Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 24, 06:25 Atnaujinta 2022 05 24, 23:23

Paskelbtas vaizdo įrašas, kaip po Rusijos bombardavimų atrodo „Azovstal“ gamykla

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Rusijos pajėgos Donbase turi 20 kartų daugiau technikos nei Ukraina. Pasak jo, artimiausios savaitės bus sudėtingos. Apie tai galima spręsti ir iš Rusijos naujienų agentūros „Interfax“ paskelbtos informacijos, esą visi Mariupolio „Azovstal“ gamykloje pasidavę ir karo belaisviais paimti Ukrainos kariai bus „teisiami“. Tęsiantis puolimui, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pranešė, kad 20 šalių paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai.

Svarbiausios naujienos iš Ukrainos

  • Ukrainoje žuvo naikintuvą pilotavęs Rusijos generolas majoras.
  • Ukraina jau apšaudo rusų pozicijas amerikietiškomis haubicomis prie Mykolajivo.
  • JAV gynybos sekretorius L.Austinas teigia, kad 20 šalių paskelbė apie naujus saugumo pagalbos paketus Ukrainai.
  • Chersono okupacinė administracija norėtų Rusijos karinės bazės.
  • Kyjivo teismas už karo nusikaltimus iki gyvos galvos nuteisė Rusijos karį V.Šišimariną.

Svarbiausias pirmadienio naujienas skaitykite ČIA

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA

Rūšiavimas
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje
06:37

Svarbiausias žinias iš Ukrainos sekite čia.

Į Lietuvą atvyko Ukrainos socialinės politikos ministrė M.Lazebna

00:27

Antradienio vakarą į Lietuvą atvyko Ukrainos socialinės politikos ministrė Maryna Lazebna.

Ji atlydėjo negalią turinčių ukrainiečių vaikų grupę, pranešė Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

„Apie jų perkėlimą kalbėjomės dar Kyjive, kur lankėmės drauge su premjere Ingrida Šimonytė. Šiandien vaikai jau čia, Lietuvoje, Kaune“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė M.Navickienė.

Trečiadienį Lietuvos ir Ukrainos ministrės ketina pasirašyti bendrą pareiškimą, kuriuo smerkiami Rusijos rengiami įstatymų pakeitimai, leidžiantys supaprastinta tvarka Rusijoje įvaikinti iš Ukrainos Donbaso ir Luhansko sričių perkeliamus ukrainiečių vaikus.

Į Lietuvą nuo karo Ukrainoje pradžios atvyko apie 54 tūkst. ukrainiečių, iš jų – 21,4 tūkst. yra nepilnamečiai.

V.Zelenskis prašo sunkiosios ginkluotės

00:13

Praėjus trims mėnesiams po Rusijos invazijos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina išliko „dėl dešimčių tūkstančių žygdarbių visų tų, kurie gina valstybę. Tai pareikalavo dešimčių tūkstančių ukrainiečių vyrų ir moterų, kuriuos nužudė okupantai, gyvybių“.

Savo vakariniame kreipimesi jis pakartojo, kad Ukrainai reikia sunkiosios ginkluotės:

„Sunkiosios ginkluotės – MLRS, tankų, prieštankinių ir kitų ginklų – tiekimas Ukrainai yra geriausia investicija siekiant išlaikyti stabilumą pasaulyje ir užkirsti kelią daugeliui sunkių krizių, kurias Rusija vis dar planuoja arba jau išprovokavo“, – sakė V.Zelenskis.

V.Zelenskis: Ukrainai prireiks laiko panaikinti Rusijos pranašumą kare

23:53

Ukrainai prireiks laiko ir daug pastangų, kad panaikintų Rusijos pranašumą kare įrangos ir ginkluotės požiūriu, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Išplatintame pranešime jis sako, kad Donbase šiuo metu padėtis yra labai sudėtinga.

„Tiesą sakant, ten metamos visos Rusijos kariuomenės pajėgos, kurių ji vis dar turi“, – sako V.Zelenskis.

 

Kaip Rusija iš nuskendusio „Moskva“ laivo išgabeno žuvusiuosius?

23:23

Balandžio mėnesį nuskendęs raketinis kreiseris „Moskva“, kuris vadovavo Rusijos jūrų puolimui Ukrainoje, buvo simbolinis ir karinis smūgis Kremliui.

Rusija teigė, kad sprogimas laive sukėlė nepaaiškinamą gaisrą, o Ukraina sakė, kad jį sunaikino raketų smūgis.

Rusija nepripažino, kad yra nukentėjusiųjų – paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje vaizduota, kaip „Moskva“ įgula matoma Krymo mieste Sevastopolyje.

Tačiau Ukrainos naujienų agentūra UNIAN teigia, kad Rusija pastarąsias dvi savaites iš laivo nuolaužų rinko kūnus ir slaptus dokumentus.

Agentūra citavo Ukrainos žvalgybos pareigūną, kuris Krymo radijo stočiai sakė, jog Rusija į šią teritoriją pasiuntė iki septynių laivų.

„Iš esmės tai buvo gelbėjimo valtys, kateriai, vilkikai, kurie ištraukė kūnus, išėmė visą ten įslaptintą įrangą ir sutvarkė šį kreiserį – paėmė tai, kas ten liko ir neturėtų patekti į trečiųjų šalių rankas“, – cituojamas pareigūnas Vadimas Skibickis.

Donbase žuvo 14 civilių

23:07

Antradienį Donbase dėl okupacinių pajėgų apšaudymo žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų, rašo UNIAN.

Teigiama, kad Rusijos okupantai antradienį apšaudė 39 gyvenvietes Donecko ir Luhansko regionuose.

Okupantai sugriovė ir apgadino daugiau nei 60 civilinių objektų, įskaitant 50 gyvenamųjų namų, ligoninę, geležinkelio stotį, statybų bazę, prekybos centrą, policijos nuovadą, prokuratūros pastatą, elektros pastotę.

Mariupolis šiandien

22:50

Praėjo mažiau nei savaitė nuo to laiko, kai po beveik tris mėnesius trukusio nepaliaujamo bombardavimo Mariupolio miestas atiteko Rusijai.

Rusijos gynybos ministerija sako, kad atvers humanitarinį jūrų koridorių, kad įstrigę užsienio laivai galėtų išplaukti, rašo BBC.

Nežinoma, kiek užsienio laivų yra Mariupolyje ir kam jie priklauso.

Kaip dabar atrodo „Azovstal“ gamykla

21:55

„Telegram“ tinkle plinta vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip po Rusijos kariuomenės bombardavimų atrodo „Azovstal“ gamyklos kompleksas, rašo UNIAN.

„Deja, taip dabar atrodo kadaise didžiulė ir galinga „Azovstal“. Štai jis, tikrasis ir iškankintas Rusijos pasaulio veidas“, – sakoma paskelbtame pranešime.

 

Vengrija įveda nepaprastąją padėtį dėl karo Ukrainoje

21:27

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas antradienį paskelbė, kad šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, leisianti operatyviai reaguoti į įvykius Ukrainoje, kovojančioje su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Apie šį žingsnį buvo pranešta vos suformavus naują vyriausybę po praeito mėnesio pradžioje įvykusių parlamento rinkimų, suteikusių V.Orbanui ketvirtą kadenciją iš eilės. 

