Ukraina: Rusija pradėjo Mariupolio aneksavimą – dalija rusiškus pasus

Policija Lysyčanske renka nužudytų žmonių kūnus, kad juos palaidotų masinėse kapavietėse, sakė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Jis pridūrė, kad vienoje Lysyčansko rajono masinėje kapavietėje palaidota apie 150 žmonių, praneša „Reuters“.

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis kritikuoja kai kurių Vakarų politikų pasiūlymus, kad Ukraina turėtų padaryti nuolaidų Rusijai, įskaitant atsisakyti dalies savo teritorijos.

Vakare paskelbtame vaizdo kreipimesi Ukrainos vadovas sureagavo į buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio žodžius. Anksčiau jis sakė, kad Ukraina turėtų derėtis su Rusija, net jei iš jos būtų reikalaujama nuolaidų.

V.Zelenskis piktinosi tokiais siūlymais atsižvelgti į šalies agresorės interesus.

„Nepaisant to, kad tūkstančiai Rusijos raketų pataiko į Ukrainą. Nepaisant dešimčių tūkstančių nužudytų ukrainiečių. Nepaisant Bučos ir Mariupolio. Nepaisant sugriautų miestų. Ir nepaisant Rusijos valstybės pastatytų „filtravimo stovyklų“, kuriose žmonės žudomi, kankinami, prievartaujami ir žeminami kaip prie konvejerio. Rusija visa tai padarė Europoje. Tačiau Davose, pavyzdžiui, Kissingeris išnyra iš gilios praeities ir sako, kad neva turėtume atiduoti Rusijai gabalą Ukrainos. Kad esą Rusija nebūtų atitolinta nuo Europos. Atrodo, kad ponas Kissingeris gyvena ne 2022 metais, o 1938 metais. Jis manė, kad tuo metu kalbėjo ne Davoso, o Miuncheno auditorijai“, – vaizdo įraše kalba V.Zelenskis.

Charkivo srityje per Rusijos kariuomenės surengtą šaudymą žuvo trys žmonės.

Apie tai pranešė regiono policijos spaudos tarnyba, rašo naujienų agentūra UNIAN.

Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis, rašo UNIAN.

Pasak jo, Rusijos kariai įsitvirtino prie strateginių objektų – užtvankos,  hidroelektrinės. Nuo gegužės pradžios rusai pradėjo stiprinti savo gynybą.

„Rengiami atitinkami inžineriniai statiniai, net ne pirmoji ar antroji, o trečioji gynybos linija. O tai rodo, kad tai yra šių teritorijų okupacija. Galime kalbėti apie perspektyvą, kad Rusijos Federacija nori čia pasilikti ilgam. Būtent šie kariniai rodikliai rodo Rusijos ketinimus užimti ir išlaikyti šias teritorijas“, – sakė A.Skibitskis.

Jis taip pat teigia, kad Ukrainos žvalgyba įžvelgia karių iš Krymo judėjimą okupuotose Chersono ir Zaporižios sričių dalyse. Į pusiasalį jie vyksta tranzitu iš Rusijos Federacijos.

Šiuo metu smarkiai nuogąstaujama dėl pasaulinės maisto krizės, nes Rusijos išpuoliai kenkia Ukrainos galimybei kultivuoti ir eksportuoti grūdus – Ukraina yra viena didžiausių pasaulio grūdų eksportuotojų.

Rusijos veiksmai pakurstė kaltinimus, kad šalies prezidentas Vladimiras Putinas naudoja maistą kaip naują galingą ginklą savo jau tris mėnesius trunkančiame kare.

Pasaulio lyderiai antradienį paragino užsienio šalis imtis veiksmų, kad būtų galima išgabenti 20 milijonų tonų grūdų, šiuo metu įstrigusių Ukrainoje.

Prognozuojama, kad, jei to padaryti nepavyks, kai kuriose šalyse gali kilti badas, o kitose – politiniai neramumai, ir tai gali tapti didžiausiu pasauliniu Rusijos išpuolio prieš savo kaimynę atgarsiu.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Garsus ukrainiečių kino režisierius Serhijus Loznycia antradienį kalbėdamas Tarptautiniame Kanų kino festivalyje pareiškė, kad „nehumaniška“ nusisukti nuo visų rusų, nepaisant Rusijos „niokojančios“ invazijos į jo šalį.

Prancūzijos pietinėje pakrantėje vykstančiame festivalyje S.Loznycia pristatė savo naują dokumentinį filmą apie Vokietijos miestų bombardavimą Antrojo pasaulinio karo metais.

Filme „The Natural History of Destruction“ naudojami archyviniai kadrai, siekiant parodyti civilių gyventojų patirtus siaubus šio karo metu.

„Priežastis, kodėl šis filmas taip stipriai susišaukia su šiandienos situacija – jog mes, pasirodo, vis dar neišsprendėme šios problemos, ir civilių taikinių naikinimas tebėra teisėtas kariavimo būdas“, – naujienų agentūrai AFP sakė 57 metų S.Loznycia.

Nors daugelis ukrainiečių žinojo, kad karas gali prasidėti bet kuriuo metu, pasak režisieriaus, neįmanoma buvo įsivaizduoti, kad jis bus „toks žiaurus, toks niokojantis“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus sako, kad šiuo metu okupuota 95 proc. regiono teritorijos. Jo žodžiais tariant, padėtis Donbase yra labai bloga.

„Luhansko regioną toliau niokoja ordos, kurios naikina mūsų gyvenvietes. Apšaudymas nesiliauja“, – paskelbė jis feisbuke.

S.Haidajaus „Telegram“ kanale publikuota nuotr. /Luhansko regione ant mokyklose, kurioje slėpėsi žmonės, Rusija numetė bombą

Turkija trečiadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO procesas bus paralyžiuotas, jeigu šios Šiaurės šalys nesiims veiksmų dėl Ankaros išsakytų nuogąstavimų dėl saugumo.

„Labai aiškiai perdavėme savo žinią, kad šis procesas nejudės į priekį, kol nebus išspręsti Turkijos nuogąstavimai dėl saugumo – konkrečiais žingsniais ir per aiškų laiko tarpą“, – Turkijos prezidentūros atstovas Ibrahimas Kalinas sakė žurnalistams po susitikimo Ankaroje su Švedijos ir Suomijos delegacijomis.

NATO narė Turkija prieštarauja Suomijos ir ypač Švedijos stojimo į Aljansą paraiškoms, nes Ankara kaltina Šiaurės šalis atlaidžiu požiūriu į kurdų kovotojų grupuotes.

Stokholmas ir Helsinkis praėjusią savaitę pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Abi sostinės atsisakė daugelį dešimtmečių vykdytos neutralumo politikos, visuomenėje išaugus paramai tokiam žingsniui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Paraiškos dėl narystės tvirtinamos vienbalsiai. Daugelis iš 30 Aljanso narių jau suskubo pritarti Švedijos ir Suomijos sprendimams, bet Turkijos pretenzijos šį procesą gali paralyžiuoti.

Ankara ypač priekaištauja Stokholmui dėl numanomo atlaidumo Kurdistano darbininkų partijos (PKK) atžvilgiu. Turkija ir jos sąjungininkės Vakaruose laiko PKK teroristine organizacija.

„Jie mums sakė suprantantys Turkijos susirūpinimą dėl saugumo, bet žiūrėsime, kokių žingsnių jie imsis“, – sakė I.Kalinas ir pridūrė, kad dialogas bus tęsiamas.

