Dabar populiaru
Publikuota: 2018 vasario 1d. 18:49

Ukrainos lyderis kritikuoja kontroversišką Lenkijos įstatymą

P.Parošenka Vilniuje iškilmingai atidarė Ukrainos vardo skverą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Petro Parošenka

Ukrainos lyderis ketvirtadienį pranešė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl Lenkijos priimto prieštaringai vertinamo Holokausto įstatymo, kuriuo buvo siekiama apginti šalies istoriją.

Lenkijos įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę asmenims, nacių mirties stovyklas vadinantiems „Lenkijos mirties stovyklomis“ arba viešai skelbiantiems, kad Lenkijos valstybė arba tauta prisidėjo prie nacių nusikaltimų.

Įstatymas iškart sukėlė Izraelio ir viso pasaulio žydų bendruomenių nepasitenkinimą.

Ukrainos nepasitenkinimą sukėlė kitas to paties įstatymo punktas, numatantis baudžiamąjį persekiojimą prieš tuos, kurie neigia Ukrainos nacionalistų įvykdytus karo nusikaltimus.

„Esu labai sunerimęs dėl Lenkijos parlamento sprendimo“, – Ukrainos prezidentas Petro Porošenka parašė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Istorinei tiesai reikia nuoširdaus pokalbio, dialogo, o ne draudimų. Vertinimai, kurie atsispindi šiame sprendime, yra absoliučiai šališki ir visiškai nepriimtini“, – parašė jis.

Pasak Ukrainos lyderio, šis įstatymas pažeidžia dviejų šalių „strateginės partnerystės“ principus. Ukraina prisimena „bendras pergales ir kovą su totalitariniais režimais“, sakė jis.

Kai kurie istorikai tvirtina, kad Antrojo pasaulinio karo metais Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) nacionalistai rengė nusikalstamų išpuolių, ypač prieš lenkus tuometinėse Lenkijos, bet dabar Ukrainai priklausančiose žemėse.

Lenkijoje UPA kovotojai buvo laikomi mirties būriais, kurie vykdė lenkų etninį valymą dabartinėje vakarinėje Ukrainoje.

2015 metais Ukrainos parlamentas žengė precedento neturintį žingsnį, pripažindamas UPA kovotojus „Ukrainos nepriklausomybės kovotojais“.

Pakenks santykiams

Lenkijos Senatas anksčiau ketvirtadienį patvirtino praėjusią savaitę Seimo, žemųjų parlamento rūmų, priimtą įstatymą, kurį dar turi pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda. Šiuo įstatymu leidžiama persekioti bet kurį asmenį, neigiantį ukrainiečių nacionalistų, tarp jų ir kolaboravusių su Vokietijos naciais, 1925-1950 metais padarytus nusikaltimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Andrzejus Duda

Ukrainos nacionalinės atminties instituto vadovas Volodymyras Viatrovyčius smerkia šį Lenkijos įstatymą ir vadina jį „politiniu diktatu“.

„Esu įsitikinęs, kad šis įstatymas pakenks Ukrainos ir Lenkijos santykiams“, – sakė istorikas vienoje televizijos laidoje.

V.Viatrovyčius: „Esu įsitikinęs, kad šis įstatymas pakenks Ukrainos ir Lenkijos santykiams.“

Lig šiol Ukrainą su savo kaimyne ES nare Lenkija sieja glaudūs ryšiai.

Varšuva palaikė Kijevą po 2014 metais įvykusio liaudies sukilimo, nuvertusio Kremliaus remtą Ukrainos prezidentą; po to Maskva aneksavo Krymą, kilo Rusijos remiamas separatistinis maištas Ukrainos rytuose.

Tačiau ilgainiui tarp šių kaimynių kilo nesutarimų dėl kai kurių itin jautrių klausimų.

2016 metais dešiniųjų dominuojamas Lenkijos Seimas sukėlė ukrainiečių pyktį genocidu pavadindamas žudynes, per kurias Antrojo pasaulinio karo metais ukrainiečių nacionalistai nužudė apie 100 tūkst. lenkų.

Lenkija smerkia Ukrainą, neleidusią ekshumuoti dalį tų aukų palaikų.

Lenkijos prezidentas A.Duda pažadėjo naująjį parlamento priimtą įstatymą peržiūrėti.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

01:28
15:57

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min