Nepaprastosios padėties režimas įsigalios nuo trečiadienio vidurnakčio, nurodė premjeras. Pasak V.Orbano, šis sprendimas suteiks vyriausybei „erdvės manevruoti ir galimybę nedelsiant reaguoti į karo Ukrainoje padarinius“.

Lenkija ir Vokietija nesutaria dėl tankų perdavimo

21:10

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį išreiškė „gilų nusivylimą“, kad Vokietija neparūpino jo šaliai tankų, turinčių pakeisti šarvuotąsias mašinas, kurias Varšuva perdavė Kyjivui, besistengiančiam atremti Rusijos pajėgų puolimą.

Lenkija balandį pranešė išsiuntusi Ukrainai sovietinės gamybos tankų T-72. Jų skaičius nebuvo paminėtas, bet žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Ukraina jų gavo daugiau kaip 200.

„Pasiuntėme tankų Ukrainai, ir didelį skaičių“, – kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kalnų kurorte Davose sakė A.Duda.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzej Duda
Lukas Balandis / BNS nuotr./Andrzej Duda

Prezidentas nurodė, kad Vokietija žadėjo kompensuoti šią netektį, bet pridūrė: „Girdime, kad Vokietija šio pažado nenori tesėti. Esame dėl to giliai nusivylę.“

Lenkijos kariuomenė turi apie 250 vokiečių gamybos tankų „Leopard 2“. Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Varšuva tikėjosi gauti iš Vokietijos daugiau šių mašinų.

Praeitą savaitę Čekija pranešė gavusi 15 tankų „Leopard 2 A4“, turinčių pakeisti jos Ukrainai atiduotus T-72.

Kaip rašo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, Varšuva, kitaip negu Praha, reikalauja naujausios modifikacijos „Leopard“, tačiau tai kelia problemų, nes netgi Vokietijos kariuomenė neturi pakankamai šių mašinų.

Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad abi šalys tęsia derybas, „kaip galėtume pašalinti galbūt šiuo metu esančius neaiškumus“.

„Tapo aišku – ir priešingu atveju mes nebūtume turėję parengti apsikeitimo priemonės – kad sunkioji technika negali būti perduota vos paspaudus mygtuką ar spragtelėjus pirštais, juoba iš Vokietijos atsargų“, – kalbėjo ji.

„Kalbant apie techniką, kuri turėtų būti perduota mums kaip apsikeitimo dalis, turime įsitikinti, kad ji prieinama, kad ji yra remontuojama arba buvo iš naujo užsakyta. Štai kodėl svarbu mums nuolat kalbėtis, kad nekiltų jokių nesusipratimų“, – pridūrė A.Baerbock.

Tuo metu Lenkijos gynybos ministras Zbigniewas Rau sakė: „Velnias iš tiesų slypi detalėse, bet jau galiu pasakyti, kad sutarėme, jog norime išspręsti šį procesą.“

Derybos bus sunkios

20:56

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jokių derybų su Maskva negali būti, kol Rusija nepasitrauks iš teritorijų, kurias okupavo po vasario 24 d.

„Grąžinsime teritorijas, kurios buvo okupuotos, ir tada grįšime prie derybų stalo su Rusija“, – interviu Japonijos žiniasklaidos kanalui NHK sakė jis.

Ukrainos prezidentas prognozuoja, kad derybos su Rusija dėl karo veiksmų nutraukimo bus sunkios.

V.Putino sąjungininkai prognozuoja ilgą konfliktą Ukrainoje

20:32

Keletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu.

Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.

„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).

Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.

„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N.Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.

„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.

V.Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.

Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.

Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.

Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.

Rusijos įstatymų leidėjai siekia palengvinti užsienio žiniasklaidos priemonių blokavimą

20:10

Rusijos įstatymų leidėjai antradienį pritarė teisės aktui, leidžiančiam prokurorams stabdyti užsienio žiniasklaidos priemonių darbą be teismo sprendimo, su Ukraina kariaujančiai Maskvai toliau didinant spaudimą žiniasklaidai.

Valstybės Dūma, parlamento žemieji rūmai, pirmuoju skaitymu priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias institucijoms „greitai reaguoti ir pateikti veidrodinį atsaką nedraugiškiems veiksmams prieš mūsų žiniasklaidą užsienyje“.

Kelios Vakarų šalys uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalus, įskaitant televiziją RT ir naujienų agentūrą „Sputnik“, kai Maskva vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą.

Naujasis įstatymas leistų generaliniam prokurorui vienašališkai nutraukti užsienio žiniasklaidos priemonių darbą Rusijoje, jeigu kitos vyriausybės imtųsi „priešiškų“ žingsnių prieš Rusijos žiniasklaidą užsienyje.

Šiuo metu tokiam žingsniui reikalingas teismo sprendimas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina teigia, kad Rusijos invazija yra aktyviausiame etape

19:43

Rusijos karinė kampanija Ukrainoje įžengė į aktyviausią savo etapą, teigia Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas, rašo „The Guardian“.

Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos karius dviejuose miestuose – Severodonecke ir Lysyčanske.

„Dabar stebime aktyviausią Rusijos vykdomos plataus masto agresijos prieš mūsų šalį etapą.

Padėtis (rytiniame) fronte yra nepaprastai sudėtinga, nes galbūt (ten) dabar sprendžiamas šios šalies likimas“, – sako O.Motuzianykas.

 

Švedija ir Suomija dalyvaus NATO viršūnių susitikime Madride

19:28

Prašymus dėl narystės NATO pateikusios Švedija ir Suomija dalyvaus kitą mėnesį Madride vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime, antradienį pranešė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Žinoma“, – atsakė ispanų premjeras į Pasaulio ekonomikos forume Davose žurnalistų pateiktą klausimą, ar šios dvi šalys siųs savo delegacijas į birželio 28–30 dienomis vyksiantį susitikimą.

„Jos yra didelės demokratijos, labai gerai įsitvirtinusios ir konsoliduotos demokratijos, ir manau, kad NATO ir Europos Sąjungai taip pat labai svarbu, kad jos būtų NATO sąjungininkės“, – pridūrė jis.

Premjeras taip pat pažadėjo, kad Ispanija paspartins savo parlamentinę procedūrą, kad pritartų abiejų šalių įstojimui į aljansą.

Švedija ir Suomija pateikė paraiškas stoti į transatlantinį aljansą po Rusijos invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną.

Tačiau jų narystei turi pritarti visos 30 NATO narių, o Turkija perspėja, kad kol kas nepalaikys jų narystės siekio.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią gausią turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno šalininkams. Ankara ieško F.Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, anksčiau antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Abiejų šalių siekis prisijungti prie NATO yra vienas reikšmingiausių Europos saugumo architektūros pokyčių per pastaruosius dešimtmečius, ypač dėl to, kad Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km sieną su Rusija.

Toliau žūsta civiliai

19:04

Antradienį dėl Rusijos agresijos Luhansko srityje žuvo dar penki civiliai gyventojai.

 

Vėl įkalino

18:25

Zaporižios srityje okupantai vėl įkalino Kyjivo bendruomenės vadovą Ivaną Malijevą, kuris jau buvo nelaisvėje vasario mėnesį, bet vėliau buvo paleistas, taip pat jo pavaduotoją Igorį Korobką.