Švedija nuo 2019 metų taiko Turkijai ginklų prekybos embargą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

I. Kalinas trečiadienį sakė įžvelgęs „teigiamą“ požiūrį dėl galimybės panaikinti sankcijas Turkijos gynybos pramonei.

„Nemanome, kad sąjungininkams dera taikyti sankcijas vieni kitiems. Tai silpnina aljansą ir džiugina priešus“, – pažymėjo jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė perspėja Vakarų politikus santykiuose su Rusija nelipti „ant to paties grėblio“ ir nešvelninti sankcijų, įvestų Maskvai po invazijos į Ukrainą.

Taip ji trečiadienį teigė interviu delfi.lt komentuodama užstrigusias Europos Sąjungos (ES) derybas dėl šeštojo sankcijų paketo Rusijai bei Pasaulio ekonomikos forume Davose buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henrio Kissingerio nuskambėjusį pasisakymą, jog Ukraina dalį teritorijos turi atiduoti Rusijai. 

„Jeigu Vakarai dar kartą užlips ant to paties grėblio, tas grėblys dar kartą trenks per fizionomiją ir tai tikrai nebus šitos istorijos pabaiga“, – kalbėjo premjerė. 

Pasak jos, atskiri politikai įsivaizduoja, kad situaciją Ukrainoje galima išspręsti ne mūšio lauke.

„Neramina tie dalykai, bet kol kas žiūriu į tai kaip į atskirų Europos politikų wishful thinking (norais paremtą mąstymą – BNS) – nežinia iš kokių paskatų kylantį įsivaizdavimą, kad kažkaip gali ta situacija išsispręsti ne mūšio lauke“, – sakė I.Šimonytė. 

Premjerė mano, kad tokį kai kurių politikų mąstymą skatina ekonominės problemos.

„Ir čia tarsi bandoma griebtis kažkokio šiaudo, kaip galimo tų problemų sprendimo. Matau pavojingą situaciją, nes ta situacija gali formuotis tokia linkme, kad mes staiga pradėsime girdėti, kad dėl šitų problemų yra kaltas ne Vladimiras Putinas, ne karas, bet sankcijos“, – teigė ministrė pirmininkė.

„Visko, matyt, pasitaiko žmonėms pasakyti, bet aš vis dar kliaujuosi Vakarų pasaulio vienybe ir tikiuosi, kad pavyks jos neišbarstyti“, – pridūrė ji.

ES šiuo metu tariasi dėl šeštojo sankcijų paketo karą prieš Ukrainą vykdančiai Rusijai. Naujos sankcijos apimtų ir Rusijos naftos importo draudimą, tačiau derybos stringa priešinantis Vengrijai, sakančiai, jog šalis neparems embargo dėl pernelyg didelės priklausomybės nuo šių resursų.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl atidarytas.

Pasak Gynybos ministerijos atstovo Igorio Konašenkovo, po išminavimo operacijos šis Azovo jūros uostas „pradėjo normaliai veikti“.

Strategiškai svarbaus uostamiesčio kontrolę Kremliaus pasiųstos pajėgos perėmė po brutalios apsiausties.

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Maskvos naujai paskirtas Mariupolio vadovas Konstantinas Ivaščenka rusų televizijai sakė, kad netrukus iš uosto į pietinį Rusijos miestą Rostovą prie Dono išplauks laivas, gabensiantis apie 3 tūkst. tonų metalo gaminių.

Anot K.Ivaščenkos, „mieste, ypač komerciniame jūrų uoste ir jo vandenyse, vyksta išminavimas“.

Pareigūnas nurodė, kad uoste dirba 4 tūkst. žmonių.

„Beveik visos nuolaužos išvežtos, šiukšlės išvežtos, ir svarbiausia – uostas ruošiasi iškrauti pirmąjį krovinį išlaisvintame Mariupolyje. Krovinys bus išplukdytas artimiausiomis dienomis“, – sakė K.Ivaščenka.

Pasak jo, į uostą taip pat gali būti gabenamos statybinės medžiagos miestui atstatyti.

Antradienį Rusijos kariuomenė pranešė išminavusi 1,5 mln. kvadratinių metrų plotą uosto teritorijoje. Armija nurodė, kad prieplaukoje ir ten prisišvartavusiuose laivuose dirbo desantininkai.

Jungtinės Tautos paragino Rusijos valdžią leisti išgabenti Ukrainos uostuose įstrigusius grūdus, kad būtų išvengta pasaulinio maisto deficito.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka anksčiau trečiadienį pareiškė, jog Maskva veikia „bendradarbiaudama su JT“ ir yra pasirengusi palydėti laivus į saugią vietą, jei Ukrainos pajėgos pašalins minas aplink savo uostus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys susitikime su perrinktu Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovu Tedrosu Adhanomu Ghebreyesusu išreiškė susirūpinimą karo sukelta sveikatos priežiūros krize Ukrainoje. 

„Lietuva yra itin susirūpinusi dabartine sveikatos priežiūros krize Ukrainoje, kurią sukėlė Rusijos veiksmai. Norime atkreipti visų pasaulio valstybių, dalyvaujančių Pasaulio sveikatos asamblėjoje, dėmesį į Ukrainoje vykstančius nusikaltimus prieš pamatines žmogaus teises, į kasdien vykdomus tarptautinės teisės pažeidimus“, – susitikimo metu teigė Pasaulio sveikatos asamblėjoje dalyvaujantis A.Dulkys.

Pranešama, jog ministras taip pat išreiškė palaikymą Taivaną pakviesti stebėtojo teisėmis dalyvauti Pasaulio sveikatos asamblėjoje.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad Taivano mokslinė ir techninė patirtis bei kompetencijos kalba pačios už save. Tarptautinė bendruomenė Taivano dalyvavimą stebėtojo teisėmis Asamblėjoje turėtų įvertinti kaip itin naudingą dalyką“, – pabrėžė ministras.

Vis dėlto kiek anksčiau Pasaulio sveikatos asamblėjoje atsisakyta svarstyti klausimą dėl leidimo Taivanui dalyvauti susitikime – to oficialiai paprašė keliolika valstybių, su kuriomis Taivanas palaiko diplomatinius santykius, tačiau spaudžiant Kinijai iniciatyva buvo atmesta.

Jungtinės Valstijos, Lietuva ir kitos Vakarų šalys dar prieš metinę konferenciją laišku ragino PSO suteikti salai stebėtojo teises.

Ženevoje vykstančioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje dalyvauja 194 šalių atstovai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba trečiadienį apkaltino NATO kaip organizaciją „tiesiogine prasme nieko nedarant“ dėl Rusijos įsiveržimo į jo šalį, bet pagyrė Europos Sąjungą už „revoliucingus“ sprendimus paremti Kyjivą.

„NATO aljansas, kaip institucija yra visiškai nusišalinusi ir tiesiogine prasme nieko nedaro. Apgailestauju, kad turiu tai pasakyti“, – D.Kuleba sakė per Pasaulio ekonomikos forumą (PEF) Šveicarijos kalnų kurorte Davose.

Tačiau Ukrainos diplomatijos vadovas gyrė Briuselį už „revoliucingus, novatoriškus sprendimus, net jeigu jie patys nesitikėjo jų priimti“.

