Užkliuvo vaizdo įrašas
Viena „Facebook“ vartotoja pasidalijo vaizdo įrašu, savaip interpretuodama, kas jame matoma.
„NATO propagandistai parode vaizdo irasa , kuremia bepilociu orlaiviu pulkas , vadinamas “ POROG“-( slenkstis) sudegina civiliu zmoniu namus , naudodami “ nudegintos zemes “ taktika. Jie patys pripazysta, kad tai daro , del ateities,kadangi Rusijos fronto linija verzesi gilyn (i Ukraina) , ir kad rusu kariai uzimdami vietoves, neturetu kur pasislepti .
Arti fronto linijos , namai yra sprogdinami, kartu su namu gyventojais….Tai fasistine metodika… Mes nepamirsom, zinom is istorijos , apie Pirciupi, Chatyne, ir tt. (kalba šioje ir tolesnėse citatose netaisyta – red. past.)“, – samprotavo moteris.
Keli kiti internautai pasidalino tuo pačiu vaizdo įrašu, svarstydami, ar taip vieną dieną galėtų pasielgti ir lietuviai.
„Okrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad dar prieš pradedant karines operacijas gyvenamose vietovėse jos sudegina savo piliečių namus, kad jų neužimtų Rusijos kareiviai ir jiems būtų lengviau apsiginti“, – rašė viena moteris.
„Okrainos ginkluotosios pajėgos pripažino, kad dar prieš pradedant karines operacijas gyvenamose vietovėse jos sudegina savo piliečių namus, kad jų neužimtų Rusijos kareiviai ir jiems būtų lengviau apsiginti.
Įdomu, Šaulių sąjunga perims šitą gerąją praktika atėjus dienai X???“, – svarstė kitas vyras.
Jei pastatų viduje ar netoliese būtų civilių gyventojų, tokios operacijos tikrai būtų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas, tačiau vaizdo įrašas, kuriuo dalijosi internautai, to nepatvirtina.
Reportažas iš karo lauko
Aptariamas filmukas, kuriuo dalijasi internautai, yra žiniasklaidos priemonės „United24“, kuriančios turinį apie karą Ukrainoje, reportažo apie 427-ąjį bepiločių orlaivių pulką „Rarog“ anonsas. Jis yra vienas sėkmingiausių Ukrainos pajėgose dronais kovojančių vienetų.
Reportaže žurnalistai pasakoja, kad praleido penkias dienas su „Rarog“ tarnaujančiais kariškiais, kurie jiems atskleidė, kokias taktikas naudoja prieš agresorius. Šiuo metu „Rarog“ kariai kaunasi Donbase, kur bando atsilaikyti prieš dvi rusų divizijas, šešis pulkus ir dvi brigadas.
„Ši sritis yra viena iš sudėtingiausių šiuo metu, nes rusai čia į priekį juda kiaurą parą“, – nurodo žurnalistai.
Vienas karių žurnalistui paaiškina, kad jų darbas yra užtikrinti, jog dronai taikliai atakuotų priešus, sutrikdytų jų logistiką ir išlaikytų priešą toliau nuo Ukrainos pozicijų.
Klipuose rodoma, kaip kariai dronų pagalba aptinka rusų kariškius ir juos atakuoja. Pasak „Rarog“ karių, rusai šioje vietovėje elgiasi gana drąsiai, „vaikščiodami, lyg teritorija priklausytų jiems“. Tuo tarpu ukrainiečiai stengiasi „daryti viską, kad jie nesijaustų per daug patogiai“.
„Jiems reikia suvokti, kad čia nėra jų žemė. Ir jei čia atėjo, išeiti nepavyks“, – sakė vienas karių.
Vaizdo medžiagoje matyti, kaip Ukrainos kariškiai taikosi ir į namus, kuriuose aptinka rusų pajėgas. Kovotojas paaiškina, kad jų pagrindinė užduotis yra pašalinti teritorijoje esančius pėstininkus iki jiems pasiekiant ukrainiečių pozicijas. Kuo daugiau priešų jie sunaikina iškart, tuo mažiau kovos laukia vėliau.