Zaporižios srities valstybinė administracija taip pat pranešė, kad įkalintas ir pavaduotas Igoris Korobkas.

Pirmas toks vaizdo įrašas: amerikietiškas dronas-kamikadzė „Switchblade“ naikina rusų karius

17:55

Nauja apklausa: 82 proc. ukrainiečių pasisako prieš teritorines nuolaidas Rusijai

17:50

Nauja apklausa rodo, kad 82 proc, ukrainiečių mano, jog Kyjivas neturėtų pripažinti dalies šalies teritorijos Rusijai, jei būtų tariamasi dėl paliaubų. Tyrimą atliko Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas.

Tik 10 proc. apklaustųjų tvirtino, kad tam tikras teritorijas būtų galima pripažinti Rusijai ir taip pasiekti taiką bei išsaugoti Ukrainos nepriklausomybę.

Negana to, teigiama, kad net 77 proc. ukrainiečių, šiuo metu jau gyvenančių Rusijos okupuotuose regionuose, nepritartų bet kokioms teritorinėms nuolaidoms Kremliui.

V.Orbanas: susitarti dėl ES embargo rusiškai naftai artimiausiu metu – mažai tikėtina

17:26

Budapeštas artimiausiu laiku veikiausiai neatsisakys savo nepritarimo rusiškos naftos embargui Europos Sąjungoje, o Bendrijos lyderiai šio klausimo per artimiausią savo susitikimą neturėtų svarstyti, sakoma Briuseliui išsiųstame Vengrijos premjero Viktoro Orbano laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos (EVT) specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške EVT vadovui Charles'iui Micheliui rašo V.Orbanas.

„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė Vengrijos lyderis.

Tai tik pabrėžtų vidaus nesutarimus, bet nesuteiktų realios galimybės juos išspręsti, sakoma laiške.

V.Orbanas, dažnai nesutariantis su Briuseliu, supurtė bloko vienybę karo Ukrainoje atžvilgiu, priešindamasis Europos Komisijos gegužės pradžioje pateiktam siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą.

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vieninteliu vamzdynu. V.Orbanas teigia, kad pasiūlytas ES sankcijų Maskvai šeštasis paketas suduotų niokojantį smūgį Vengrijos ekonomikai.

Budapeštas reikalavo suteikti jam išlygą nesilaikyti embargo mažiausiai ketverius metus, be to, reikalauja iš ES lėšų skirti 800 mln. eurų pertvarkyti Vengrijos naftos perdirbimo įmonei ir padidinti su Kroatija jungiančio naftos vamzdyno pajėgumus.

ES siūlė Vengrijai, taip pat Slovakija ir Čekijai, ilgam suteikti išlygą nesilaikyti embargo ir stengėsi derybomis išspręsti priešpriešą su Budapeštu.

V.Orbano komentarai tikriausiai nuvils Briuselį ir kitas ES nares, siekiančias smarkiai sumažinti Rusijos gaunamų europietiškų pinigų srautą, iš kurių prezidentas Vladimiras Putinas gali finansuoti savo karo mašiną.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen antradienį televizijai CNBC sakė tebeturinti vilties, kad dėl naftos embargo bus susitarta „artimiausiomis dienomis“.

„Žvelgiame į vieną ar dvi priėjimo prie jūros neturinčias valstybes nares, kurios negali gauti naftos jūra ir kurių vamzdynams bei perdirbimo įmonėms reikalingos alternatyvos. Šiuo atžvilgiu mėginame rasti sprendinių“, – aiškino ji.

Maskva uždraudė atvykti į Rusiją 154 JK Lordų Rūmų nariams

17:25

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė uždrausianti atvykti į šalį Jungtinės Karalystės parlamento aukštųjų Lordų Rūmų 154 nariams, atsakydama į sankcijas, įvestas Rusijos senatoriams dėl Maskvos karo Ukrainoje.

„Atsakant į kovo mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti į sankcijų sąrašą beveik visus Rusijos Federacijos Tarybos narius, asmeninės sankcijos įvedamos Lordų Rūmų 154 nariams“, – sakoma URM pranešime.

Ukraina atsikirto H.Kissingeriui: šitas panikierius Rusijai atiduotų ir Lietuvą

16:49

Ukrainos valdžia aštriai atsikirto buvusiam JAV valstybės sekretoriui Henry Kissingerui, Pasaulio ekonomikos forume užsiminusiam, kad Kyjivas turėtų nusileisti ir sutikti perleisti dalį savo teritorijos Rusijai.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas H.Kissingerį pavadino vienu iš Davoso panikieriu ir pareiškė, kad jis taip pat lengva ranka galėtų paaukoti Lietuvą.

„Lygiai taip pat lengvai, kaip ponas H.Kissingeris siūlo atiduoti Rusijai dalį Ukrainos, kad sustabdytų karą, jis leistų atimti Lenkiją ar Lietuvą. Gerai, kad tranšėjose esantys ukrainiečiai neturi laiko klausytis Davoso panikierių. Jie šiek tiek užsiėmę Laisvės ir demokratijos gynimu“, – pareiškė Michailo Podoliakas.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusijoje planuojama eliminuoti amžiaus ribą norintiems įstoti į kariuomenę

16:14

Rusijos Valstybės Dūmoje gimsta iniciatyva panaikinti viršutinę amžiaus ribą norintiesiems prisijungti prie kariuomenės. Tai laikoma dar vienu ženklu, kad šaliai trūksta sausumos karių, kurie galėtų tęsti puolimą Ukrainoje.

Šiuo metu užsirašyti į ginkluotąsias pajėgas gali 18-40 metų Rusijos piliečiai ir 18-30 metų užsieniečiai. Valstybės Dūmoje pristatytu įstatymo projektu ketinama visiškai panaikinti viršutinę amžiaus ribą.

Dviejų valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ deputatų, inicijuojančių teisės aktą, teigimu, toks žingsnis leistų kariuomenei tinkamai išnaudoti vyresnių profesionalų įgūdžius. Esą specifiniai įgūdžiai, reikalingi pažangios ginkluotės naudojimui, įvaldomi tik įžengus į penktąją dešimtį.

Karyos ekspertai tvirtina, kad Rusija Ukrainoje praranda ir daug karių, ir karinės technikos, todėl yra priversta tenkintis kuklesniais tikslais nei invazijos pradžioje.

ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

16:07

Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES.

ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.

„Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro pražūtingą poveikį šalies gamybos pajėgumams, transporto infrastruktūrai ir prieigai prie Juodosios jūros, taip pat platesniam jos gebėjimui prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Aprūpinimo maistu saugumui pasekmių negalima nuvertinti nei šalies viduje, nei tarptautiniu mastu“, – pažymima pranešime.

Jame paaiškinama, jog vieneriems metams stabdomas visų iki šiol dar neliberalizuotos prekybos tarifų, nurodytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo IV antraštinėje dalyje, taikymas, taip pat tarifų taikymas pramoniniams gaminiams, kuriems iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti laipsniškai panaikinti muitai, vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema, žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos.

Be to, stabdomas galiojimas antidempingo muitų, taikomų importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms, taip pat bendrų importo taisyklių taikymas importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms.

