Trečiadienį Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimta rezoliucija dėl Ukrainos vaikų grąžinimo, kuriuos karo metu priverstinai nuo šeimų atskyrė ir perkėlė Rusija.
Tačiau posėdis nepraėjo be emocionalių, propagandinių, priešingą naratyvą bandančių įtvirtinti Rusijos diplomatų pasisakymų.
Marija Zabolockaja, Rusijos nuolatinio atstovo Jungtinėms Tautoms pavaduotoja, ėmė kalbėti apie derybas dėl taikos Ukrainoje ir pabrėžė, kad „visos pastangos turi būti pajungtos būtent šiam imperatyvui“. Pasak jos, susitikimas dėl minėtos rezoliucijos prieštarauja tam tikslui.
Režimo atstovė kalbėjo neva „Europos, Kanados ir Kyjivo triumviratas“ pasirinko „ypač cinišką melą“, kuriuo siekiama sužlugdyti taikos pastangas, – „būtent pagalbą vaikams“.
„Kiekvienas balsavimas už rezoliuciją yra parama melui, karui ir konfrontacijai“, – tikino ji.
Nepaisant aršios Rusijos propagandinės kampanijos, rezoliuciją parėmė 91 šalis.
Į specialų posėdį atvykusi Ukrainos užsienio reikalų viceministrė Marjana Beca pabrėžė, kad „ši rezoliucija nėra susijusi su politika“.
„Joje kalbama apie žmogiškumą. Nėra abejonių, kad kiekvienas vaikas nusipelno namų, kuriuose jaustųsi mylimas“, – kalbėjo M.Beca, primindama, kad Rusijos karo prieš Ukrainą metu vaikai buvo nužudyti, sužaloti, išprievartauti, atskirti nuo šeimų ir deportuoti.
„Neįsivaizduojama, kad kas nors galėtų žiūrėti į vaikus kaip į karo trofėjus“, – kalbėjo ji.
Anot viceministrės, vadinamosios Maskvos „gelbėjimo operacijos“ iš tikrųjų yra ciniškos misijos, kurių tikslas – žudyti ukrainiečius ir atimti jų vaikus.
Statistiniai duomenys rodo, kad iki šios dienos Rusija deportavo mažiausiai 20 tūkst. ukrainiečių vaikų. Nors kai kurie jų buvo grąžinti, daugelio nepavyko rasti.
– Gal galėtumėte pakomentuoti trečiadienį priimtos rezoliucijos reikšmę ir svarbą tiek Ukrainai, tiek jos sąjungininkėms?
– Priimta rezoliucija yra svarbi pirmiausia dėl to, kad Jungtinių Tautų platformoje ji tokia – pirmoji. Valstybių-narių sprendimas tik atskleidžia šios problemos rimtumą ir reikšmę.
Be to, tai rodo, kad JT organizacija įsitraukia į tarpininkavimo pastangas ir tinkamo būdo sugrąžinti deportuotus Ukrainos vaikus paieškas.
Manau, kad faktas, jog 91 šalis nusprendė paremti rezoliuciją yra puikus rezultatas, turint omenyje geopolitines aplinkybes. Tai – tikra demokratijos pergalė. Žinoma, čia neapsieita ir be bendrų pastangų užtikrinti šio sprendimo priėmimą. Tai tik patvirtina, kad ši problema nėra tik Ukrainos rūpestis, bet kažkas, kas rūpi visam pasauliui.
Joks vaikas neturėtų būti atskiras nuo savo šeimos. Jie turi būti sugrąžinti namo į Ukrainą ir tie, kurie vykdė vaikų deportavimą, turi už tai atsakyti.
– Prieš balsavimą Rusijos diplomatė išsakė absurdiškus argumentus, kodėl šalys-narės turėtų balsuoti „prieš“ rezoliuciją. Kaip jūs jautėtės sėdėdama salėje ir tai girdėdama?