Ukrainos užsienio reikalų ministras, kalbėdamas Tarptautiniame ekonomikos forume Davose, pareiškė, kad padėtis Ukrainos karių padėtis Donbase yra „labai bloga“.

Jis sakė, kad padėtis gali dar labiau pablogėti, jei JAV kuo greičiau neperduos Ukrainai savaeigių raketų MLRS paleidimo įrenginių.

„Čia turėjau beveik dešimt dvišalių susitikimų. Kai kam nors sakau: „Žinau, kad turite MLRS, mums jų labai reikia, duokite mums, pirmas klausimas, kurio sulaukiu, yra – ar amerikiečiai jums jų dar nedavė?“ – sakė D.Kuleba.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Šveicarijos vyriausybė trečiadienį pareiškė pradėsianti daugiau nei 100 milijonų frankų (98 mln. eurų) turto konfiskavimo iš buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus artimo bendražygio procedūrą.

Šveicarijos valdančioji Federalinė taryba pareiškė teikianti paramą Ukrainai, nes bandydamas konfiskuoti lėšas Kyjivas susiduria su „tam tikrais sunkumais“. Šią procedūrą apsunkina karas.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Viktoras Janukovyčius

Tačiau taryba patikino, kad šis žingsnis nesusijęs su šiais metais Rusijai įvestomis sankcijomis.

Šveicarijos vyriausybė nurodė, kad V.Janukovyčiaus bendražygio Jurijaus Ivanjuščenkos bei jo šeimos narių turtas Šveicarijoje buvo įšaldytas po Kremliui palankaus ukrainiečių prezidento nuvertimo 2014 metais. Sprendimą dėl turto konfiskavimo turės priimti Šveicarijos federalinis teismas. Jei teismas leis konfiskuoti minėtas lėšas, jos bus sugrąžintos Ukrainai.

Pasaulis privalo tęsti Rusijos izoliacijos ir spaudimo politiką, susitikime su JAV Kongreso narių delegacija trečiadienį teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 

Jos teigimu, Europos ir pasaulio saugumo architektūrai vis dar išlieka didelė grėsme, kurią dar labiau didina kalbos apie nuolaidas Rusijai ar siūlymai karo problemas spręsti Ukrainos sąskaita, be to, svarbu ir toliau ginkluoti Ukrainą. 

„Pasaulis negali leisti įsigalėti tokiam požiūriui. Norėdami stabdyti Rusijos agresiją, privalome tęsti sankcijų, kurios tik dabar pradeda duoti efektą, izoliacijos ir spaudimo politiką. Be to, svarbu ginkluoti Ukrainą ir visomis išgalėmis padėti jai laimėti, nes ji šiandien gina demokratiją, vakarietiškas vertybes ir Europos saugumą“, – pranešime spaudai sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkės teigimu, susitikime taip pat buvo aptartas rytinio NATO flango gynybos ir pajėgumų stiprinimas – Aljanso brigadų kūrimas, JAV bataliono transformacija į nuolatinį karinį vienetą, Baltijos regiono oro gynybos stiprinimas.

Pasak V.Čmilytės-Nielsen, tikimasi, kad JAV paskatins priimti šiuos siūlymus per birželio pabaigoje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą Madride.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiko su kariais, sužeistais per Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje, ir liaupsino juos kaip didvyrius per pirmąjį tokį vizitą nuo vasario 24-osiops, kai Kremliaus vadovas pasiuntė pajėgas į provakarietišką šalį.

Remiantis televizijos „Rossija 24“ reportažu, baltą mediko chalatą vilkėjęs V. Putinas kalbėjosi su kariškiais Maskvos Mandrykos karinėje ligoninėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Sergejus Šoigu

Po susitikimo su sužeistaisiais V.Putinas per televiziją transliuotame susitikime su vyriausybės pareigūnais pareiškė: „Tai žmonės, rizikuojantys savo sveikata ir gyvybe dėl Donbaso žmonių ir vaikų, dėl Rusijos. Visi jie yra didvyriai.“

Kovo 25 dieną Maskva paskelbė, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje žuvo 1 351 karys, o dar 3 825 nukentėjo. Nuo to laiko valdžia naujesnių skaičių nepateikė.

Sužeisti kariai, dėvėję pižamas su Rusijos kariuomenės logotipu, stovėjo prie savo lovų ir atsakinėjo į klausimus apie savo šeimas.

Gynybos ministro Sergejaus Šoigu lydėtas V.Putinas paspaudė vyrams rankas.

Prezidentas paklausė vieno iš karių apie jo mažametį sūnų, o paskui sakė pacientui: „Jis didžiuosis savo tėčiu.“

Valstybės vadovas taip pat paklausė gydytojų, ar jie turi viską, ko reikia, ir sulaukė teigiamo atsakymo.

S.Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva pasiryžusi pasiekti visus Kremliaus iškeltus tikslus Ukrainoje, net jei konfliktas užsitęs.

Kautynės tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų pasiekė svarbaus Rytų Ukrainos miesto Severodonecko ribas, trečiadienį pranešė vietos gubernatorius, apibūdinęs padėtį mūšio lauke kaip „labai sudėtingą“.

„Rusijos pajėgos padarė tiek pažangos, kad jau gali apšaudyti miestą iš minosvaidžių“, – socialinėje žiniasklaidoje paskelbė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, pridūręs, kad „vakar jau vyko kautynės pakraščiuose“.

Maskvos kariuomenė, sustiprinusi savo operacijas rytuose iš centrinių ir šiaurinių Ukrainos dalių permestomis pajėgomis, yra paėmusi lėtą, bet nuolatinį kursą gilyn į rytinį Donbaso regioną.

Severodonecką, kur prieš karą gyveno apie 100 tūkst. žmonių, jau kelias savaites yra nepaliaujamai apšaudo Rusijos kariai. Šis miestas yra vienas pagrindinių pramoninio Donbaso regiono centrų, atsidūrusių Kremliaus karinių tikslų sąraše.

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė S. Haidajus ir pridūrė manąs, jog Rusijos tikslas yra „užimti Luhansko sritį bet kokia kaina“.

Maskvos remiamų separatistų kovotojų, nuo 2014 metų kontroliuojančių kai kuriuos Luhansko rajonus, atstovas pareiškė, kad Severodonecką „operatyviai apsupa“ sukilėlių ir Rusijos pajėgos.

„Iš Severodonecko galima išvažiuoti tik per vieną tiltą, kurį taip pat kontroliuoja mūsų ugnies galia“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šis separatistų pareigūnas.

Maskvos planas Rusijos pajėgų kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvenantiems žmonės supaprastinta tvarka suteikti Rusijos pilietybę pažeidžia tarptautinę teisę, trečiadienį pareiškė Kyjivas ir apkaltino Kremlių „nusikalstamu“ elgesiu.

„Neteisėtas pasų išdavimas... yra Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo, taip pat tarptautinės humanitarinės teisės normų ir principų šiurkštus pažeidimas“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos karys prie Zaporižios AE

Anksčiau trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake sakoma, kad Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietrytinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Ukrainos URM pažymėjo, kad naujasis įsakas atveria kelią versti Ukrainos piliečius, gyvenančius Rusijos kariuomenės užimtose teritorijose Chersono ir Zaporižios srityse, prašyti Rusijos pilietybės.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

Mariupolio mero patarėjas Petras Andriuščenka pareiškė, kad Rusija pradėjo faktinę Ukrainos uostamiesčio aneksiją. 