Praėjusio mėnesio pabaigoje Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl laikino prekybos liberalizavimo papildant prekybos lengvatas, taikomas Ukrainos produkcijai pagal ES ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą.

Švedijos ir Suomijos delegacijos vyks į Turkiją, siekdamos pritarimo jų narystei NATO

16:02

Švedija ir Suomija šią savaitę siųs delegacijas į Ankarą, tikėdamosi išspręsti nesutarimus su Turkija, kuri nepritaria jų siekiui įstoti į NATO, antradienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

„Kai matome kylančias problemas, žinoma, tai vertiname diplomatiškai. Siunčiame savo delegacijas į Ankarą iš Švedijos ir iš Suomijos. Tai įvyks rytoj“, – sakė P.Haavisto Pasaulio ekonomikos forumo dalyviams Davose, Šveicarijoje.

Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į transatlantinį aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Manome, kad NATO yra 30 demokratinių šalių grupė, turinti bendras vertybes ir labai stiprų transatlantinį bendradarbiavimą, ir būtent to šiuo metu ieškome“, – pridūrė P.Haavisto.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pekka Haavisto
AFP/„Scanpix“ nuotr./Pekka Haavisto

Turkijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas ir užsienio reikalų viceministras Sedatas Onalas trečiadienį susitiks su Suomijos ir Švedijos pareigūnais.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu privačiam transliuotojui NTV sakė, kad Ankara paruošė „susitarimo projektą“, kuris taps diskusijų pagrindu.

Turkija nori oficialiame pasirašytame susitarime numatytų „garantijų“, o ne „pageidavimų“, pridūrė jis.

Ukrainoje žuvo naikintuvą pilotavęs Rusijos generolas majoras

15:44

Į pensiją išėjęs Rusijos oro pajėgų generolas majoras 63 metų Kanamatas Botaševas buvo numuštas ir žuvo danguje virš Ukrainos. Informaciją apie piloto mirtį BBC patvirtino trys buvę K.Botaševo pavaldiniai, kurie su juo bendravo po to, kai jis paliko tarnybą. Dėl asmeninio saugumo priežasčių jie prašė neskelbti jų pavardžių.

K.Botaševas buvo aukščiausio rango pilotas, apie kurio žūtį Ukrainoje tapo žinoma. Prieš išeidamas į pensiją jis buvo aviacijos pulko vadas. Tokio aukšto rango karininko dalyvavimas oro mūšiuose gali rodyti tiek Maskvos keliamus iššūkius karo lakūnams, tiek aukšto lygio specialistų trūkumą.

Kanamatas Botaševas
Kanamatas Botaševas

Gegužės 22 d., sekmadienį, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad virš Luhansko srities buvo numuštas Rusijos atakos lėktuvas Su-25. Pilotas nespėjo katapultuotis, teigiama pranešime.

Vienas iš buvusių Botaševo tarnybos draugų BBC patvirtino, kad būtent Su-25 buvo tas lėktuvas, su kuriuo atsistatydinęs generolas vykdė misijas Ukrainoje.

„Šiandien Kanamatas žuvo! Popasnos rajonas, 8.25 val... Pirmas priartėjimas buvo NAR (nevaldomos aviacinės raketos – BBC), antras – bombos... „Stinger“ pakeliui iš atakos, sprogimas ore ir... Viskas“, – pasakojo diskusijos viename iš Rusijos „Telegram“ kanalų dalyvis.

Daugiau skaitykite: Ukrainoje žuvo naikintuvą pilotavęs Rusijos generolas majoras

ES patvirtino skirti dar 500 mln. eurų pagalbos Ukrainos kariuomenei

15:30

Europos Sąjunga antradienį galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).

ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.

„Rytojaus istorija rašoma šiandien, mūšių laukuose Ukrainoje, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Su šiais 500 mln. eurų ES jau yra išskyrusi iš viso 2 mlrd. eurų, kad padėtų ES valstybėms narėms aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karine įranga.“

„Ši parama yra tik viena dalis Europos pastangų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė jis. – ES ir jos valstybės narės pasyryžusios tęsti. Darėme tai nuo pat šio karo pradžios ir tęsime iki pabaigos.“

Naujausias pagalbos paketas bus sudarytas atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės išdėstytus prioritetus. ES pranešime sakoma, kad 490 mln. eurų bus skirta letalinei ginamajai karinei technikai, o dar 10 mln. bus skirta įsigyti kitokios įrangos ir atsargų, pavyzdžiui, individualių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų.

D.Medvedevas pasišaipė iš pastangų padėti Rusijai ir Ukrainai susitarti dėl taikos

14:57

Ilgametis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Dmitrijus Medvedevas, kuris yra Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, „Telegram“ pasišaipė iš pastangų padėti Rusijai ir Ukrainai susitarti dėl paliaubų.

D.Medvedevas parašė, kad taikos planai, kuriuos siūlo Europos valstybės, būtų „puikūs, jei būtų susiję su siūlymais, atsižvelgiančiais į realybę“. Jo teigimu, Italijos parengtas dokumentas buvo „paruoštas ne diplomatų, o vietinių politologų, skaitančių daug provincialių laikraščių ir veikiančių tik pagal ukrainiečių melagienas“.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas
Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas

Be to, jis atmetė galimybę, kad Ukraina kada nors taps pilnateise Europos Sąjungos nare – esą „jie žino, kad tai melas“, nes ES ar NATO Ukrainos būtų pernelyg brangi ir pavojinga.

Galiausiai D.Medvedevas pabrėžė, kad Krymo klausimas negali būti įtrauktas į bet kokį susitarimą dėl taikos: „Tai yra grėsmė Rusijos teritoriniam vientisumui ir pretekstas dideliam karui. Rusijoje nėra ir nebus politinės jėgos, kuri sutiks net kalbėtis apie Krymo likimą. Tai būtų išdavystė.“

Maskvos primesta Chersono vadovybė prašys srities teritorijoje įkurti karinę bazę

14:21

Rusijos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities neteisėtai primestos administracijos pareigūnas Kirilas Stremousovas antradienį pareiškė, kad prokremliška regiono valdžia prašys Maskvos srities teritorijoje įkurti karinę bazę.

„Chersono srityje turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – civilinės ir karinės administracijos vadovo pavaduotoją Kirilą Stremousovą citavo rusų naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Mes to prašysime, visi gyventojai tuo suinteresuoti. Tai gyvybiškai svarbu ir taps saugumo garantija regionui bei jo gyventojams“, – pridūrė K.Stremousovas.

Rusijos pajėgos perėmė Chersono srities kontrolę karo pradžioje ir ten įkurdino savo administraciją. Ukrainos pareigūnai spėliojo, kad Rusija planuoja šiame regione surengti neteisėtą referendumą ir paskelbti nepriklausomybę – panašiai, kaip 2014 metais įvyko rytinėse Donecko ir Luhansko srityse.

Maskva pripažino apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ dvi dienos iki invazijos į Ukrainą. Kremlius pasinaudojo šiuo žingsniu kaip pretekstu pasiųsti savo pajėgas į provakarietišką kaimyninę šalį.