Kariškiai žurnalistams pasakoja, jog kai kurioms misijoms naudoja napalmą – itin degų skystį, kurio neįmanoma užgesinti vandeniu. Jis dažnai pasitelkiamas, planuojant sudeginti namą ar kaimo vietovę, kurioje anksčiau buvo įsikūrę gyventojai, tačiau šiuo metu bando pasislėpti rusų kariškai. Taip siekiama, kad per kitą puolimą rusai neturėtų priedangos.
„Mes jį sudeginame, nuplėšiame stogą – jie lieka be priedangos. Tada mums lengviau juos eliminuoti. Be to, suardome jų atakas ir sunaikiname pėstininkus“, – pasakojo vienas karių.
„Kai jis sprogs, tada užsidegs. Degs ir rytoj, ir poryt. Vienas kaimas po kito.
Žinoma, niekas nieko nedegintų, jei jie (rusai – red. past.) nebūtų čia atėję. Gaila žmonių. Jie praleido visą gyvenimą, statydami šiuos namus. Tada išvyko. Ir dabar vyksta tai“, – pasakojo vienas pulko karių.
Kaina, kurią verta sumokėti
Šią taktiką Ukrainos pajėgos naudojo ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2024 m. Torecke. Apie tai rašė leidinio „Forbes“ karo apžvalgininkas Davidas Axe‘as.
Jis dalijosi Ukrainos 101-osios gvardijos brigados parengtu vaizdo įrašu iš Torecko, kuriame matyti, kaip dronai smogia rusams, besislepiantiems prie durų, butuose ir ant daugiabučių stogų. Rusai buvo įsitvirtinę bent viename daugiabutyje, todėl ukrainiečiai jį visiškai susprogdino naudodami sprogmenis.
Verta paminėti, kad klipuose matomi namai yra akivaizdžiai apleisti. Jie nebeturi langų, durų, stogų ir yra kritinės būklės. Jie naudojami rusų pajėgų, ne civilių.
Pasak D.Axe‘o „miestas sulyganimas su žeme, kad būtų išgelbėtas. Ukrainiečiams tai yra Pyro pergalė. Tačiau jei Torecko sunaikinimas yra kaina, kurią reikia sumokėti, kad bent iš dalies būtų sustabdytas rusų veržimasis šia kryptimi, ukrainiečiai ją sumokėtų nedvejodami. Alternatyva – dar vienas Ukrainos atsitraukimas – reikštų, kad rusai galėtų toliau žengti į kitus miestus ir gyvenvietes“.
„Planas akivaizdus: apšaudyti rusus dronais, pulti su pėstininkais… ir sugriauti kiekvieną pastatą, kurį rusai galėtų paversti gynybine pozicija“, – rašė apžvalgininkas.
Rusijos pamėgta taktika
Rusijos pajėgos okupuotose Ukrainos teritorijose taiko vadinamąją „išdegintos žemės“ taktiką. Ši strategija apima civilių namų ir infrastruktūros naikinimą, siekiant apsunkinti būsimos Ukrainos kontrolės atkūrimą ir atimti pastogę iš grįžtančių gyventojų.
Ukrainos kariuomenė ir regionų gubernatoriai ne kartą kalbėjo apie intensyvų pasienio kaimų apšaudymą bei naikinimą, siekiant sukurti buferinę zoną. Faktiškai tokiu būdu rusai ištrina gyvenvietes iš žemėlapio ir sulėtina ukrainiečių pažangą.
„Euractiv“ dar 2023 m. vasarą rašė, kad Rusija imasi naujo tipo „išdegintos žemės“ taktikos, kurios tikslas – sunaikinti viską, kas galėtų būti naudinga priešui: ginkluotę, infrastruktūrą, pramoninius išteklius, žemės ūkio paskirties žemę ir net vietinius gyventojus.
Rusijos kariuomenė jau naudojo šią „išdegintos žemės“ taktiką rytų Ukrainos sugriautame Bachmuto mieste – naikino pastatus ir pozicijas aviacijos smūgiais bei artilerija, palikdama tik išdegintą žemę, kad ši ilgainiui taptų visiškai netinkama naudoti. Ukraina taip pat apkaltino Rusiją, kad ji naudojo tuos pačius metodus puldama Severodonecko miestą rytinėje Luhansko srityje.
