Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 17, 21:01

Už Ukrainą kovojantis Rusijos laisvės legionas – paslapčių gaubiamas karinis dalinys

Kremliaus karas prieš Ukrainą – tai karas, kuriame dalis rusų nenori kariauti. Kai kurie taip griežtai tam priešinasi, kad, matyt, yra pasirengę paimti ginklą prieš savo gimtąją šalį ir kovoti kartu su Ukrainos kariuomene. Tarp tokių – Rusijos laisvės legionas, rašo „The Moscow Times“.
Rusijos laisvės legionas
Rusijos laisvės legionas / Asmeninio archyvo nuotr.

Rusijos laisvės legionas teigia, kad jis buvo suformuotas šių metų kovo mėnesį, kai daugiau kaip 100 rusų karių pasidavė Kyjivo pajėgoms.

„Aš vis tiek atsidūriau šiame kare. Maniau, kad arba mirsiu kaip okupantas ir žudikas, arba mirsiu ramia sąžine. Taigi perėjau į kitą pusę“, – sakė 26 metų buvęs rusų karys, tapęs legiono nariu, žurnalistų prašęs jį vadinti Arni slapyvardžiu.

Be buvusių kareivių, legioną, greičiausiai, sudaro ir rusai, kurie kartu su kitais užsieniečiais keliavo į Ukrainą kovoti jos kariuomenės pusėje. Kyjivas dar plataus masto invazijos pradžioje paskelbė, kad užsieniečiai gali atvykti padėti kovoti su įsibrovėliu ir tokia veikla laikoma visiškai teisėta – šių dalinių kariai pasirašo sutartis su Ukrainos kariuomene.

Legioną gaubia paslaptys

Tačiau, skirtingai nei kitus nacionalinius dalinius, Rusijos laisvės legioną gaubia paslaptis – pradedant tiksliu jo dydžiu ir baigiant tuo, kur jis kariauja, – kai kas net teigia, kad informacijos trūkumas rodo, jog tai tik Ukrainos viešųjų ryšių projektas.

Balandžio mėnesį legionas savo „manifeste“ įsipareigojo „kovoti už naująją Rusiją“ ir atsikratyti „prezidento Vladimiro Putino diktatūrinio režimo“. Dalinio kariai naudoja baltai mėlynai baltą vėliavą, kuri tapo populiariu Rusijos antikarinio judėjimo simboliu.

Arni su „The Moscow Times“ kalbėjosi per vaizdo skambutį, kurio metu veidą dengė kauke. Jis sakė nusprendęs prisijungti prie legiono, kad galėtų kovoti už „šviesiąją pusę“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karai
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos karai

Viena iš labiausiai saugomų legiono paslapčių yra jo dydis, kuris, apytikriais skaičiavimais, siekia nuo kelių šimtų iki daugiau nei tūkstančio karių.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius birželį sakė, kad grupei priklauso „keli šimtai“ narių. Tačiau praėjusį mėnesį legionas tvirtino, kad jį sudaro du „visiškai sukomplektuoti batalionai“, o tai potencialiai galėtų reikšti daugiau kaip tūkstantį kovotojų.

Tiksli informacija apie karių skaičių yra „įslaptinta“, teigia Arni. Tačiau jis sakė, kad kasdien pateikiama apie 300 prašymų įstoti į dalinį.

„Tai nereiškia, kad toks kiekis žmonių prie mūsų prisijungia kasdien. Turime peržiūrėti tuos prašymus, be to, Rusijos žvalgybos tarnybos bando mus nulaužti“, – sakė karys.

Karys iš Rusijos: rizikavau, nes noriu kovoti prieš Putiną. Noriu laisvos Rusijos.

Dalinys aktyviai veikia socialiniuose tinkluose, o jo paskyros kartu turi daugiau kaip 94 tūkst. prenumeratorių. Birželio mėnesį vaizdo įraše grupė teigė turinti rėmėjų visoje Rusijoje, kurie padeda skleisti informaciją, kaip tapti nariu.

Kitas karys, kalbėjęs su „The Moscow Times“ tuo pačiu vaizdo skambučiu kaip ir Arni, sakė, jog į Ukrainą iš Rusijos atvyko balandžio mėnesį.

„Rizikavau, nes noriu kovoti prieš Putiną. Noriu laisvos Rusijos“, – sakė 25 metų karys, kuris teigė esąs Ukrainoje ir nurodė savo slapyvardį – Profesorius.

Jis sakė, kad yra universiteto „kažkur“ centrinėje Rusijoje doktorantūros studentas ir pradėjo remti opoziciją po 2019 m. Maskvoje vykusių protestų ir opozicijos aktyvisto Jegoro Žukovo suėmimo.

Kai vasario mėnesį prasidėjo karas, jis jautė „gėdą“ ir „negalėjo likti nuošalyje“, – sakė rusas.