„Telegram“ tinkle patarėjas paskelbė, kad nuo antradienio okupantai vietos gyventojams pradėjo dalinti rusiškus pasus.

Rusijos parlamentas trečiadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis panaikinama viršutinė amžiaus riba, taikomą į kariuomenę norintiems įstoti asmenims, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.

Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.

Žemesnieji ir aukštesnieji parlamento rūmai pritarė įstatymo projektui per visus būtinus svarstymus. Dabar teisės aktą turės pasirašyti prezidentas Vladimiras Putinas.

Pataisos priimtos Rusijai patvirtinus, kad nuo įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją žuvo daugiau kaip 1 tūkst. karių. Be to, Maskva pažadėjo tęsti karines operacijas kiek reikės.

„Turime stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, padėti Gynybos ministerijai. Mūsų vyriausiasis vadas [V.Putinas] daro viską, kad kariuomenė laimėtų ir didintų savo veiksmingumą“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas; jo žodžiai paskelbti parlamento žemųjų rūmų tinklapyje.

Teisės aktas palies asmenis, savanoriškai stojančius į ginkluotąsias pajėgas, o ne jaunuolius, atliekančius privalomąją valstybės tarnybą.

„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų, sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.

Remiantis raštu, priimtos pataisos leis pritraukti į kariuomenę civilinių profesijų atstovus, įskaitant medikus, inžinierius ir ryšių specialistus.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį pareiškė, kad Maskva „tęs specialiąją karinę operaciją, kol bus pasiekti visi tikslai“, turėdamas omenyje karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Italijos pasiūlytas planas dėl paliaubų Ukrainoje yra „fantazija“, skelbia „Reuters“.

Praėjusią savaitę Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio trumpai nupasakojo, ką siūlo, ir pridūrė, kad planą aptarė ir su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi.

Pagal planą tokios tarptautinės institucijos kaip JT, Europos Sąjunga bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija veiktų kaip tarpininkės organizuojant vietinės reikšmės paliaubas Ukrainoje.

„Scanpix“/ITAR-TASS nuotr./Marija Zacharova

Bet M.Zacharova per spaudos konferenciją trečiadienį paskelbė: „Negali viena ranka tiekti Ukrainai ginklus, o kita rodyti į planus, kaip taikiai išspręsti situaciją.“

Antradienį Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva dar nematė Italijos siūlomo plano dėl taikos, bet esą tikisi jo sulaukti diplomatiniais kanalais. Visgi M.Zacharova pabrėžė: „Jei jie tikisi, kad Rusijos Federacija griebs bet kokį Vakarų planą, tuomet jie daug nesuprato.“

Europos Sąjunga trečiadienį pasiūlė naujas taisykles, kurios apsunkintų Rusijos oligarchų galimybes apeiti sankcijas ir sudarytų sąlygas konfiskuoti jų turtą, kad iš jo būtų galima finansuoti karo draskomos Ukrainos atstatymą.

„Kol Rusijos agresija Ukrainoje tęsiasi, svarbiausia, kad ES ribojamosios priemonės būtų visiškai įgyvendinamos, o šių priemonių pažeidinėjimas negalėtų atsipirkti“, – sakoma Europos Komisijos (EK) pareiškime.

„Šiandienos pasiūlymais siekiama užtikrinti, kad ribojamąsias priemones pažeidusių asmenų ir subjektų turtas ateityje galėtų būti veiksmingai konfiskuojamas“, – priduriama pareiškime.

Bloko 27 valstybės narės ekonomines sankcijas taiko labai skirtingai, todėl atsirado tam tikras reguliavimo „kratinys“, sudarantis sąlygas asmenims, sulaukusiems sankcijų, išvengti jų poveikio.

„ES sankcijų pažeidimas yra sunkus nusikaltimas ir turi sukelti rimtų pasekmių. Kad tai būtų įtvirtinta, reikalingos ES masto taisyklės“, – nurodė EK pirmininko pavaduotoja Vera Jourova.

Pasak pagrindinės ES vykdomosios valdžios struktūros, sankcijas saisto 40 teisinių režimų, labai skirtingai interpretuojančių sankcijų apėjimą – nuo sunkaus nusikaltimo iki paprasto administracinio nusižengimo.

„Nenuoseklus ribojamųjų priemonių taikymas kenkia Sąjungos gebėjimui kalbėti vienu balsu“, – pabrėžiama EK pareiškime.

Šiuo tikslu Komisija pasiūlė sankcijų pažeidimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą. Toks žingsnis leistų valstybėms narėms sukurti bendrą taikymo standartą bei suderinti nuobaudas.

Kai dėl to būtų susitarta, Bendrija tiksliau apibrėžtų, kokie veiksmai tolygūs sankcijos pažeidimui. Tokiu atveju būtų lengviau patraukti baudžiamojon atsakomybėn pažeidėjus visoje Europoje, o teisėsaugos institucijos galėtų veiksmingiau bendradarbiauti.

Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ES paskelbė penkis sankcijų paketus ir šiuo metu derasi dėl šeštojo, kuris turėtų apimti draudimą importuoti rusišką naftą.

Kone daugiausiai diskusijų pakurstė naujausių siūlymų aspektas, numatantis galimybę iš sankcijomis nubaustų asmenų atimti turtą – ne tik jį areštuoti, kaip leidžia dabartinė tvarka.

Atsakydamos į atitinkamą Kyjivą raginimą, kai kurios ES valstybės narės nori, kad pajamos iš šio turto padėtų padengti didžiules karo nuniokotos Ukrainos atstatymo išlaidas.

Tačiau kitos bloko narės, įskaitant Vokietiją, nerimauja, kad tokia priemonė galėtų pažeisti tarptautinius ir nacionalinius įstatymus, ribojančius valdžios galimybes nusavinti privačią nuosavybę.

Europos Komisijos siūlymai turėtų būti aptarti per ES viršūnių susitikimą, vyksiantį pirmadienį Briuselyje.

Remiantis susitikimo išvadų projektu, su kuriuo trečiadienį susipažino naujienų agentūra AFP, vadovai pritartų, kad „būtų aktyviai nagrinėjamos kitos su tarptautine teise suderinamos galimybės, įskaitant variantus, nukreiptus į įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui paremti“.

Gyvybiškai svarbaus kelio Lysyčanskas-Bachmutas nekontroliuoja puolančios Rusijos pajėgos. Pasak Luhansko srities karinės-civilinės administracijos vadovas Serhijaus Haidajaus, okupantai kelią apšaudo, bet jo nekontroliuoja.

S.Haidajus taip reagavo į žiniasklaidos priemonių kranešimus, kad okupantai atkirto „gyvybiškai svarbų kelią“. Pirmasis šią informaciją pranešė fronte esantis žurnalistas Jurijus Butusovas, pažymėjęs, kad yra ir dar vienas kelias, kuriuo galima gabenti krovinius.

„Luhansko sritis nebuvo atkirsta! Kelias Lysyčanskas-Bachmutas nėra užblokuotas. Yra galimybė patekti į Lysyčanską ir Severodonecką“, – sakė S.Haidajus, praneša naujienų agentūra UNIAN.

