi jas ten sutelkti, nes, matyt, planuoja surengti raketų smūgius arba panaudoti jas kaip šantažo ir bauginimo priemonę“, – kalbėjo ji.

Kaip skelbia portalas „Ukrainska pravda“, viceministrė pabrėžė, kad Rusija Ukrainoje nepasiekė savo tikslų, o karių išvedimas iš Kyjivo ir Černihivo sričių – ne savanoriškas pasitraukimas, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų darbo rezultatas.

JAV gynybos pareigūno teigimu Rusijos pajėgos ir toliau keičia pozicijas sostinės šiaurės ir šiaurės vakarų regione. Tikslių skaičių JAV pareigūnai neturi, tačiau, jų vertinimu, kol kas nuo Kyjivo atsitraukė maždaug penktadalis ten buvusių agresoriaus karių. 

„Nepaisant deeskalacijos retorikos, mes ir toliau stebime artilerijos ir aviacijos smūgius Kyjive ir aplink jį. Šiaurėje ir toliau vyksta kova – (Rusijos) pajėgoms keičiant pozicijas, jas atakuoja ukrainiečiai“, – sakė neįvardijamas pareigūnas. 

Anot jo, ukrainiečiai Rusijos pajėgas spaudė ir iki joms pradedant pozicijų keitimą, tad gynėjai ir toliau nuolat tęsia atakas. Taip pat turima duomenų, kad Rusijos pajėgos jau apleido Hostomelio oro uostą, kurio kontrolės siekė nuo pirmosios karo dienos. 

Pareigūno teigimu, pajėgų permetimas rodo, kad Rusija ketina skirti daugiau dėmesio frontui Donbase. 

„Tai aiškiai indikuoja, kad jie žino, jog jiems nepavyko paimti sostinės ir suvokia, kad spaudimas kitose šalies vietose kyla“, – kalbėjo jis. 

JAV pareigūnas taip pat nurodė, kad pastarosiomis dienomis Rusija didina savo aviacijos atakų skaičių ir per pastarąją parą įvykdė daugiau nei 300 jų. Daugiausiai šios atakos nukreiptos prieš Kyjivą, Černihivą, Iziumą ir Donbaso regioną. 

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Estijoje, Taline, dalyvaus Baltijos šalių ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrų susitikime.

Diplomatijų vadovai aptars tolesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai, sankcijas Rusijai ir svarbiausius NATO darbotvarkės klausimus, įskaitant NATO rytinio flango gynybinių pajėgumų stiprinimą.

Ministrai taip pat diskutuos apie Kyjivo europinę perspektyvą, humanitarinę situaciją Ukrainoje ir nuo karo bėgančių ukrainiečių srauto valdymą.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Gabrielius Landsbergis susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu

Vizito Estijoje metu G.Landsbergis taip pat dalyvaus Estijos užsienio reikalų ministerijos organizuojamoje konferencijoje, kurioje bus aptariamas mažųjų valstybių vaidmuo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryboje.

Pasak ministerijos, ši konferencija JT Saugumo Tarybos nariams suteiks progą aptarti mažų valstybių įtaką didžiųjų valstybių varžymosi laikais, karo sprendimą Ukrainoje ir naujus saugumo iššūkius, tokius kaip klimato kaita ir kibernetinis saugumas.

Pasak URM, vėliau penktadienį G.Landsbergis su Prancūzijos diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu vyks į Vilnių, kur ministrai be NATO, Ukrainos, Rusijos sankcijų klausimų aptars aptars dvišalius santykius, santykius su Baltarusija ir Kinija, bendradarbiavimą dalyvaujant tarptautinėse operacijose ir misijose.

Savanoris Antonas Senenko, kurį cituoja „Pravda“ pranešė, kad prie Černihivo Rusijos kariai apšaudė mažiausiai du humanitarinius konvojus, kurie vežė pagalbą į miestą ir ketino evakuoti žmones. 

„Keli savanoriai žuvo, dar keletas buvo sužeisti“, – rašė A.Senenko ir pabrėžė, kad nukentėjo toliau nuo miesto buvusios kolonos, o prie pat įvažiavimo į Černihivą buvę savanoriai liko sveiki. 

A.Senenko teigimu, savanoriai taip pat jau antrą dieną dirba iš okupantų gniaužtų išlaisvintoje Irpinėje – pagaliau bandoma išgabenti visus ten žuvusiusiųjų kūnus. 

VIDEO: Kol Irpine vyksta intensyvūs mūšiai, Ukrainos gelbėtojai iš po griuvėsių traukia lavonus

Kol Irpine vyksta intensyvūs mūšiai, Ukrainos gelbėtojai iš po griuvėsių traukia lavonus

Reuters

„Dabar Irpinė mus privers išgerti tą kartų puodelį, apie kurį rašiau anksčiau – išlaisvinimo džiaugsmas susijungs su gedulu dėl nužudytųjų“, – sakė savanoris. 