Dauguma legiono karių, bijodami represijų ir siekdami apsaugoti savo šeimas, laiko savo tapatybę paslaptyje, todėl neįmanoma nepriklausomai patikrinti jų pasakojimų.

Bachmutas, Ukraina
Bachmutas, Ukraina

Grupė kaukėtų vyrų, kurie teigė esantys legiono nariai, balandžio mėnesį spaudos konferencijoje Kyjive sakė, kad jie yra buvę Rusijos kariai, tačiau atsisakė pateikti bet kokią informaciją apie savo buvusius dalinius ar kur jie tarnavo.

Legionas, kuris pripažįsta, kad verbuoja žmones karo belaisvių stovyklose Ukrainoje, yra paskelbęs vaizdo įrašų, kuriuose rusų kaliniai nurodo savo vardus, smerkia Rusijos režimą ir prisiekia ištikimybę legionui. Neaišku, ar šie vyrai tuo metu buvo verčiami tai daryti.

Tarp karių ir buvęs „Gazprombank“ vadovas

Daugiausiai dėmesio sulaukęs grupės narys yra Igoris Volubujevas, buvęs valstybinio Rusijos banko „Gazprombank“ vadovas. Gimęs šiaurės rytų Ukrainoje, I.Volobujevas didžiąją gyvenimo dalį gyveno Maskvoje, bet po invazijos pabėgo į Ukrainą ir birželio mėnesį paskelbė, kad prisijungia prie legiono, norėdamas padėti Rusijai tapti „laisva demokratine šalimi“.

Dėl legioną gaubiančio slaptumo kai kas teigia, kad jis gali būti ne toks, koks atrodo.

I.Volobujevas atsisakė du kartus duoti interviu laikraščiui „The Moscow Times“.

Be jo dydžio, taip pat yra mažai informacijos apie tai, kur legionas dalyvavo kovose. Pasak jo, kariai atvyko į Rytų Ukrainą gegužės mėnesį, o legiono „Telegram“ kanale paskelbtoje filmuotoje medžiagoje akivaizdžiai matomi mūšiai netoli Rytų Ukrainos miestų Sjevjerodonecko ir Lysyčansko.

Nuotr. iš „Telegram“/Igoris Volobujevas
Nuotr. iš „Telegram“/Igoris Volobujevas

Dėl legioną gaubiančio slaptumo kai kas teigia, kad jis gali būti ne toks, koks atrodo.

„Gali būti, kad yra keletas rusų kovotojų, bet ar jis organizuotas taip, kaip pristatomas, lieka atviras klausimas“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė laikraščio „The Kyiv Independent“ gynybos ir saugumo žurnalistas Ilja Ponomarenka.

Neseniai žurnale „Harper's Magazine“ išspausdintame pranešime aprašyta, kad Ukraina neturėjo pajėgumų paruošti ir dislokuoti užsienio kovotojų, kurie plūstelėjo į šalį praėjus kelioms savaitėms po invazijos, ir išsakyta mintis, jog užsienio daliniai buvo daugiau viešųjų ryšių akcija nei realybė.

I.Ponomarenka sakė, kad užsienio kovotojų likimas Ukrainoje labai priklausė nuo karinio dalinio, su kuriuo jie galiausiai buvo susiję, ir nuo jų vadų.

„Su Tarptautiniu legionu viskas aiškiau – ten yra daug užsienio karių ir jie iš tiesų dalyvavo kovose, pavyzdžiui, Irpinėje, Sjevjerodonecke ir Lysyčanske, – sakė jis. – Tačiau apie Rusijos laisvės legioną žinoma nedaug“.

Valstybės kontroliuojama Rusijos žiniasklaida ir prokremliški „Telegram“ kanalai apskritai abejojo legiono egzistavimu, vadindami jį klastote arba teigdami, kad jį sukūrė Ukrainos žvalgyba.

Tačiau tuo pat metu Rusijos valdžios institucijos sulaikė mažiausiai tris vyrus, kurie, pasak žiniasklaidos pranešimų, buvo susiję su legionu.

Praėjusį mėnesį Rusija sugriežtino įstatymus dėl valstybės išdavystės, ir tie, kurie kovoja prieš šalį „ginkluoto konflikto, karo veiksmų ar kitų veiksmų metu“, dabar gali būti įkalinti iki 20 metų.

Be pavojaus, jei juos sugautų Rusijos pajėgos, kovojantys už Ukrainą legiono nariai susiduria su moraline dilema.

„Manyje yra tam tikro pasipriešinimo, – prisipažino „The Moscow Times“ save Profesoriumi vadinantis karys. – Suprantu, kad kitoje pusėje yra tokių pat vaikinų kaip aš. Tačiau negaliu prieštarauti savo principams – noriu, kad mano šalis būtų laisva ir demokratiška.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min