„Kelias yra apšaudomas, bet mes šiandien galėjome atgabenti humanitarinius krovinius. 13.00 val. duomenimis, keliu galima judėti“, – sakė S.Haidajus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis trečiadienį pareiškė esąs tikras, kad Europos Sąjunga iki kitą savaitę vyksiančio viršūnių susitikimo pasieks susitarimą dėl rusiškos naftos embargo, kuriam įnirtingai priešinasi Vengrija. 

Ch.Michelis sakė, kad Europos lyderiai deda daug pastangų rasti sprendimą, ir pridūrė, kad šiuo klausimu jis surengė daug konsultacijų. 

„Vis dar esu įsitikinęs, kad mums pavyks išspręsti šį klausimą iki Europos Vadovų Tarybos susitikimo ", – sakė Ch.Michelis per bendrą spaudos konferenciją Stokholme su Švedijos ministre pirmininke Magdalena Andersson. 

Vengrija dar nėra įtikinta pritarti gegužės pradžioje Europos Komisijos pateiktam siūlymui uždrausti rusiškos naftos importą, tad kelti šį klausimą per kitą savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą būtų beprasmiška, sakoma premjero Viktoro Orbano laiške Ch.Micheliui, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Viktoras Orbanas

„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške rašė V.Orbanas.

„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė Vengrijos premjeras.

Ch.Michelis trečiadienį sakė, kad yra „realistas“. 

„Žinau, kad yra sunkumų“, – sakė jis, tačiau pridūrė, kad „pasiūlys keletą galimų sprendimų“.

Keli diplomatiniai šaltiniai sakė, kad ES vadovai gali svarstyti šį klausimą per viršūnių susitikimą Briuselyje, kad būtų pasiektas politinis susitarimas, kuris pašalintų kliūtis Europos Komisijai ir Vengrijai tęsti technines derybas.

V.Orbanas, kurio pozicija neretai neatitinka Briuselio bendrojo kurso, supurtė bloko vienybę dėl karo Ukrainoje, priešindamasis rusiškos rusiškos naftos embargui. 

Priėjimo prie jūros neturinti Vengrija yra priklausoma nuo rusiškos naftos, tiekiamos vieninteliu vamzdynu. V.Orbanas teigia, kad pasiūlytas ES sankcijų Maskvai šeštasis paketas suduotų niokojantį smūgį Vengrijos ekonomikai.

Ukrainos pietinių Zaporižios ir Chersono sričių gyventojai galės įgyti Rusijos pilietybę „supaprastinta“ tvarka, sakoma trečiadienį paskelbtame Kremliaus įsake.

Pietinė Chersono sritis šio metu visiškai kontroliuojama Rusijos pajėgų, taip pat užėmusių dalį pietryrinės Zaporižios srities.

Tiek Maskva, tiek prokremliški Ukrainos pareigūnai sako, kad abu regionai gali tapti Rusijos dalimi.

Trečiadienį paskelbtas oficialus įsakas buvo priimtas po 2019 metų dekreto, kuriuo tokia pat pagreitintą procedūrą buvo leista taikyti apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ – separatistinių Rytų Ukrainos regionų – gyventojams.

Iš pareiškėjų nereikalaujama, kad jie būtų gyvenę Rusijoje, jiems nereikia pateikti įrodymų, kad turi pakankamai lėšų, ar laikyti rusų kalbos egzamino.

Keli šimtai tūkstančių Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių gyventojų jau yra gavę Rusijos pasus.

Pirmadienį Chersono srities valdžia įvedė rublį kaip oficialią valiutą, jis bus naudojamas lygiagrečiai Ukrainos grivinos. Ketvirtadienį Maskvos paskirti pareigūnai paskelbė apie tokią pačią priemonę jų kontroliuojamoje Zaporižios srities dalyje.

JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ nepratęsė sutarčių su franšizės gavėja „Inventive Retail Group“ (IRG), kuri „artimiausiu metu“ nebegalės tiekti „Nike“ produkcijos į Rusijos rinką, praneša leidinys „Vedomosti“.

123RF.com nuotr./„Nike“

Plačiau skaitykite čia.

Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį skubiai priėmė įstatymą, kuriuo panaikinama amžiaus riba sudaryti pirmąją karinės tarnybos sutartį, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.

Iki šiol Rusijos pilietis, norėdamas sudaryti pirmąją karinės tarnybos sutartį, turėjo būti nuo 18 iki 40 metų amžiaus, o užsienietis - nuo 18 iki 30 metų amžiaus.

Dūmos patvirtintame įstatyme tik nurodoma, kad pirmąją sutartį pasirašantis asmuo turi būti darbingo amžiaus, t. y. ne vyresnis nei 65 metų vyras.

Rusija apsvarstys apsikeitimą belaisviais „tik po to, kai bus įvykdytas Ukrainos karo belaisvių teismas“. Prieš tai „visos kalbos yra per ankstyvos“, sakė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Andrejus Rudenka.

Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova anksčiau pareiškė, kad į „Azov“ karius būtų galima iškeisti už civilio nužudymą kalėti iki gyvos galvos nuteistą Rusijos karį Vadimą Šišimariną.

„Viską apsvarstysime tik tada, kai pasidavusieji į nelaisvę bus nuteisti, bus paskelbtas nuosprendis. Tik tada gali būti imtasi ir kitų veiksmų. Prieš tai visos kalbos apie mainus yra per ankstyvos“, – Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo A,Rudenką.

Į nelaisvę pasidavę „Azov“ pulko kariai ir kiti Mariupolio gynėjai, kaip pranešama, šiuo metu laikomi apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos teritorijoje. Šiomis dienomis kai ku

„Azovstal“ komplekso gynėjų išvežimas iš Mariupolio

+6

Kai kurie „Azov“ kariai, tarp jų ir pulko vadas Denisas Prokopenka susisiekė su savo artimaisiais telefonu. Jie tikino, kad su jais gerai elgiamasi, kariai maitinami, gauna vandens.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus interviu Ukrainos televizijai sakė, kad Severodonecko miestą masiškai apšaudo ir bombarduoja Rusijos kariai ir lėktuvai, praneša BBC Rusijos tarnyba.

„Miestas griaunamas ištisą parą, – sakė jis. – Jie mėto bombas iš lėktuvų, naudoja „Grad“ ir „Smerč“, artileriją.“

Pasak S.Haidajaus, Rusijos kariai priartėjo prie miesto, pasiekė jo pakraščius ir apšaudo jį iš minosvaidžių, o padėtis mieste yra labai sudėtinga. Pasak jo, ateinančios kelios dienos bus kritinės.

S.Haidajus taip pat apkaltino Rusijos karius apšaudžius „Azoto“ gamyklą, kurioje nuo bombardavimo slepiasi civiliai gyventojai. Jis sakė, kad per bombardavimus mieste žuvo šeši žmonės ir aštuoni buvo sužeisti, o dauguma incidentų įvyko prie slėptuvių nuo bombų.

Luhansko srities karinės administracijos vadovas taip pat nurodė, kad Luhansko regionas liko be dujų, vandens ir elektros tiekimo, nes Luhansko srityje dėl apšaudymų sustabdyta paskutinė dujų paskirstymo stotis.

Kaip skelbia „Interfax“, Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka pareiškė, kad Maskva yra pasiruošusi sukurti „humanitarinį koridorių“ laivams, kuriais iš Ukrainos galėtų būti išgabenti grūdai – bet pakartojo, esą mainais Rusijai turėtų būti panaikintos sankcijas.

