Tačiau džiaugsmas dėl įspūdingos ketvirtadienio atakos užgožia tikrovę, kuri yra kur kas labiau kompleksiška. Nors Ukrainos dronų arsenalas ir yra nepaprastai veiksmingas, ji vis dar neturi ginklo, kuris jau seniai tapo pražūtingiausių Rusijos oro atakų pagrindu – balistinių raketų.
Tokios raketos gabena šimtus kilogramų sprogmenų – daug kartų daugiau nei dronai. Dėl jų greičio raketas sudėtinga perimti, todėl jos gali padaryti ženkliai didesnę žalą.
Rusijos balistinių raketų spiečiai ne kartą perkrovė Ukrainos oro gynybos sistemą. Taip nutiko ir praeitą žiemą, kai Rusijos balistinės raketos, spaudžiant lediniam šalčiui, atakavo Ukrainos energijos tiekimo tinklą.
Kol Rusijos ginkluotųjų pajėgų proveržis mūšio lauke iš esmės yra sustojęs, rusai bando įgyti pranašumą atakuodami ukrainiečių miestus iš oro. Tokios raketų atakos išlieka didžiausia karinio spaudimo priemone Ukrainai.
Kyjivas puikiai žino savo silpnąją vietą. Ukrainos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis nurodė, kad šalis deda visas pastangas, jog šalies viduje būtų sukurtos balistinės raketos. Aukščiausioji vadovybė įsitikinusi, kad jos yra būtinas veiksnys siekiant padidinti spaudimą Maskvai ir galbūt priversti ją sėsti prie derybų stalo.
„Ukrainos balistiniai pajėgumai iš esmės pakeis šio karo pobūdį, – šią savaitę ukrainiečių televizijai pareiškė gnybos ministras Mychaila Fedorovas. – Mes neturime perdėtų lūkesčių, bet galime pasakyti, kad Ukrainos balistinės raketos atsiras ir bus naudojamos prieš Rusiją.“
Gynybos ekspertai įspėja, kad sukurti dronus kur kas lengviau nei balistines raketas. Ukraina skyrė daug dėmesio masinei pigių, „pakankamai gerų“ ginklų gamybai, kurie padėjo išlaikyti jos kariuomenės persvarą iš esmės nelygioje kovoje.
„Ukraina vis dar atsilieka technologijų srityje, ir prireiks laiko, kad jos (balistinės raketos – red.past.) būtų sukurtos šalies viduje“, – įvertino Kanados globalių reikalų instituto gynybos mokslininkė Olena Kryžanivska.
„Daug laiko. Daug išteklių“, – pridūrė ji.
Vis dėlto Ukrainos gynybos bendrovės stipriai veržiasi į priekį. Vienos iš jų, „Fire Point Rocket Technology“, atsakingos už daugeliui Rusijai smūgiuojančių bepiločių orlaivių gamybą, atstovai sako, kad kuria dvi balistines raketas. Kelios kitos Ukrainos įmonės jau paskelbė apie partnerystę su Europos raketų gamintojais. Panašu, kad taip Ukraina bando pasinaudoti Vakarų technologijomis, kad galėtų paspartinti ukrainietiškų raketų programą.
Serhijus Hončarovas, Nacionalinės Ukrainos gynybos pramonės asociacijos vykdomasis direktorius, pažymėjo, kad Ukraina nesiekia sukurti modernių balistinių raketų, o tik tokią jų versiją, kurios gamyba būtų greita ir palyginti pigi.
Tačiau Ukraina nepradėjo nuo nulio. Sovietmečiu šalis buvo svarbi raketų sistemų pramonės bazė. Ukrainos vidurio rytuose esantis Dnipro miestas ilgą laiką buvo vadinamas „raketų miestu“ dėl jame esančios infrastruktūros raketų gamybai.
Daugelis šių gynybos pramonės pajėgumų po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo apleisti, todėl Ukrainoje teliko vos saujelė galingų ginklų, kuriais, praėjus keliems dešimtmečiams, jai teko bandyti priešintis Rusijos invazijai.
Šalyje buvo greitai išeikvotos ribotos sovietmečio balistinių raketų „Točka“ atsargos, atkreipė dėmesį S.Hončarovas.
Vienintelė valstybės remiama naujos balistinės raketos 1KR1 „Sapsan“ sukūrimo programa buvo vilkinama metų metus ir nedavė konkrečių rezultatų.
Ukraina bandė tai kompensuoti, lobizuodama savo partneres dėl balistinių raketų. Jungtinės Valstijos tiekė Kyjivui trumpojo nuotolio balistines raketas – kariuomenės taktines raketų sistemas, žinomas kaip ATACMS.
Tačiau Kyjivas gavo tik nedidelį jų skaičių. Be kita ko, tam tikrais karo etapais buvo ribojama galimybė naudoti šiuos ginklus atakoms prieš Rusijos teritoriją, nes Vašingtonas baiminosi eskalacijos.
Per visą tą laiką Rusijai gerokai padidino savo balistinių raketų gamybos pajėgumus, kas nuvedė prie atakų prieš Ukrainą iš oro, kurių mastas plėtėsi kiekvieną mėnesį.