„Nepaisant V.Putino pareiškimo, kad „Rusijos kariuomenė nesikėsina į civilius objektus“, praėjus penkiems karo mėnesiams, Rusija maždaug 60 kartų dažniau atakavo civilinius objektus nei karinius. Skaičiais tai yra 17,3 tūkst. smūgių civiliniams objektams ir apie 300 – kariniams objektams. Pirmiausia Rusijos okupantai smogia civilinei infrastruktūrai gyvenvietėse, esančiose palei fronto liniją“, – buvo teigiama Kovos su dezinformacija centro ataskaitoje.
„Išdegintos žemės taktika“ pakeitė Rusijos kariuomenės strategiją naudoti mobiliąsias grupes, įsiskverbiančias giliai į šalies vidų, nes pastaroji buvo nesėkminga.
„Išdegintos žemės“ taktikos taikymas visame pasaulyje pripažįstamas kaip karo nusikaltimas ir terorizmas.
Ši taktika prieštarauja 1977 m. Ženevos konvencijoms.
Susidūrusi su vadovavimo, organizacinių ir technologinių nesėkmių padariniais, Rusija ėmėsi „išdegintos žemės“ politikos, kuri naikina jos pačios kraštovaizdį, pramonę ir žmones.
Kaip primena Europos Sąjungos Rytų strateginės komunikacijos darbo grupė (East Stratcom Task Force), prieš daugiau nei du šimtmečius Rusija, kovodama su Napoleonu, pasinaudojo „sudegintos žemės“ taktika – sudegino Maskvą iki pamatų, kad priešas negalėtų pasinaudoti nei jos ištekliais, nei pastatais. Kai į Maskvą įžengė Prancūzijos kariuomenė, buvo susprogdintas Kremlius ir pagrindiniai viešieji pastatai, o gyventojai pasitraukė. Apie du trečdaliai miesto buvo sunaikinta, todėl Napoleonui tapo labai sunku džiaugtis laikina pažanga kare.
Ką prarado Ukraina
Internautai atkreipė dėmesį, kad ukrainiečių pajėgos sunaikina kai kuriuos nebegyvenamus civilių namus, ir dalijasi būtent šiuo vaizdo įrašu, taip pateikdami Ukrainos kariuomenę kaip žiaurią ar destruktyvią.
Tačiau šiame kontekste verčiau būtų apžvelgti, kiek Ukrainos miestų ir gyvenviečių nuo karo pradžios sunaikino įsiveržę rusai.
2024 m. birželį „The New York Times“ pasistengė užfiksuoti kiekvieną Ukrainos pastatą, kuris buvo apgadintas ar sunaikintas nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ir parengė interaktyvų žemėlapį. Visgi užfiksuoti absoliučiai viską yra sudėtinga. Leidinys pažymi, kad po Antrojo pasaulio karo tik kelios šalys patyrė panašaus lygio praradimus.
Remdamasis išsamia daugelio metų palydovinių duomenų analize, leidinys sukūrė įrašą apie kiekvieną miestą, kiekvieną gatvę, kiekvieną pastatą, kuris buvo sunaikintas.
„Sunaikinimo mastą sunku suvokti. Skirtingose, šimtais mylių viena nuo kitos nutolusiose Ukrainos vietovėse vaizdai primena Dresdeną ar Londoną po Antrojo pasaulinio karo – arba Gazą po pusmečio bombardavimų“, – rašoma straipsnyje.
Analizė rodo, kad buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau nei 900 mokyklų, ligoninių, bažnyčių ir kitų įstaigų, nors šios vietos yra aiškiai saugomos pagal Ženevos konvencijas.
Šie vertinimai yra konservatyvūs. Jie neapima Krymo ar vakarų Ukrainos dalių, apie kurias nebuvo galima gauti tikslių duomenų. Tikrasis sunaikinimo mastas greičiausiai yra dar didesnis ir jis nuolat auga, pažymi „The New York Times“.