Ukrainos Juodosios jūros uostai blokuojami nuo pat Rusijos invazijos į šalį pradžios – šalyje įstrigo daugiau nei 20 mln. tonų grūdų.

„Mes jau ne kartą teigėme, kad maisto problemos sprendimas reikalauja plataus požiūrio, įskaitant sankcijų, kurios taikomos eksportui iš Rusijos ir finansinėms transakcijoms, panaikinimą“, – teigė A.Rudenka, pridūręs, esą Ukraina turėtų neutralizuoti uostuose paliktas minas.

Anksčiau Rusijos sąjungininkės Kinijos diplomatijos vadovas Wang Yi per vaizdo pokalbį su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock pasisakė už „žaliojo koridoriaus“ iš Rusijos ir Ukrainos įkūrimą.

„Dabartinėje situacijoje tarptautinė bendruomenė turėtų dirbti dėl greičiausių įmanomų paliaubų, prisidėti prie „žaliojo koridoriaus“ grūdų eksportui iš Rusijos ir Ukrainos įkūrimo“, – teigė Wang Yi.

Įtakingas britų dienraštis „Financial Times“ naujoje situacijos Ukrainoje analizėje primena, kad liko vos 25 km teritorijos, kurią užėmę rusai visiškai apsups ukrainiečius karius vienoje Donbaso regiono dalyje.

Tai iš tiesų būtų jau antroji pastebima okupacinių pajėgų pergalė – po Mariupolio, kuris buvo galutinai užimtas praėjusią savaitę. Apsupusi ir privertusi pasiduoti Ukrainos karius, Rusija kontroliuotų visą Luhansko regioną.

Tačiau „Financial Times“ taip pat pabrėžia, kad rusų taikinys – labai jau kuklus, nes teritorija, kurią greičiausiai netrukus praras ukrainiečiai, labai nedidelė. Juk rusų remiami ir kontroliuojami separatistai dar iki vasario jau kontroliavo Donbaso dalį.

„Kova dėl Severodonecko parodo, kaip mūšiai greičiausiai vyks visą vasarą. Laukia vadinamasis alinimo (attrition – angl.) karas, kuriame svarbiausi faktoriai bus abiejų pusių pajėgų dydis ir apginklavimas“, – rašo leidinys.

Savo ruožtu Londone įsikūrusio Karališkojo jungtinių tarnybų instituto karybos analitikas Samuelis Cranny-Evansas pridūrė: „Rusijos armija nėra prarastas reikalas. Ji vis dar kovoja, vis dar juda priekį ir vis dar nulemia Ukrainos pusės nuostolius.“

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Amerikietiškos haubicos M777

Nuostoliai dideli. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai pasvarstė, kad kasdien žūsta 50-100 ukrainiečių karių, o kadangi paprastai tris kartus daugiau karių yra sužeidžiami, S.Cranny-Evansas skaičiuoja, kad Ukraina, ko gero, netenka maždaug 1 tūkst. karių kas tris dienas.

„Bet šios pajėgos, kovodamos su rusais ir nesitraukdamos, laimi laiko kitiems Ukrainos kariams, kurie yra ginkluojami Vakarų ginklais, įskaitant toliašaudę artileriją, kuria būtų galima taikytis į Rusijos pozicijas toliau nuo fronto“, – rašo „Financial Times“.

Antai nors JAV jau nusiuntė Ukrainai 90 toliašaudžių haubicų M-777, tik tuzinas jų pasiekė frontą. Bet situacija gali greitai pasikeisti.

„Įsivaizduokime, kad Rusijos pajėgos pagaliau užims Severodonecką – ir kas toliau? Strategine prasme tai pernelyg daug nekeičia, o daugelis Rusijos artilerijos sistemų nepasiekia taikinių už 25 km. Tad visų Ukrainos miestų Putinas sunaikinti negali“, – teigė rusų karybos analitikas Pavelas Luzinas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Vakarai tebėra susiskaldę dėl paramos Kyjivui masto.

„Vienybė yra susijusi su ginklais. Mano klausimas – ar ši vienybė egzistuoja praktiškai? Aš jos nematau. Mūsų didžiulis pranašumas prieš Rusiją bus tada, kai būsime tikrai vieningi“, – sakė V.Zelenskis Pasaulio ekonomikos forume (PEF) vykusioje diskusijoje apie Ukrainą.

Vašingtonas ir Europos šalys skyrė Ukrainai ginklų už milijardus dolerių, kad padėtų šalies kariuomenei atremti geriau ginkluotas invaziją surengusios Rusijos pajėgas.

Kijevas ragino skirti jam didesnę paramą, taip pat prašė narystės JAV vadovaujamame NATO kariniame aljanse ir įvesti virš šalies neskraidymo zoną.

V.Zelenskis sakė, kad Kyjivas yra dėkingas už JAV prezidento Joe Bideno paramą, tačiau teigė, kad ryžto trūksta arčiau Ukrainos esančiose šalyse.

„Mes esame Europos žemyne, ir mums reikia vieningos Europos paramos“, – pridūrė jis.

V.Zelenskis konkrečiai paminėjo kaimyninę Vengriją, kuri išreiškė nepritarimą idėjai Europos Sąjungos mastu taikyti Rusijos naftos embargą – dar vienam svarbiam Ukrainos prašymui.

„Vengrija nėra tokia vieninga kaip likusi ES“, – sakė V.Zelenskis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trūksta sutarimo dėl istorinio Švedijos ir Suomijos siekio prisijungti prie NATO, prieštaravimų pateikus Turkijai.

„Ar esama vienybės dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO? Ne, ne. Taigi, ar yra stiprūs bendri Vakarai? Ne“, – kalbėjo Ukrainos vadovas.

Gegužės 25 d. rytą Rusijos okupantai sudavė tris raketų smūgius Dnipropetrovsko srities Krivyj Riho miestui ir apgadino pramoninį objektą.

Tai savo kanale telegram pranešė regioninės karinės administracijos vadovas Valentinas Rezničenko. Anot jo, pramonės objektas yra smarkiai apgadintas.

V.Rezničenko teigimu, informacija apie aukas tikslinama.

Kyjivo apygardos prokuratūra ir Kyjivo-Svytošinskio rajono prokuratūra įtaria penkis Rusijos kariškius ir tris privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinius karo įstatymų ir papročių pažeidimu, susijusiu su tyčine žmogžudyste.

Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė įtariamųjų pavardes. Tai vyresnysis leitenantas Olegas Krykunovas, vyresnysis leitenantas Vitalijus Dmitrijevas, seržantas Aleksandras Vančikovas, seržantas Čingizas Gončikovas, seržantas Magomedmirza Sulejmanovas ir trys „Wagner“ kovotojai – Sergejus Sazanovas, Sergejus Sazonovas ir Aleksandras Stupnickis.

Rusijos karių nužudyti žmonės Ukrainos Bučos mieste

+2

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, įtariamieji dalyvavo 14 žiauraus elgesio su civiliais Kyjivo srityje epizodų, įskaitant žmogžudystes, kankinimus, apiplėšimus ir namų padegimus. „Tik trims žmonėms pavyko išgyventi kankinimus“, – pranešė tarnyba.