Šiemet Rusija kiekvieną mėnesį į Ukrainą vidutiniškai paleisdavo po 74 balistines raketas, iš kurių maždaug du trečdaliai pralauždavo Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, rodo laikraščio „The New York Times“ išanalizuoti duomenys.
2023 m. per mėnesį rusai jų paleisdavo maždaug 6. Po metų šis skaičius išaugo iki 28, o 2025 m. – iki 49.
„Visi šie įvykiai pastūmėjo Ukrainą ieškoti tam tikrų sprendimų šalies viduje, kad būtų galima spręsti šias problemas“, – įvertino O.Kryžanivska, rašanti naujienlaiškį, kuriame stebima Ukrainos ginkluotės plėtra.
Pirmasis žingsnis buvo dronų, galinčių nuskristi šimtus kilometrų ir smūgiuoti taikiniams giliai Rusijos teritorijoje, sukūrimas. Šie dronai atakavo naftos objektus – pagrindinį pajamų šaltinį Kremliaus karo veiksmams paremti. Tokia buvo ir ketvirtadienį įvykdyta ataka prieš Maskvą.
Dronai taip pat buvo nukreipti į gamyklas, gaminančias komponentus toms pačioms balistinėms raketoms, kurias Rusija siunčia į Ukrainą. Tokią strategiją S.Hončarovas apibūdino kaip taktiką „šaudyti į lankininką, o ne į strėlę“.
Tačiau Ukrainos pareigūnai jau seniai pripažino, kad, norėdami padaryti reikšmingos žalos ir galbūt priversti Rusiją pakeisti savo politinį apskaičiavimą, jie turi pereiti prie balistinių raketų.
Šiuo metu labiausiai pažengusi yra „Fire Point“ raketų programa. Bendrovė kuria trumpojo nuotolio balistinę raketą, vadinamą FP-7, ir ilgojo nuotolio jos versiją – FP-9. Šią savaitę Paryžiuje vykusioje gynybos parodoje buvo pristatyti abu šie modeliai.
Prezidentas V.Zelenskis ketvirtadienį Vakarų šalių vadovams sakė, kad bendrovė „juda gamybos link“.
Duodamas interviu laikraščiui „The Times“ „Fire Point“ įmonės savininkas Denysas Štilermanas pareiškė, kad FP-7 yra „visiškai parengta“ ir kad tikisi, jog FP-9 skrydžio bandymai bus atlikti jau šią vasarą.
Tačiau dar neaišku, kiek veiksmingos bus šios sistemos.
„Fire Point“ taip pat gamina sparnuotąsias raketas, bet bendrovės patirtis su šiais ginklais, į mūšio lauką patekusiais praėjusiais metais, verčia būti atsargesniems, pastebėjo O.Kryžanivska.
Jos teigimu, raketos pasižymėjo „mažu efektyvumu“, galbūt turėjo tikslumo problemų.
„Rezultatai, kuriuos matome, nėra tokie“, kokių Ukraina norėtų, pridūrė ekspertė.
-
EVT pirmininkas gina pastangas užmegzti ryšį su Kremliumi dėl Ukrainos
-
Zelenskis pateikė ultimatumą Lukašenkai: davė savaitę
-
Zelenskis prabilo apie naują derybų etapą
-
Karas Ukrainoje. Lenkijos ordinų atsisakė ir buvę Ukrainos prezidentai Kučma, Juščenka ir Porošenka
-
Per Rusijos smūgį Charkive žuvo vienas žmogus, devyni sužeisti
-
Ekspertų vertinimas: kaip Ukraina įveikė Rusijos oro gynybą
Tiek „Fire Point“, tiek kitos Ukrainos bendrovės, siekdamos patobulinti savo ginklus, neseniai pasirašė bendradarbiavimo susitarimus su didžiausiais Europos ginklų gamintojais, kurie suteiktų joms galimybę naudotis pažangiomis technologijomis, pavyzdžiui, nukreipimo sistemomis, padedančiomis aptikti taikinį.
Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ukrainiečių naujienų portalui „New Voice“ sakė, kad, jei Ukraina sukurtų balistinių raketų programą, kuri „tikrai keltų grėsmę Maskvai ir didiesiems Rusijos miestams“, Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas būtų priverstas „žengti kitą žingsnį“.
Kyla klausimas, koks būtų tas kitas žingsnis.
Tikėtina, kad balistinių raketų smūgiai sugriautų bet kokią izoliacijos nuo karo iliuziją, kurią Maskva stengėsi išsaugoti savo gyventojams, ir pakenktų Kremliaus galimybėms pateisinti karo veiksmų tęsimą.
Tačiau dar viena galimybė – eskalacija. Tokį įspūdį sudaro pats V.Putinas kartas nuo karo pradėdamas žvanginti branduoliniais ginklais.
„Vienintelis neišspręstas mūsų karo klausimas – ar „Fire Point" balistinės raketos pasieks Maskvą, o tada, ar Putinas išdrįs panaudoti branduolinį ginklą“, – rėžė D.Kuleba.
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company