Anksčiau šį mėnesį A.Stremousovas paneigė, kad jo administracija turi panašių planų. Pareigūno teigimu, Chersono sritis vietoje to prašys Maskvos prijungti regioną prie Rusijos.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai pareiškė, kad Chersono gyventojai patys turi spręsti, kaip ir kur jie norėtų gyventi.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

„Forbes“: Rusija Ukrainoje jau prarado 13 mlrd. dolerių vertės įrangos

14:13 Atnaujinta: 15:36

Leidinys „Forbes“ suskaičiavo, kad per 90 dienų Ukrainos gynėjai sunaikino 13 mlrd. dolerių vertės Rusijos karinės įrangos.

Brangiausias Ukrainos kariuomenės sunaikintas karinis objektas buvo raketinis kreiseris „Moskva“. Jis kainavo 750 mln. dolerių.

Be to, tarp brangiausių priešo taikinių, į kuriuos buvo smogta, yra transporto lėktuvas IL-76, kainavęs 86 mln. dolerių. Šiam sąrašui taip pat priklauso 75 mln. dolerių kainavęs desantinis laivas „Saratov“.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą
Ekrano nuotr. iš „Twitter“ paskyros OSINTtechnical/„Moskva“ prieš nuskendimą

Pirmosiomis karo dienomis Ukrainos kariuomenė per savaitę sunaikindavo rusiškos įrangos už 1,5 mlrd. dolerių. Tačiau ilgainiui šis skaičius mažėjo. Per pastarąją savaitę Ukrainos gynėjai sunaikino priešo įrangos, kurios vertė – apie 400 mln. dolerių.

 

Leidinyje pažymima, kad „Ukrainos paštas“ neblogai uždirbo dėl nuskendusio kreiserio. Ukrainos kariškiai nuskandino laivą „Moskva“ kitą dieną po to, kai buvo išleistas pašto ženklas su šio laivo atvaizdu. Dėl to prie pašto ženklų nusidriekė eilės, buvo rengiami aukcionai. „Ukrainos paštas“ iš šio pašto ženklo pardavimo uždirbo 1 mln. dolerių.

D.Kuleba: rusų puolimas – didžiausias Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo

14:06

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos puolimas Donbase yra „didžiausias Europos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo“.

Be to, D.Kuleba tviteryje parašė, kad „dar per anksti“ daryti išvadą, jog Kyjivas jau turi visus ginklus, kurių reikia norint apsiginti nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų. Jis paragino sąjungininkus paskubinti ginklų ir amunicijos, ypač salvinės ugnies raketų sistemų, taip pat artilerijos ir šarvuočių tiekimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba
AFP/„Scanpix“ nuotr./Dmytro Kuleba

Ukrainos diplomatijos vadovas taip pat apkaltino Rusijos „vagis“ vagiant grūdus, kraunant juos į laivus ir gabenant juos per Bosforo sąsiaurį. Vėliau esą bandoma juos parduoti. D.Kuleba paragino šalis nepirkti tokio karo grobio.

„Netapkite Rusijos nusikaltėlių bendrininkais. Vagystės niekada niekam neatnešė sėkmės“, – teigė D.Kuleba.

Mariupolio mero patarėjas: griuvėsiuose rasta apie 200 yrančių kūnų

13:59

Rusijos okupuotame Mariupolyje šalinant daugiaaukščio pastato griuvėsius rasta apie 200 kūnų, kurie jau buvo smarkiai suirę.

Tai savo telegram kanale pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.

„Mariupolis. Kapavietė. Šalinant griuvėsius daugiaaukščio pastato, esančio šalia priemiestinės degalinės Nr. 2 Taikos prospekte, rūsyje po buvo rasta apie 200 kūnų, kurie jau buvo smarkiai suirę“, – pranešė P.Andriuščenka, nenurodęs informacijos šaltinio.

Pasak jo, vietos gyventojai atsisakė surinkti ir supakuoti žuvusiųjų kūnus, todėl Rusijos nepaprastųjų situacijų ministerijos atstovai paliko įvykio vietą. Žuvusiųjų kūnai buvo palikti įvykio vietoje. P.Andriuščenka prie savo įrašo pateikė ir kelias nuotraukas iš, pasak jo, įvyko vietos.

Donecko srities Svitlodarsko miestelį kontroliuoja Rusija

13:50

Donecko srities Bachmutsko rajono Svitlodarsko miestelis pateko į Rusijos okupaciją, pranešė abiejų pusių atstovai, skelbia BBC Rusijos tarnyba.

Svitlodarsko karinės administracijos vadovas Serhijus Goško „Svobodnoje radio“ sakė, kad okupantai į miestelį įžengė gegužės 24 d. rytą. „Šiuo metu jie kabina savo skudurą ant administracinio pastato“, – pridūrė jis. „Svobodnoje radio“, remdamasis vietos grupėmis socialinėje žiniasklaidoje, patikslina, kad kalbama apie Rusijos vėliavą.

Apsišaukėliškos DNR teritorinės gynybos štabas antradienį savo telegram kanale taip pat pranešė, kad „Svitlodarską kontroliuoja mūsų pajėgos“, pranešė TASS. Pranešime teigiama, kad į miestą įžengė Rusijos kariuomenės ir DNR „liaudies milicijos“ pajėgos.

Prieš karą Svitlodarske gyveno 11 000 žmonių.

EK vadovė Davose pažadėjo daugiau pagalbos Ukrainai

13:43

Europos Komisijos vadovė antradienį pareiškė, kad Rusijos karas Ukrainoje turėtų baigtis „strategine nesėkme“ įsiveržimą surengusiai šaliai, ir pažadėjo, jog Bendrija ir toliau daug investuos teikdama paramą karo draskomai Ukrainai.

Europos Sąjunga jau taiko ekonomines sankcijas Rusijai ir teikia karinę pagalbą Ukrainai, o EK vadovė Ursula von der Leyen pranešė, kad 27 ES valstybės dar pasiūlė daugiau nei 10 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos Kyjivui. Tai būtų didžiausia kada nors Bendrijos suteikta parama trečiajai šaliai.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen
Luko Balandžio / 15min nuotr./Ursula Von Der Leyen

Kalbėdama kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forume (PEK) Davose U.von der Leyen sakė, kad ES „mobilizuoja visą savo ekonominę galią“, ir „mes ranka rankon padėsime Ukrainai pakilti iš pelenų“.

U.von der Leyen pridūrė, kad atstatant šalį taip pat turėtų būti siekiama modernizuoti Ukrainos administravimą. To prireiks, jei šalis ateityje norės prisijungti prie 27 valstybių bloko.

Pasak jos, šios reformos turėtų „tvirtai įtvirtinti įstatymo viršenybę ir (Ukrainos) teismų nepriklausomybę“ bei padėti kovoti su korupcija.

Maskva stiprins ryšius su Kinija, sako Rusijos užsienio reikalų ministras

13:14

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva turi nustoti priklausyti nuo Vakarų ir kad vietoj to ji stiprina ryšius su Kinija. 

„Dabar, kai Vakarai užėmė „diktatoriaus poziciją“, mūsų ekonominiai ryšiai su Kinija augs dar sparčiau“, – pirmadienį Maskvoje vykusioje klausimų ir atsakymų sesijoje auditorijai sakė S.Lavrovas, sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos stenogramoje.

Jis sakė, kad Kinija turi „labai išvystytas“ informacines ir ryšių technologijas, kurios „niekuo nenusileidžia Vakarams“ ir „užtikrina abipusę naudą“.