Kariškiai ir samdiniai buvo kaltinami nužudę Motyžino kaimo vadovę Olgą Suchenko ir jos šeimos narius. Ukrainos valdžios institucijų teigimu, kovo mėnesį kariškiai pagrobė kaimo vadovę, jos vyrą ir sūnų, kankino juos, „bandydami išgauti informacijos apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę“, o paskui nužudė.

„Azovo“ pulko, kurio kariai po trijų mėnesių apsiausties Mariupolyje buvo paimti į nelaisvę, vadas Denysas Prokopenka paskambino žmonai ir patikino ją, kad belaisviai laikomi „patenkinamomis“ sąlygomis ir nėra kankinami.

Tai atskleidė pati Kateryna, nors ir nėra visiškai aišku, ar D.Prokopenka kalbėjo laisvai, ar sakė tai, ką sakyti jam buvo liepiama.

„Jis pasakė, kad jam viskas gerai, ir paklausė, kaip laikausi aš. Girdėjau ir iš kitų šaltinių, kad jų laikymo sąlygos yra daugiau mažiau patenkinamos“, – „The Guardian“ teigė K.Prokopenko.

Kadras iš vaizdo įrašo/„Azov“ pulko vadas Denisas Prokopenka

„Juos maitina, duoda vandens. Sąlygos atitinka reikalavimus, per šį trumpą laiką jie nebuvo mušami. Aišku, nežinome, kas bus toliau, bet šiuo metu situaciją kontroliuoja trečiosios šalys – Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius“, – pridūrė D.Prokopenkos žmona.

Mažiausiai 1 tūkst. Ukrainos karių, įskaitant „Azovo“ pulko narius, praėjusią savaitę buvo perkelti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, kai pasidavė „Azovstal“ gamyklos komplekse Mariupolyje.

Pareigūnai Kyjive tikisi išmainyti karius į Rusijos karo belaisvius, tačiau kai kurie Rusijos valdžios atstovai, taip pat – Kremliaus statytinis Donecke Denisas Pušilinas, ragina ukrainiečius teisti apkaltinus terorizmu.

Daugelis „Azovo“ karių laikomi kalėjime Olenivkoje, kaime rusų okupuotoje Donecko regiono dalyje. Anot K.Prokopenko, nė vienas karus nebuvo pergabentas į Rusiją.

Moteris taip pat įkūrė nepriklausomą organizaciją, kuri ragins paleisti „Azovo“ karius: „Tikslas – organizuoti kassavaitinius pokalbius su belaisviais, dekonstruoti rusų melagienas apie mūsų vaikinus, užtikrinti, kad sąlygos būtų patenkinamos – lova, vaistai, vanduo, maistas.“

Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ cituoja apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos „ambasadorių“ Rusijoje Rodioną Mirošniką. Jis teigia, kad šios teritorijos, Donecko liaudies respublikos ir Rusijos kariai prasiveržė pro ukrainiečių gynybines pozicijas Luhansko regione.

„Ukrainiečių gynyba byra. Vyksta aktyvus puolimas. Taikdarių pajėgos juda į priekį. Dar tiksliai neaišku, kiek Ukrainos dalinių paliko miestelius ir kiek jų dar yra, bet tendencija akivaizdžiai matoma“, – „Telegram“ parašė R.Mirošnikas.

Jungtinės Valstijos nuo gegužės 25-osios atsisako išimties, kuria leista Maskvai apmokėti užsienio skolas Rusijoje laikomais JAV doleriais, pranešė JAV Iždo departamentas.

Toks sprendimas gali priartinti Vladimiro Putino valstybę prie tarptautinių skolinių įsipareigojimų nevykdančios valstybės statuso.

Išimtis drastiškų tarptautinių finansinių sankcijų, įvestų Maskvai po jos invazijos į Ukrainą vasario pabaigoje, sąlygomis baigiasi likus dviem dienoms iki kito Rusijos skolos aptarnavimo laikotarpio pabaigos.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos rytinės Luhansko srities gubernatorius antradienį pareiškė, kad padėtis ten prastėja „su kiekviena valanda“, nes Rusijos kariai užima vis daugiau teritorijos ir „visiškai naikina“ svarbų Severodonecko miestą.

„Padėtis labai sudėtinga ir, deja, tik blogėja. Ji blogėja su kiekviena diena ir net su kiekviena valanda“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus vaizdo įraše platformoje „Telegram“.

„Apšaudymų vis daugėja. Rusijos kariuomenė nusprendė visiškai sunaikinti Severodonecką“, – pridūrė jis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Severodoneckas

„Miestas bombarduojamas aviacijos, apšaudomas iš salvinės raketų ugnies sistemų, artilerijos, minosvaidžių, tankų“, – sakė S.Haidajus.

„Jie paprasčiausiai šalina Severodonecką nuo žemės paviršiaus“, – teigė jis.

Jis kalbėjo Rusijos pajėgoms suintensyvinus puolimą paskutiniame pasipriešinimo židinyje aplink Luhanską ir Maskvai pareiškus, kad beveik visiškai kontroliuoja regioną.

S.Haidajus teigė, kad Rusijos kariuomenė bando pralaužti Ukrainos gynybines linijas į Severodonecką iš „įvairių krypčių“.

Jis taip pat sakė, kad svarbus greitkelis, jungiantis Lysyčansko ir Bachmuto miestus, yra nuolat apšaudomas.

„Važiuoti ten tikrai labai pavojinga“, – sakė jis.

Pasak S.Haidajaus, nors padėtis yra „beveik kritinė“, Ukrainos kariai vis dar „laikosi“.

„Dabar esame kaip Mariupolis. Dedame visas pastangas, kad jie (rusai) neitų toliau“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos pajėgų faktiškai sunaikintą Ukrainos uostamiestį, tapusį atkaklaus pasipriešinimo simboliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija kovoje dėl keturių rytinio Donbaso regiono miestų naudoja visas turimas priemones.

„Padėtis Donbase šiuo metu labai sudėtinga, – vėlai antradienį kreipdamasis į tautą sakė V.Zelenskis. – Praktiškai visa Rusijos kariuomenės galia, visa, kas tik liko, yra mesta į puolimą. Limanas, Popasna, Severodoneckas, Slavjanskas – okupantai nori viską ten sunaikinti.“

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos kariuomenė duoda atkirtį rusams, tačiau „prireiks laiko ir daug daugiau mūsų žmonių pastangų, kad būtų įveiktas jų pranašumas įrangos ir ginklų skaičiumi“.

Jis sakė ukrainiečiams, kad jie turėtų didžiuotis, jog tris mėnesius atsilaikė prieš Maskvą kare, kuris, kaip daugelis Rusijoje ir Vakaruose tikėjosi, truks tris dienas.

V.Zelenskis paragino Vakarus suteikti dar daugiau ginklų,  įskaitant raketų paleidimo įrenginius ir tankus, kad Ukraina galėtų kovoti.

Be to, V.Zelenskis pašiepė antradienį paskelbtą Rusijos gynybos ministro pareiškimą, kad Maskva sąmoningai lėtina puolimą, kad apsuptų miestų gyventojai turėtų laiko evakuotis.

JAV Karo studijų instituto ekspertai savo kasdieninėje apžvalgoje skelbia, kad Rusijos pajėgos greičiausiai atsisakė pastangų apsupti dideles ukrainiečių formuotes Rytų Ukrainoje ir vietoj to bando užtikrinti mažesnes apsuptis bei sutelkti dėmesį į Severodonecką.