Pastebima, kad didelės žalos padarė ir Ukrainos pajėgos, bombarduodamos Rusijos pozicijas fronte bei puldamos Rusijos okupuotas teritorijas, tokias kaip Krymas ar Donecko miestas. Nors ne visada įmanoma tiksliai nustatyti, kuri pusė atsakinga už sunaikinimą, Rusijos kontroliuojamose teritorijose užfiksuota žala nublanksta prieš tai, kas matoma Ukrainos pusėje.
Civilių mirtys
Kremliaus šalininkams vis bandant skleisti naratyvą, neva Ukrainos kariai žudo savo civilius, verta apžvelgti ir realius skaičius, kiek civilių aukų karas pareikalavo iš abiejų šalių.
Apskaičiuoti bendrą žuvusių civilių ir karių skaičių sudėtinga. Rusija retai atskleidžia savo nuostolius mūšio lauke, o Ukraina oficialią informaciją pradėjo skelbti palyginus neseniai. Apie okupuotose Ukrainos teritorijose žuvusius civilius beveik nieko nežinoma.
Remiantis JT statistika, nuo 2022 m. vasario mėn., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje žuvo 13 134 civiliai gyventojai.
Duomenų portalo „Statista“ duomenimis, iki 2025 m. gegužės 31 d. iš viso žuvo 13 341 Ukrainos civilis.
Tačiau JT duomenys apima daugiausiai Ukrainos civiliai gyventojus, kurie žuvo Kyjivo kontroliuojamose Ukrainos teritorijose, pavyzdžiui, per Rusijos bepiločių lėktuvų ir raketų atakas tokiuose miestuose kaip Charkivas, Kyjivas ar Zaporižia, arba Ukrainos teritorijose, kurios buvo okupuotos, bet vėliau išlaisvintos, pavyzdžiui, Chersone.
Rusijos okupuotose teritorijose žuvę civiliai į oficialius duomenis neįtraukti, nes JT negali patekti į šias teritorijas ir užregistruoti visų žuvusiųjų.
Tai apima tokius miestus, kaip Mariupolis. Duomenis surinkę JT pareigūnai laikraščiui „Kyiv Independent“ teigė, kad jiems pavyko patikrinti apie 2 100 žuvusių civilių.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“, remdamasi palydovinėmis masinių kapaviečių nuotraukomis, apskaičiavo, kad Mariupolyje žuvo mažiausiai 8 000 civilių, tačiau pažymėjo, kad tikrasis skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis.
Į šiuos skaičiavimus neįtraukti tie, kurie mirė vėliau dėl Rusijos okupacinių pajėgų primestų sąlygų, dėl kurių mieste liko menkai funkcionuojanti infrastruktūra.
Rusijos žuvusių civilių skaičių rasti dar sunkiau. Harvardo Kennedy mokyklos Belferio mokslų ir tarptautinių reikalų centro politinės iniciatyvos ir informacinio projekto „Russia Matters“ duomenimis, iš viso žuvo 652 Rusijos civiliai.
Nors abiejų šalių duomenys greičiausiai nėra tikslūs, galima akivaizdžiai pastebėti, kad Ukrainoje žuvusių civilių skaičius yra gerokai didesnis nei Rusijoje.
15min verdiktas: iš dalies melas. Reportaže matomos Ukrainos dronų atakos, nutaikytos prieš rusų kariškius, ir nėra jokių įrodymų, kad kadaise apgyvendintuose namuose yra civilių. Tokia taktika ukrainiečių kariškių naudojama, siekiant apsaugoti savo pozicijas ir neleisti įsiveržusiems rusams pasislėpti. Rusai „išdegintos žemės“ taktiką tiek Ukrainoje, tiek Rusijoje yra naudoję ir anksčiau. Dėl to prokremliškų internautų dėmesys ukrainiečių sudegintiems namams yra neproporcingas. Šiuo atveju žala, kurią padarė Ukraina, yra nesulyginama su ta, kurią padarė Rusija.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