„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas
„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Xi Jinpingas

Užsienio reikalų ministras sakė, kad jei Vakarai norės atnaujinti santykius, Maskva svarstys, ar šaliai to reikia, ar ne.

Jis pridūrė, kad Rusijai reikia nustoti „bet kokiu būdu“ priklausyti nuo tiekimo iš Vakarų plėtojant „saugumą, ekonomiką ar mūsų tėvynės socialinę sferą“.

„Kai pagaliau galėsime pasikliauti tik savimi ir šalimis, kurios įrodė, kad yra patikimos ir nešoka pagal kažkieno kito dūdelę, tada, jei Vakarų šalys ateis į protą ir pradės siūlyti kokią nors bendradarbiavimo formą, mes patys nuspręsime“, – pridūrė jis. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas puoselėja glaudžius ryšius, o Kinija šiuo metu perka rekordinius kiekius rusiškos anglies, tačiau abi šalis sieja istorinė priešprieša.

N.Patruševas: nesivaikome galutinių terminų Ukrainoje

11:36

Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas, laikomas vienu aršiausių „vanagų“ Kremliuje, pareiškė, esą Rusija pasieks savo tikslus Ukrainoje ir „nesivaiko galutinių terminų“.

„Visi tikslai, nustatyti prezidento, bus pasiekti. Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje. Mes nesivaikome galutinių terminų“, – interviu laikraščiui „Argumenty i Fakty“ teigė N.Patruševas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas
„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Nikolajus Patruševas

N.Patruševas pakartojo ir tradicinę Kremliaus mantrą: „Nacizmas turi būti 100 proc. išnaikintas, nes po kelerių metų jis vėl pakels galvą – dar šlykštesne forma.“ Rusija tvirtina, esą Ukrainoje kovoja su nacizmu.

Galiausiai N.Patruševas pareiškė, neva Ukrainą išnaudoja Vakarai, siekdami sulaikyti Rusiją: „Visam NATO aljansui, vadovaujamam Jungtinių Valstijų, be paliovos rusenantis konfliktas atrodo idealus scenarijus.“

Ukrainos kariuomenė apšaudo Rusijos pozicijas iš vakarietiškos artilerijos

11:05

Ukrainos karinės pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas iš neseniai pristatytų vakarietiškų artilerijos sistemų, pareiškė ukrainiečių kariuomenės atstovas, besidžiaugdamas Maskvos karius „liūdinančios“ ginkluotės efektyvumu.

Daugelyje pietinių ir rytinių Ukrainos rajonų tebeverda mūšiai, o dauguma jų virsta didelio nuotolio artilerijos susirėmimais tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų.

Prasidėjus karui Ukraina daugiausia rėmėsi savo pačios sovietmečio laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis frontą pasiekia moderniausios draugiškų valstybių artilerijos sistemos, įskaitant amerikietiškas haubicas M777.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikietiškos haubicos M777
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikietiškos haubicos M777

Vašingtonas ir Europos šalys Kyjivui perdavė ginkluotės už milijardus eurų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms atremti geriau ginkluotus įsibrovėlius.

Ukrainiečių kariuomenė, prašiusi sunkesnių, tolimojo nuotolio pabūklų, teigia, kad neseniai perduoti artilerijos kompleksai jau įrodo savo naudą mūšio lauke.

„Ukrainos artileristai, šaudantys iš M777, tarsi persėda iš garvežiu varomo traukinio į elektromobilį“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė Mykolajivo srities karinės administracijos kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčukas.

Jis neatskleidė, kuriose fronto vietose naudojami ilgojo nuotolio ginklai.

„Šias sistemas jau naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – nurodė D.Pletenčukas.

„Mūsų priešai dėl to labai liūdi, kaip ir dėl didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – pridūrė karininkas.

Pasak kariuomenės atstovo, panašiai kaip ir per susirėmimus šalies rytuose, pietiniame fronte – ruože tarp Kyjivo kontroliuojamo Mykolajivo ir ryčiau šio uostamiesčio esančių rusų pozicijų – mūšiai daugiausia virto brutaliomis ilgojo nuotolio artilerijos dvikovomis.

„Kiekvieną dieną ir naktį“, – pareiškė D.Pletenčukas, kalbėdamas apie besitęsiančius apšaudymus.

Anot atstovo, fronto linija šalia Mykolajivo iš esmės stabilizavosi po nesėkmingų Maskvos pajėgų bandymų užimti uostamiestį pirmosiomis karo savaitėmis.

Šis pietinis miestas tebėra strateginis skydas, blokuojantis kelią į Odesą, didžiausią Ukrainos uostamiestį.

„Apginsime Mykolaivą, – patikino D.Pletenčukas. – Tačiau leiskite man pakartoti, kad vakarietiškų ginklų prieinamumas bet kurioje fronto dalyje gerokai sustiprina mūsų taktinę ir strateginę poziciją.“

Generolas: JAV „dar toli“ nuo karių siuntimo atgal į Ukrainą

10:35

JAV dar „labai toli“ nuo potencialaus sprendimo vėl nusiųsti amerikiečių karių į Ukrainą, nors žemo lygio planavimo darbai jau vyksta, pirmadienį pareiškė JAV jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley.

Amerikos prezidentas Joe Bidenas dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vasario 24 dieną patraukė JAV karius iš Ukrainos, kad išvengtų tiesioginio susidūrimo su kitos branduolinės valstybės pajėgomis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Markas Milley

Bet kadangi ką tik jau buvo vėl atidaryta JAV ambasada Kyive, Vašingtone suskambo klausimai, ar amerikiečiai kariai neturėtų sugrįžti į Ukrainą ir ten saugoti diplomatus, dirbančius kariaujančioje šalyje.

M.Milley pripažino, kad tam tikri svarstymai vyksta, bet esą jie nei jo, nei JAV gynybos sekretoriaus Lloydo Austino dar nėra pasiekę. Galutinį sprendimą, žinoma, priims J.Bidenas.

„Kad ir kaip būtų, JAV karių grąžinimui į Ukrainą bus reikalingas prezidentinis sprendimas. Tad iki to esame dar labai toli“, – pabrėžė M.Milley.

Kaip jau ne kartą skelbta, Pentagonas padeda Ukrainai dalindamasis su Kyjivu žvalgybiniais duomenimis ir siųsdamas daug modernios ginkluotės. Pirmadienį Ll.Austinas paskelbė, kad 20 šalių siųs naujus ginklų paketus Ukrainai.

V.Zelenskis: yra planas B, jei kas nors iš šalies vadovų būtų nužudytas

10:29

Ukrainos rezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina yra parlamentinė-prezidentinė respublika ir kad Ukrainos valdžios institucijos numatė įvairias galimybes, jei kas nors iš šalies vadovų būtų nužudytas.

V.Zelenskis tai sakė per vaizdo pokalbį Ukrainos namuose Davose, kur į ekonomikos forumą susirinko pasaulio galingieji.

„Esame pasiruošę ir pasidaliję – aš, ministras pirmininkas ir parlamento vadovas. Turime parlamentinę-prezidentinę respubliką. Supratome, kad jei įvyks viena ar kita netektis, mes būsime pasiruošę šiam procesui. Mes padalijome kabinetą į dvi dalis, yra du dubliai, kad šalis būtų apsaugota net nuo tokių padarinių“.