Anot instituto, šis Rusijos požiūrio pokytis leidžia palaipsniui daryti pažangą, tačiau tai daroma kelių numatytų judėjimo krypčių atsisakymo ir Kremliaus planuotos gilios Ukrainos pajėgų apsupties Rytų Ukrainoje kaina.

Anot karo ekspertų, tikėtina, kad Ukrainos pajėgos vykdo kontroliuojamą atsitraukimą į pietvakarius nuo Popasnos netoli Bachmuto, kad apsaugotų Ukrainos tiekimo linijas nuo Rusijos puolimo į pietryčius nuo Bachmuto.

Kitos JAV Karo studijų instituto įžvalgos:

• Rusijos okupacinė valdžia Mariupolyje paskelbė, kad surengs karo nusikaltimų bylas prieš ukrainiečių karius Mariupolyje, taip greičiausiai siekdama sustiprinti teisminę miesto kontrolę ir paremti melagingus Kremliaus pasakojimus apie ukrainiečių nusikaltimus.
• Rusijos pajėgos bando atgauti Ternovą šiaurinėje Charkivo srityje ir siekia stabilizuoti gynybines pozicijas prie Rusijos sienos, kad būtų apsaugotos nuo Ukrainos kontrpuolimo.
• Rusijos pajėgos formuoja rezervus ir dislokuoja raketų sistemas S-400 šiaurės vakarų Kryme, kad sustiprintų pietinę ašį.
• Keli DNR (Donecko liaudies „respublikos“) kariškiai atvirai paskelbė vaizdo kreipimąsi į DNR lyderį Denisą Pušiliną, kuriame teigiama, kad jie buvo priversti dalyvauti kovinėse operacijose be tinkamos paramos, o tai rodo didėjančią Rusijos ir įgaliotųjų pajėgų demoralizaciją.

Valdžios institucijos tikisi tiesioginio tarptautinių institucijų įsikišimo, Mariupolyje kylant epidemijos pavojui dėl palaidotų žmonių, maisto, vaistų ir tinkamos kokybės geriamojo vandens trūkumo, pareiškė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka, kurį cituoja UNIAN.

Mero patarėjas pažymėjo, kad, be moralinio siaubo dėl nuo karo nukentėjusių žmonių laidojimo, rusų okupantų užimtas miestas atsidūrė ant epidemiologinės ir ekologinės katastrofos slenksčio.

„Rusijos Federacijai visiškai nerūpi žmonės. Tą jau įrodo tai, kaip jie kariauja prieš taikius Ukrainos gyventojus. Todėl labai tikimės tiesioginio tarptautinių institucijų įsikišimo, nes epidemijos pavojus Mariupolyje labai didelis. Tai ir yrančių kūnų nuodai, plintantys per lietaus kanalizaciją, kai lyja, ir susilpnėjęs mūsų žmonių imunitetas, kurie jau beveik tris mėnesius negauna normalaus maisto ir kokybiško geriamojo vandens, ir tai, kad mieste praktiškai nėra vaistų“, – sakė P.Andriuščenka.

Mariupolio mero patarėjas pridūrė, kad tos ligoninės, kurios tariamai pradėjo veikti, yra apgaulė.

„Kokios ligoninės, jei jose dirba trys žmonės“, – pareiškė P.Andriuščenka.

Mariupolio mero patarėjas pabrėžė, kad prie medicininės pagalbos ir vaistų trūkumo mieste prisideda šiukšlių išvežimo problemos ir natūralūs oro temperatūros kilimo vasarą procesai.

Palydovinės nuotraukos: Mariupolyje sugriauti ištisi rajonai

+3

„Šiandien mieste tvyro sanitarinis siaubas. Ir mes kalbame geriausiu atveju apie choleros grėsmę, gali būti ir daug baisesnių ligų“, – pabrėžė P.Andriuščenka.

Mariupolio mero patarėjas pažymėjo, kad niekas nesitiki Rusijos okupantų pagalbos miesto gyventojams.

„Kiek žinau, derybų grupės valstybiniu lygmeniu nuolat sprendžia epidemiologinės grėsmės klausimą. Derybų procesas tęsiasi, tačiau, kaip visada, kai kitoje pusėje yra Rusijos pusė, jis yra labai sudėtingas. Ukrainos pusė daro viską, kad padėtų ir išspręstų šį klausimą“, – sakė P.Andriuščenka.

Mariupolio mero patarėjas pažymėjo, kad mieste visiškai sugriauta 60 proc. privačių būstų, įskaitant daugiaaukščius, visi kiti pastatai apgadinti skirtingu laipsniu.

„Todėl mūsų dar laukia daugybė baisių radinių – lavonų sugriautuose ir apgadintuose pastatuose“, – pabrėžė P.Andriuščenka.

Mariupolio mero patarėjas pridūrė, kad mieste vis dar yra nedaug išgyvenusiųjų.

„Ten, kur okupantai praėjo labai greitai – tai iš dalies Primorsko rajone. Tačiau apskritai negalima teigti, kad mieste yra bent vienas išlikęs rajonas, kuriame galima gyventi. Deja, tokių vietų nėra“, – sakė P.Andriuščenka.

„Mariupolis dabar yra vaiduoklių miestas“, – antradienį sakė sugriauto Ukrainos uostamiesčio mero patarėjas.  

Kalbėdamas su CNN, Petro Andriuščenka, kuris pabėgo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją, sakė, kad Mariupolio merijos pareigūnai mano, jog per tris mėnesius trukusį karą žuvo mažiausiai 22 000 miesto gyventojų – šio skaičiaus neįmanoma nepriklausomai patvirtinti, nes laisva spauda dabar negali patekti į miestą, o tie, kurie vis dar yra viduje, pernelyg bijo atvirai kalbėti.

P.Andriuščenka teigė, kad 22 000 žmonių skaičius grindžiamas daugybe jo ir kitų miesto rotušės pareigūnų kontaktų su viduje įstrigusiais pareigūnais. Tačiau jis mano, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mariupolis

P.Andriuščenka sakė, kad mirusiųjų laidojimo procesą apsunkino Rusijos pareigūnų primygtinis reikalavimas, kad atgauti kūnai būtų atvežti į morgą ir kad asmuo, pretenduojantis į kūną, turi sutikti įrašyti vaizdo įrašą, kuriame pareiškėjas teigia, kad mirusįjį nužudė Ukrainos kariuomenė. 

„Miesto viduje visiškai tamsu. Vienintelė šviesa sklinda nuo Rusijos karių ir rusų patrulių, – sakė jis. – Visur tvyro mirties ir ugnies kvapas“.

Mero patarėjas sakė, kad jo kontaktai piešia humanitarinės katastrofos apimto miesto, turinčio labai mažai kontaktų su išoriniu pasauliu, vaizdą. Mobilusis ryšys tik pradedamas atkurti.

Jis sakė, kad gyventojai negali laisvai judėti – norint judėti mieste, reikia specialių leidimų, o filtravimo sistema neleidžia jiems iš viso pabėgti.

Mariupolis buvo įnirtingo, kelis mėnesius trukusio mūšio tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų ir Rusijos karių bei prorusiškų kovotojų centre. 

Penktadienį jis oficialiai atiteko Rusijos pajėgoms, kai pasidavė paskutinė „Azovstal“ kovotojų grupė plieno gamykloje, kurioje jie laikėsi kelias savaites.