Tuo metu Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas sako, kad Rusijos pajėgos savinasi į miestą atvykstančią Ukrainos humanitarinę pagalbą. 

„Įvažiavę autobusai ir sunkvežimiai buvo apsupti rusų kariuomenės (...) Okupantai vėl pasiėmė šią humanitarinę vilkstinę, sakydami, kad išdalins ją Melitopolio gyventojams“, – kalbėjo meras. 

Anot jo, kai kurie miesto seniūnai taip pat bendradarbiauja su Rusijos kariais ir sudarinėja butų, kuriuose niekas negyvena, sąrašus bei praneša apie kariškių ir pareigūnų gyvenamąsias vietas. 

Taip pat skaitykite: Rusijos kariai Černihive nušovė humanitarinę pagalbą vežusią studentę

Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola bus pirmoji ES institucijos vadovė, nuo Rusijos pradėto karo vyksianti į Ukrainą.

Prieš vizitą „dėl susirūpinimo saugumu“ nebuvo atskleista jokių detalių apie kelionę ar pirmininkės darbotvarkę Ukrainoje, CNN sakė EP pareigūnas. 

Pirmadienį pasakytoje kalboje R.Metsola pabrėžė, jog „svarbu, kad Europos Parlamentas remtų Ukrainos siekį tapti šalimi kandidate į ES“. 

Ketvirtadienį R.Metsola tviteryje paskelbė savo nuotrauką su užrašu: „Pakeliui į Kyjivą“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vakare paskelbtame kreipimesi pareiškė, kad pažemino du aukščiausio rango Ukrainos generolus ir pavadino juos „antiherojais“.

„Šiandien buvo priimtas dar vienas sprendimas dėl antiherojų. Dabar neturiu laiko kovoti su visais išdavikais. Bet pamažu jie visi bus nubausti“, – sakė jis.

Iš buvusio Ukrainos saugumo tarnybos Vyriausiojo vidaus saugumo departamento viršininko Naumovo Andrijaus Olehovičiaus ir buvusio Ukrainos saugumo tarnybos biuro Chersono srityje viršininko Kryvoručkos Serhijaus Oleksandrovičiaus buvo atimti generolų laipsniai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Tie kariškiai iš aukštesniųjų karininkų, kurie neapsisprendė, kur yra jų tėvynė, kurie sulaužė karinę priesaiką dėl ištikimybės Ukrainos tautai (dėl) mūsų valstybės, jos laisvės ir nepriklausomybės apsaugos, neišvengiamai neteks aukštesniųjų karinių laipsnių. Atsitiktiniams generolams čia ne vieta!“, – sakė V.Zelenskis.

Ukrainos lyderis taip pat atkreipė dėmesį, kad padėtis pietų Ukrainoje ir Donbase „išlieka labai sudėtinga“, nes Rusija ir toliau teikia pirmenybę karinėms operacijoms separatistų kontroliuojamame regione.

Donbaso regione, apgultame pietiniame Mariupolio mieste ir šiaurės rytų Charkivo miesto kryptimi „Rusijos pajėgos kaupia smūgių potencialą“, įspėjo V.Zelenskis.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija teigia, kad kai kurios šiuo metu okupuotose Sakartvelo teritorijose dislokuotos Rusijos pajėgos bus perkeltos į Ukrainą. Pranešama, kad 1200-2000 karių pajėgos reorganizuojamos į tris bataliono taktines kovines grupes.

Tai naujausias ženklas, kad Maskvos žaidimo planas keičiasi po penkių savaičių, kai invazija iš esmės įstrigo. JK gynybos ministerijos teigimu, šis žingsnis atskleidžia nuostolius, kuriuos Rusija patyrė pradėjusi karą Ukrainoje. 

Kaip jau pranešta anksčiau, penktadienį Ukraina siekia evakuoti dešimtis tūkstančių civilių gyventojų, vis dar įstrigusių apgultame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje.

Ketvirtadienį Rusijos pajėgos sulaikė į miestą vykstančią 45 autobusų koloną.

Mieste, kuris pastarąsias penkias savaites buvo nuolat bombarduojamas, tebėra apie 100 000 žmonių.

Patikrinta bepiločio orlaivio filmuota medžiaga iš Mariupolio vidaus užfiksavo miesto sugriovimų mastą.

BBC rusų kalba praneša, kad padėtis aplink Kyjivą švelnėja. Straipsnyje cituojamas karinės administracijos vadovas Mykolas Žirnovas, kuris teigė, kad įmonės ir tarnybos mieste veikia normaliai.

„Diena Kyjive praėjo ramiai“, – sakė M.Žirnovas.

Tačiau sostinės pakraščiuose vis dar vyksta kovos.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Kyjivas

Rusijos pajėgos ketvirtadienį apšaudė Irpinės ir Makarivo miestus, taip pat pranešta apie mūšius aplink Hostomelį ir Brovarų priemiestyje.

Vietos valdžios institucijos teigia, kad gyventojai turėtų išlikti atsargūs.