Londonas: ukrainiečiai ginasi efektyviai, bet Rusija intensyvina karinius veiksmus Donbase

10:09

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausiame pranešime apie situaciją Ukrainoje skelbiama, kad Rusija rengia vis intensyvesnes karines operacijas Donbase, kur siekia apsupti Severodonecką, Lysyčanską ir Rubižnę bei taip okupuoti visą Luhansko sritį.

Kaip rašoma ataskaitoje, šiuo metu šiaurinę ir pietinę Rusijos puolimo ašis skiria maždaug 25 km pločio teritorija, vis dar kontroliuojama Ukrainos pajėgų.

„Matomas stiprus ukrainiečių pasipriešinimas – kariai užima gerai įrengtas gynybines pozicijas. Ukrainos pajėgų vadovybė efektyviai kontroliuoja šį frontą.

Bet Rusija pasiekė vietinės reikšmės pergalių, iš dalies dėl to, kad sukoncentravo daugiau artilerijos dalinių. Severedonecko „kišenės“ užėmimas reikštų, kad Rusija okupuotų visą Luhansko sritį“, – teigiama pranešime.

Tiesa, britų žvalgybininkų vertinimu, jei fronto linija Donbase pasislinks toliau į vakarus, Rusijos pajėgos greičiausiai susidurs su nemenkais logistiniais iššūkiais.

F.Kishida: vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo nebus toleruojami

09:38

Japonija, Australija, Jungtinės Valstijos ir Indija priešinasi bet kokiems bandymams „jėga pakeisti status quo", pareiškė Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida po antradienį įvykusio vadinamojo Ketverto (angl. The Quad) aljanso susitikimo.

Toks pareiškimas paskelbtas tęsiantis tarptautiniam spaudimui Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą ir augant susirūpinimui dėl to, ar Pekinas gali bandyti jėga užgrobti Taivaną.

Kadangi Rusijos įsiveržimas į Ukrainą griauna pagrindinius tarptautinės tvarkos principus, prezidentas Joe Bidenas, ministras pirmininkas Narendra Modi, ministras pirmininkas Anthony Albanese'is ir aš patvirtinome, kad vienašališki bandymai jėga pakeisti status quo niekada ir niekur nebus toleruojami, ypač Indijos ir Ramiojo vandenynų regione“, – sakė F.Kishida.

Bendrame pareiškime lyderiai konkrečiai paminėjo „ginčijamų teritorijų militarizavimą, pavojingą pakrančių apsaugos laivų ir jūrų kariuomenės naudojimą bei pastangas sužlugdyti kitų šalių jūroje vykdomą išteklių gavybos veiklą“ – visos šios veiklos vykdymu regione kaltinama Kinija.

Tačiau jie vengė aiškiai pasmerkti Kiniją arba Rusiją.

Indija yra vienintelė Ketverto narė, atsisakiusi viešai kritikuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.

Derybas Tokijuje surengę Ketverto lyderiai taip pat susitarė dėl naujos jūrų stebėsenos iniciatyvos, kuria tikimasi sustiprinti Kinijos veiklos regione priežiūrą.

Be to, jie paskelbė planą, pagal kurį per ateinančius penkerius metus infrastruktūros projektams ir investicijoms regione bus išleista ne mažiau kaip 50 mlrd. dolerių (46,6 mlrd. eurų).

Šie žingsniai susiję su nerimu dėl naujausių Kinijos pastangų užmegzti ryšius su Ramiojo vandenyno valstybėmis, įskaitant Saliamono Salas, kurios praėjusį mėnesį sudarė platų saugumo paktą su Pekinu.

„Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti su partneriais ir regionu, kad skatintume viešąsias ir privačiąsias investicijas spragoms užpildyti“, – sakoma bendrame pareiškime.

„Starbucks“ pasitraukia iš Rusijos rinkos

08:57

JAV kavinių tinklas „Starbucks“ paskelbė, kad dėl karo Ukrainoje galutinai atsisako veiklos Rusijoje ir uždaro 130 šio šalyje turimų kavinių.

Šis žingsnis žengtas praėjus savaitei po to, kai iš Rusijos pasitraukė kitas kultinis JAV prekės ženklas „McDonald's“, prisijungęs prie kitų Vakarų bendrovių, nutraukiančių veiklą šioje šalyje dėl jos agresijos prieš demokratijos vertybes.

„Starbucks“ priėmė sprendimą pasitraukti ir nebeturėti savo prekės ženklo šioje rinkoje“, – pranešė JAV bendrovė.

123RF.com nuotr./„Starbucks“
123RF.com nuotr./„Starbucks“

Šis kavinių tinklas sustabdė savo veiklą Rusijoje kovo pradžioje, o dabar jau buvęs jo vadovas Kevinas Johnsonas tuomet smerkė Rusijos „neišprovokuotas, neteisingas ir siaubingas atakas prieš Ukrainą“.

Pirmoji „Starbucks“ kavinė Rusijoje buvo atidaryta 2007 metais, ir po trejų metų tinklo vadovai tvirtino, kad ši šalis, kaip ir Kinija, Brazilija bei Indija, yra viena svarbiausių kylančių šio prekės ženklo rinkų.

„Starbucks“ neatskleidė, kokį finansinį poveikį turės pasitraukimas iš Rusijos, tačiau mažmeninės prekybos analitikas Neilas Saundersas iš „GlobalData“ teigė, kad dėl ribotos tinklo veiklos Rusijoje nuostoliai veikiausiai nebus dideli.

Dvi dešimtys šalių pasiūlė Ukrainai naujos ginkluotės

08:45

Maždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.

Beveik pusšimtis valstybių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, antrame susitikime vaizdo ryšiu aptarė pagalbos Ukrainai klausimus, ir 20 šalių pažadėjo padėti Kijevui ginklais, šaudmenimis ir kitomis priemonėmis.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė grupei naujausią informaciją apie padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.

„Šiandien, dalyvaujant ministrui O.Reznikovui ir jo komandai, geriau supratome Ukrainos prioritetinius poreikius ir situaciją mūšio lauke“, – sakė L.Austinas.

„Daugelis šalių skiria itin reikalingų artilerijos šaudmenų, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“, – sakė gynybos sekretorius.

Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.

Pasak L.Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.

Sparnuotosios raketos „Harpoon“ gali smogti laivams, esantiems net už 300 km nuo kranto. Paprastai „Harpoon“ leidžiamos iš laivų ar lėktuvų, tačiau Danija yra vienintelė šalis, įsigijusi sausumoje bazuojamų sistemų pakrančių apsaugai.

Danų baterija sustiprintų Ukrainos Juodosios jūros uosto Odesos, kuriam, kaip manoma, gresia rusų pajėgų invazija iš jūros, apsaugą.

Raketos taip pat galėtų pasiekti Sevastopolio uostą, kuriame bazuojasi dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno.

Plačiau skaitykite čia.

Luhansko gubernatorius: Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono

08:07

Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono dėl Rusijos sukelto karo, o norinčiųjų išvykti vis daugėja.

S.Haidajus pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, padarytą iš automobilio, kuris, pasak jo, važiavo greitkeliu netoli Severodonecko.

Automobilis lekia keliu, apvažiuodamas nuolaužas, žemės pylimus, barikadas ir suniokotas transporto priemones, kol vos už kelių metrų laukuose sproginėja sviediniai.

S.Haidajus taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti keliolika automobilio gale susiglaudusių civilių su bagažu.

S.Haidajus parašė, kad žmonės „sutinka rizikuoti, nes tai, kas vyksta miestuose, yra daug blogiau“.

Generalinis štabas: Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolimą Slovjansko kryptimi

07:42

Rusijos pajėgos ruošiasi atnaujinti puolimą Slovjansko kryptimi, skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. 

Anot jo pranešimo feisbuke, Rusijos pajėgos pietinėje Iziumo dalyje dislokavo papildomų artilerijos dalinių.

„Slovjansko kryptimi priešo daliniai ruošiasi atnaujinti puolimą. Agresorius, siekdamas paremti puolimą, pietinėje Iziumo miesto dalyje dislokavo papildomus artilerijos dalinius“, – rašoma pranešime.

 

JAV Karo studijų institutas: Rusija tikriausiai bandys atnaujinti puolimą Iziumo kryptimi

07:15

JAV Karo studijų institutas savo kasdieninėje apžvalgoje skelbia, kad Rusijoje „specialioji karinė operacija“ sulaukia vis daugiau kritikos. Instituto vertinimu, artimiausiomis dienomis Rusijos pajėgos bandys atnaujinti puolimą Iziumo kryptimi.

Pagrindinės instituto įžvalgos:

  • Rusijos nacionalistinių pažiūrų veikėjai (įskaitant veteranus ir karinius komentatorius) vis dažniau kritikuoja Rusijos „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje nesėkmes ir ragina toliau vykdyti mobilizaciją, kurios Kremlius greičiausiai nenori ir negali vykdyti artimiausiu metu.
  • Rusijos pajėgos aplink Iziumą padidino oro ir artilerijos smūgių tempą ir tikriausiai ketina artimiausiomis dienomis bandyti atnaujinti įstrigusias puolamąsias operacijas.
  • Per pastarąją parą Rusijos operacijos, kuriomis siekiama apsupti Severodonecką, pasiekė nedidelių laimėjimų, judėdamos į šiaurę per Zolotės miestą. Limane (į šiaurę nuo Severodonecko) tebevyksta mūšiai, Rusijos pajėgoms bandant atkirsti Ukrainos tiekimo linijas.
  • Tikėtina, kad artimiausiu metu Rusijos pajėgos pasieks tolesnių nedidelių laimėjimų į vakarus nuo Popasnos, tačiau mažai tikėtina, kad joms pavyks greitai užimti Bachmutą.
  • Ukrainos kontrpuolimas į šiaurės rytus nuo Charkivo toliau kelia grėsmę Rusijos pozicijoms ir verčia Rusiją atitraukti dalinius iš Rytų Ukrainoje vykstančių puolamųjų operacijų, kad sustiprintų savo gynybines pozicijas netoli Vovčansko.

 

J.Bidenas: Putinas bando naikinti kultūrą

06:23

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Rusijos „brutalus ir neišprovokuotas karas prieš Ukrainą sukėlė žmogiškąją katastrofą“.

Kalbėdamas per JAV, Japonijos, Australijos ir Indijos vadovų ketverto aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymą, jis sakė: „Man atrodo, kad Putinas bando naikinti kultūrą.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

„Jis net nebesitaiko į karinius taikinius, jis užgrobia kiekvieną mokyklą, kiekvieną bažnyčią... tarsi bandydamas išnaikinti Ukrainos kultūrą, o pasaulis turi su tuo susidoroti, ir mes tai darome“, – kalbėjo JAV prezidentas.

Rusija vykdo „totalinį“ ir „labai žiaurų“ karą

06:21

Ukrainos Černihivo regione 87 gyvybes nusinešę raketų smūgiai buvo „totalinio karo“ prieš jo šalį dalis, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Naktiniame kreipimesi į savo tautą V.Zelenskis sakė, kad per mažiau nei tris mėnesius Rusijos lėktuvai ir sraigtasparniai surengė daugiau nei 3 000 antskrydžių.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

„Užpuolikai prieš mus vykdo labai žiaurų karą“, – sakė jis.

„Tokio karo Europos žemyne nebuvo jau 77 metus: Totalinis karas, kai priešas stengiasi sunaikinti kuo daugiau žmonių ir (kuo daugiau) infrastruktūros.

Kuri šalis yra atlaikiusi tokio masto atakas?“ – klausė jis.

87 aukos žuvo Desnos mieste į šiaurės rytus nuo Kyjivo.

Ukrainos pirmoji ponia pradeda nacionalinę psichologinės pagalbos programą

06:17

Pirmadienį Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska paskelbė, kad pradeda nacionalinę psichologinės pagalbos programą, atsižvelgdama į psichikos sveikatos ir šoko krizę Ukrainoje, skelbia CNN.

„Nė vienas ukrainietis, nei suaugęs, nei vaikas, negali būti tikras, kad rytoj atsibus, – sakė O.Zelenska socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame vaizdo pareiškime. – Visa tai, ką ukrainiečiai patyrė okupacijos metu, fronte, slėptuvėse, apšaudant, užsienyje, jiems reikia reabilitacijos, kaip ir fiziškai sužeistiesiems.“

AFP/„Scanpix“ nuotr./Olena Zelenska
AFP/„Scanpix“ nuotr./Olena Zelenska

Ukrainos vyriausybė, bendradarbiaudama su Pasaulio sveikatos organizacija, „skubiai“ parengs psichikos sveikatos paramos programą, sakoma jos pareiškime.

„Rusijos karas parodė baisumus, kurių negalėjome įsivaizduoti, – sakė O.Zelenska. – PSO yra įsipareigojusi ginti svarbiausias žmogaus teises – į gyvybę ir sveikatą. Dabar jos abi pažeidžiamos Ukrainoje.“

Ji pridūrė, kad ši šalis planuoja rodyti pavyzdį, kaip stiprinti pasaulinę paramą karą išgyvenusių asmenų psichologinei gerovei. 

Donecko srities karinės administracijos vadas pranešė apie sunkias kovas aplink Limaną

06:12

Ukrainos rytinio Donbaso regiono Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka pranešė apie sunkias kovas Limano kryptimi, kur rusai pastarosiomis dienomis pradėjo puolimą, skelbia CNN.

„Limano kryptimi vyksta smarkios kovos, – sakė P.Kyrylenka. – Per pastarąsias 12 valandų tarp civilių gyventojų yra vienas žuvęs ir keturi žmonės buvo sužeisti.“

P.Kyrylenka sakė, kad dar keli miestai – Avdijivka, Sviatohorskas, Bachmutas ir Soledaras – buvo smarkiai apšaudomi raketomis ir bombomis. Regiono karinės administracijos vadovas pranešė, kad pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos intensyviai apšaudė visą regiono fronto liniją, o keliose vietose bandė prasiveržti. 

Pirmadienį Ukrainos žiniasklaida skelbė, kad Rusijos kariuomenė pradėjo šturmuoti Limano miestą Donecko srityje, tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas tvirtino, kad pranešimų apie aktyvias kovines operacijas Limano sektoriuje negauta.

Paskutinis atnaujinimas 2022-05-24 06:12

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min